Šiandien žinoma daugybė maisto sudedamųjų dalių, kurios gali sukelti sveikatos sutrikimų. Viešųjų maitinimo įstaigų valgiaraščiuose privaloma žymėti ingredientus, galinčius sukelti sveikatos problemos arba apie patiekalų sudėtis kitaip įspėti valgančiuosius.

 

maistas

Dauguma maisto alergijų pasireiškia, kai kūnas pradeda gaminti antikūnus (IgE) kaip atsaką į baltymus specifiniame maiste. Nėra žinoma, kodėl taip nutinka, tačiau kontakto metu su maistu sukeliamas imuninis atsakas ir išsiskiriamos cheminės medžiagos, tarp jų ir histaminas, bandant sunaikinti alergenus, kuriuos kūnas supranta kaip keliančius pavojus.

 

Salierai nėra tokie nekalti kaip atrodo. Retai, bet salierai taip pat gali sukelti alergiją. Įtarus alergiją šioms daržovėms, reikėtų visada patikrinti patiekalų sudėtį ir rinktis tokius, kuriuose salierų nėra.

 

Humusas gali būti pavojingas sveikatai. Alergija sezamams pasaulyje tampa vis dažnesnė. Gali būti, kad to priežastis – dažniau maisto gamyboje naudojami sezamai. Šiomis mažomis sėklytėmis dažnai apibarstomos nesaldžios bandelės ir krekeriai, jo galima rasti humuse, sezamų sėklų aliejus naudojamas Azijos virtuvėje. Diagnozuoti alergiją gali būti sudėtinga, nes net tyrimai ne visada būna veiksmingi. Taip yra dėlto, kad baltymai, sukeliantys alergiją, gali būti sunkiau išgaunami tyrimo mėginiams.

 

Ar tikrai gerti sojų latė yra gera mintis? Soja yra vienas dažniausių alergenų po pieno, kiaušinių ir riešutų. Maistui vartojamos sojų pupelės, sojų miltelių dedama į dešreles ir net duoną. Fermentuotų sojų dedama į tofu ir sojų padažą. Dažniausiai alergija pasireiškia vaikams, tačiau gali varginti ir suaugusiuosius. Ypač atsargūs, vartodami soją, turėtų būti tie, kurie alergiški beržų žiedadulkėms. Išgėrus sojų pieno gali atsirasti burnos ir gerklės tinimas. Ne visada žmonės alergiški sojų pienui bus alergiški ir sojų milteliams, nes gaminant miltelius, baltymai yra pašalinami.

 

Ar turite alergiją vynui? Žmonės, turintys astmą, gali patirti nepageidaujamų reakcijų į sulfitus (cheminės medžiagos, įskaitant sieros dioksidą), priedus, skirtus pailginti maisto ir gėrimų galiojimo laiką, ypač jei produktai linkę paruduoti. Krienuose, pavyzdžiui, irgi yra daug sulfitų. Jie taip pat gali būti naudojami džiovintuose abrikosuose, pigesniuose mėsos gaminiuose, džiovintuose svogūnuose, citrinų sultyse ir baltajame vyne. Sulfitai gali sukelti spaudimą krūtinėje, švokštimą ir nosies užgulimą. Raudonasis vynas taip pat gali sukelti alerginių reakcijų, nors nebūtinai dėl sulfitų. Raudonajame vyne yra didelis histaminų kiekis, sukeliančių alergines reakcijas. Kai kurie žmonės gali būti alergiški alkoholiui apskritai arba vynuogėms.

 

Garstyčios nėra tokios nekaltos. Pastebėta, kad alergija garstyčioms yra dažnesnė Prancūzijoje. Taip gali būti dėlto, kad prancūzai stengiasi vartoti mažiau druskos ir ją keičia kitais prieskoniais. Ne visada žmonės supranta, kad yra alergiški garstyčioms. Pavyzdžiui, jie gali galvoti, kad yra alergiški pomidorams salotose, bet iš tikrųjų turėti alergiją garstyčioms. Stipri alergija braškėms ir pomidorams yra labai retai. Jie turi į histaminus panašių medžiagų, kurie gali sudirginti odą aplink burną, ypač jeigu asmuo serga egzema.

Žuvis ir jūros gėrybės – ne visiems. Alergija žuviai ir jūros gėrybėms yra iš tų, kurios gali atsirasti suaugus. Jeigu žuvis nėra tinkamai laikoma, ji gali pradėti išskirti histaminus ir sukelti apsinuodijimą, vėmimą, bėrimus. Dažniausiai alergiją sukelia tamsi žuvis: tunas, skumbrė ir vėžiagyviai (krevetės, krabai, omarai) ir moliuskai (midijos, kalmarai).

 

Alergija kiviams vis dažnesnė. Maisto produktai, kurie prieš 20 metų nebuvo dažnai vartojamai arba visai nevartojami mūsų šalyje, gali sukelti alerginių reakcijų, nes žmonių organizmas nėra prisitaikęs prie palyginus naujo maisto. Dėlto gausėja žmonių, kurie skundžiasi alergija bananams, avinžirniams, lęšiams.

 

Pagrindiniai alergijų maistui sukėlėjai:

 
  • Salierai;
  • Dribsniai su glitimu;
  • Vėžiagyviai;
  • Kiaušiniai;
  • Žuvis;
  • Lubinų miltai;
  • Pienas;
  • Moliuskai;
  • Garstyčios;
  • Riešutai;
  • Žemės riešutai;
  • Sezamų sėklos;
  • Soja;
  • Sieros dioksidas (sulfitai).