Pastebėję, kad dreba rankos, dauguma žmonių išsigąsta. Ypač jeigu drebama ne dėl šalčio. Gal tai Parkinsono liga? O gal kokios nors neurologinės problemos? Po tokių minčių pasidaro dar baisiau.

 

drebulys

Žmonės paprastai yra linkę galvoti apie blogiausia, todėl pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – tai nusiraminti. Anot dr. José Matías Arbelo, Ispanijos neurologų draugijos motorinių sutrikimų mokslinių tyrimų koordinatoriaus, nėra nieko baisaus, kol drebulys netampa nuolatiniu reiškiniu, trukdančiu atlikti įprastą veiklą.

 

Drebulys rankose, kojose ar, pavyzdžiui, kakle gali būti skirtingos kilmės; priežastys gali būti nuo paprasčiausio nuovargio iki kur kas rimtesnių sveikatos problemų. Tačiau tokios ligos paprastai pasirodo tik 65 metų ir vyresniems asmenims bei jas gali diagnozuoti tik gydytojas. Reikėtų išlikti ramiems ir stebėti, ar drebulys yra vienkartinis ar dažnai pasikartojantis, o galbūt nuolatinis reiškinys.

 

Kodėl kyla drebulys? Drebulys gali spontaniškai kilti bet kurioje kūno dalyje. Dažniausiai rankose, kur yra pastebimiausias, taip pat kojose ir balso stygose (drebantis balsas). Ar tai rimta? Drebulys visada yra tik simptomas, ženklas to, kas vyksta organizme, tačiau tai nebūtinai turi būti kažkas pavojinga. Štai kelios priežastys, kodėl taip nutinka.

 

5 priežastys, kodėl kyla drebulys:

 
  • Nuovargis. Bendras silpnumas ir raumenų įtampa gali sukelti galūnių drebėjimą. Visiems kartais tai nutinka: ilgai nešate kažką sunkaus ir, kai galiausiai atsikratote naštos, pajuntate drebulį. Tai nieko blogo – tiesiog taip raumenys reaguoja į per didelę apkrovą. Be to, reikėtų nepamiršti, kad vartojant nepakankamai vandens visą dieną ar sportuojant, organizmo ląstelės patiria dehidrataciją ir tai gali sukelti spazmus bei drebulį. Žmonės su lėtiniu nuovargio sindromu taip pat dažnai kenčia nuo drebulio.
 
  • Fiziologinis drebulys. Fiziologinis drebulys dažniausiai atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms, nuo 65 metų. Tai nėra susiję su Parkinsono liga. Paprastai jį sukelia nedideli pokyčiai nervų grandinėse smegenyse, kurios yra atsakingos už pusiausvyros jausmą. Parkinsono ligos drebulys atsiranda dėl sutrikimų baziniuose mazguose, smegenėlėse ir nugaros smegenyse. Natūralus drebulys atsiranda po tam tikrų fizinių pastangų, o štai dėl Parkinsono ligos kilęs paprastai atsiranda ramybės būsenoje. Jis veikia galvą ir rankas, paprastai jį pajuntame po to, kai pakėlėme kažką sunkaus, pavyzdžiui, pajudinome kėdę ar atlikome kitą staigų judesį. Natūralus drebulys dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims, tačiau verta prisiminti, kad tai yra neurodegeneracinis procesas, galintis pabloginti gyvenimo kokybę. Tačiau įmanoma gyventi įprastą gyvenimą, jeigu paskiriamas tinkamas gydymas.
 
  • Hipertirozė. Hipertirozės priežastis – padidėjęs skydliaukės aktyvumas. Dažniausiai vargina 30 – 50 metų moteris. Šią ligą paprastai lydi nervingumas, nerimas ir didelis susijaudinimas. Sergantieji hipertiroze dažnai skundžiasi drebančiomis rankomis. Jei taip nutiko, pasitarkite su gydytoju, ką daryti.
 
  • Nerimas ir stresas. Emocinė įtampa, nerimas dažnai lydi daugelį sveikatos sutrikimų, ne išimtis ir drebulys. Tokio drebulio priežastis – kortizolis. Jis daro įtaką daugeliui mūsų organizmo funkcijų ir sukelia daug sutrikimų (nuo hipertenzijos iki trachikardijos). Nervų sistema taip pat pažeidžiama, todėl gali atsirasti drebulys, raumemų spazmai ir nervinis tikas.
 
  • Parkinsono liga. Parkinsono ligos drebulį galima atpažinti pagal tam tikrus simptomus. Jeigu jie trunka ilgą laką ir trukdo užsiimti kasdienine veikla, reikėtų nedelsiant ieškoti medicininės pagalbos. Nebūtinai visų pacientų simptomai yra vienodi, jų stiprumas priklauso nuo ligos stadijos.
 

8 Parkinsono ligos simptomai:

 
  • Drebulys: prasideda plaštakose ir paprastai kamuoja, esant ramybės būsenoje.
  • Raumenų sąstingis. Sergantieji Parkinsono liga dažnai skundžiasi sumažėjusiu raumenų elastingumu.
  • Lėti judesiai.
  • Nesugebėjimas išlaikyti pusiausvyros, ėjimas trumpais žingsniais, nuolatinė baimė nukristi.
  • Depresija ir emociniai pokyčiai.
  • Sunkumas ryti ir kramtyti maistą.
  • Šlapinimosi sutrikimai.
  • Miego sutrikimai.