Miegas yra gyvybiškai svarbus gerai fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti. Tačiau kaip žinoti, ar iš tikrųjų miegama pakankamai gerai? Ypač dirbantieji pamainomis dažnai sutrinka, nes jų miego grafikas yra visiškai kitoks nei dirbančiųjų tik dienomis. Vidutiniškai žmogui reikia 7 – 8 valandų miego per parą, kad jaustųsi iš tikrųjų gerai.

 

miegas

8 faktai apie miego svarbą sveikatai:

 
  • Visiems reikia miegoti 8 valandas. Sveikatos specialistai visame pasaulyje nuolat kartoja, kad reikia miegoti 8 valandas per naktį. 6 valandos yra per trumpas miegas, o 9 – 10 – per ilgas. Žmonės, kurie miega per mažai ar per daug, dažniau serga ir trumpiau gyvena. Tačiau nėra visiškai aišku, ar miego sutrikimai atsiranda dėl sveikatos sutrikimų, ar dėl nesveiko gyvenimo būdo, kuris sukelia sveikatos sutrikimus.
 
  • Kas nutinka organizmui, kai nepakanka miego? Duomenys iš 153 mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 5 milijonai žmonių, rodo, kad miego trūkumas gali būti susijęs su diabetu, aukštu kraujo spaudimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, koronarine širdies liga ir nutukimu. Užtenka vos kelių naktų iš eilės, kai trūko miego, kad žmogaus organizmas taptų priešdiabetinės būklės. Pakankama miego trukmė kontroliuoja cukraus lygį kraujyje.
 
  • Skirtingi miego etapai padeda atkurti kūno funkcijas. Miegas susideda iš kelių skirtingų etapų, iš kurių kiekvienas trunka nuo 60 iki 100 minučių. Kiekvienas etapas atlieka daugelį procesų, kurie tęsiasi mūsų kūne, kol miegame. Pirmasis etapas yra atsipalaidavimas, būsena tarp pabudimo ir miego. Kvėpavimas sulėtėja, raumenys atsipalaiduoja, pulsas sulėtėja. Antra yra gilesnio miego stadija, kai žmogus miega, bet dar suvokia, kad miega. Trečia yra gilaus miego fazė, iš kurios sunku pabusti, kūno aktyvumas minimalus. Po to būna REM arba greitų akių obuolių fazė, kai aplanko sapnai ir vėl grįžtama prie atsipalaidavimo būsenos, kai pamažu organizmas pabunda.
 
  • Dirbantys pamainomis ir turintys miego sutrikimų dažniau serga. Darbas pamainomis gali sukelti daug sveikatos problemų. Tyrėjai nustatė, kad dirbantys pamainomis ir miegantys per mažai, ilgainiui turi didesnę diabeto ir nutukimo riziką. Taip pat mokslininkai nustatė, kad naktimis dirbantys asmenys dažnai serga dažniau nei dirbantys tik dienomis.
 
  • Daugelis žmonių kenčia nuo miego trūkumo labiau nei kada nors anksčiau. Žiniasklaida trimituoja, kad dabar kone galima skelbti miego trūkumo epidemiją, bet ar iš tikrųjų taip yra? Vienas tyrimas, kuriame analizuoti duomenys iš 15 šalių parodė, kad 6 šalyse žmonės statistikai miega per mažai, 7 – miega daugiau negu anksčiau, o likusiose dvejose – daugmaž taip pat kaip anksčiau. Teisybė yra ta, kad labiausiai miego trūksta tam tikroms žmonių grupei, o ne visai žmonių populiacijai apskritai.
 
  • Mes ne visada miegojome taip pat, kaip dabar. Anksčiau žmonės eidavo miegoti tada, kai sutemdavo, pabusdavo ir aktyvūs būdavo kelias valandas naktį ir po to vėl eidavo miegoti iki aušros. Manoma, kad tik maždaug XIX amžiuje, kai pradėtas naudoti apšvietimas namuose, žmonės pradėjo eiti miegoti vėliau ir keltis taip pat, kaip ir anksčiau.
 
  • Telefonai trukdo paaugliams miegoti. Miego ekspertai teigia, kad miegoti paaugliams reikėtų maždaug po 10 valandų per parą, bet dauguma iš jų miega gerokai per mažai. Paaugliams labiausiai miega trikdo mėlyna ekranų skleidžiama šviesa, neleidžianti panirti į gilaus miego fazę.
 
  • Vyturiai ir pelėdos. Manoma, kad tai, ar esame ryto ar vakaro žmonės, yra genetiškai nulemta. Dirbtinis apšvietimas šį polinkį dar labiau sustiprina, nes galime nueiti miegoti dar vėliau, jeigu esame „pelėdos“. Apie 30 % žmonių yra pelėdos, 30 % – vyturiai, o likę 40 % – kažkur tarp vidurį.