Kovo 21-oji Europoje paskelbta tarptautine miego diena. Tai diena, skirta atkreipti į opia šiuolaikinių žmonių problema tapusius miego sutrikimus. Kaip pradėjote rytą? Dažniausiai įprastas rytas prasideda nuo dušo, rengimosi ir puodelio kavos arba arbatos. Viskas būtų gerai, tačiau vis daugiau žmonių visame pasaulyje nemiega rekomenduojamų 8 – 9 valandų per parą. Miego trūkumas siejamas su pablogėjusia savijauta, nuovargiu, mieguistumu dieną, galvos skausmais, virškinimo sutrikimais, antsvoriu dėl padidėjusio apetito ir pan.

 

12 dažniausiai pasitaikančių miego sutrikimų:

 

"miegas"

  • Miego apnėja. Atsiranda, kai miegant sutrinka kvėpavimo veikla. Į didžiausią rizikos grupę patenka vyrai, antsvorio turintys asmenys. Negydoma miego apnėja gali sukelti hipertenziją, insultą, širdies priepuolius ir širdies darbo sutrikimus.
 
  • Knarkimas. Retkarčiais knarkia maždaug 45 % suaugusiųjų. Knarkimas ne tik neleidžia gerai išsimiegoti, bet ir gali tapti nesutarimų santuokoje priežastimi. Knarkiantys žmonės turi didesnę riziką sirgti širdies ligomis. Kartais nuo knarkimo gali padėti miego pozos pakeitimas, svorio metimas, alkoholio vengimas, valyti nosį, reguliariai keisti pagalves, nes jose gali atsirasti dulkių erkučių, sukeliančių alergiją ir užkemšančių nosį.
 
  • Miego trūkumas. Mažiems vaikams reikia miegoti 14 – 15 valandų per parą. Paaugliams reikia vidutiniškai 8,5 – 9,5 miego. Daugeliui suaugusiųjų reikia 7 – 9 valandų miego, tačiau kai kuriems gali pakakti ir 6 valandų miego, o kitiems gali reikėti miegoti po 10 valandų kasnakt. Pirmuosius 3 nėštumo mėnesius moterims reikia kiek daugiau miego nei įprastai. Dėl miego trūkumo gali atsirasti atminties problemų, depresija, nusilpti imuninė sistema (todėl dažniau puls ligos), sumažėti pakantumas skausmui. Gydytojų nuomone, jei žmogus jaučiasi mieguistas dieną, net užsiimdamas nuobodžia veikla, tai jis greičiausiai nepankamai miega naktį.
 
  • Vaikščiojimas per miegus. Jį dažniausiai sukelia miego trūkumas. Kartais gali sukelti raminamųjų medžiagų vartojimas, karščiavimas, tam tikri vaistai. Specialaus gydymo vaikščiojimui per miegus nėra. Kai kuriems gali padėti hipnozės seansai, kitiems – antidepresantų ar kitų nervų sistemą raminančių vaistų vartojimas. Vaikščiojimas per miegus gali būti pavojingas, todėl reikėtų pasirūpinti, kad kambariuose nebūtų aštrių daiktų, kurie gali sužeisti. Prieš miegą išbandyti atsipalaidavimo pratimus, galima išsimaudyti šiltoje vonioje, paskaityti monotonišką knygą arba išgerti stiklinę šilto pieno.
 
  • Nemiga. Galima atpažinti pagal šiuos simptomus: sunkumas užmigti, prabudimas naktį ir sunkumas vėl užmigti, pabudimas ryte per anksti, nuovargio jausmas po nakties miego. Nemigą dažniausiai sukelia stresas, emocinis ir fizinis diskomfortas, aplinkos veiksniai (šviesa, triukšmas, netinkama temperatūra (labai karšta arba labai šalta), kai kurie vaistai (pavyzdžiui, nuo peršalimo ligų, alergijų, depresijos, aukšto kraujo spaudimo, astmos), paros ritmo pokyčiai (perskridus kelias laiko juostas, darbas naktimis, vasaros arba žiemos laiko įvedimas).
 
  • Hipersomnija (padidėjęs mieguistumas dienos metu). Gali būti dėl mažakraujystės arba skydliaukės sutrikimų, kai kurių vartojamų vaistų. Rečiau tai būna vienas iš išsėtinės sklerozės simptomų.
 
  • Miego paralyžius. Tai būsena, kad žmogus jaučiasi sąmoningas, bet negali pajudėti. Jis atsiranda, kai organizmas praleidžia pabudimo ir miego stadijas. Per šią pereinamąją stadiją žmogus negali pajudėti ir kalbėti. Kai kurie žmonės teigia, jaučiantys smaugimo, dusinimo jausmą. Miego paralyžius gali būti siejamas su kitais miego sutrikimais, pavyzdžiui, narkolepsija (liga, pasižyminti staigiais mieguistumo ir miego priepuoliais).
 
  • Sunkumas užmigti. Tai gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė problema. Trumpalaikę paprastai sukelia trumpalaikis stresas. Gali trukti nuo kelių dienų iki savaičių. Paprastai miego kokybė atsistato po mėnesio. Ilgalaikę sukelia lėtinė nemiga. Dažnai būna vienu iš depresijos arba lėtinio skausmo simptomu. Ilgalaikiai miego sutrikimai nustatomi daug rečiau.
 
  • Pernelyg ilgas miegas. Per ilgas miegas toks pat pavojingas sveikatai kaip ir per trumpas. Dažnai jas sukelia laiku nediagnozuotos ligos, pavyzdžiui, širdies.
 
  • Kalbėjimas per miegus. Daug žmonių kalba per miegus. Maždaug pusė vaikų nuo 3 iki 10 metų ir maždaug 5 % suaugusiųjų kalba per miegus. Mergaitės kalba per miegus taip pat dažnai kaip ir berniukai. Pastebėta, kad kalbėjimas per miegus gali būti paveldėta problema, perduodama iš kartos į kartą.
 
  • Naktinis prakaitavimas. Dėl jo sunku užmigti ir gali išsivysti nemiga. Prakaitavimą naktimis dažniausiai sukelia menopauzė, idiopatinė hiperhidrozė, bakterinės ir virusinės infekcijos (tuberkuliozė, endokarditas, ostomielitas, ŽIV), vėžys, tam tiktų vaistų vartojimas, hipoglikemija (sumažėjęs cukraus lygis kraujyje), hormonų sutrikimai, neurologiniai sutrikimai.
 
  • REM miego sutrikimas. Dažnai nustatomi vyresnio amžiaus žmonėms (dažniau vyrams). Miego sutrikimas siejamas su Parkinsono liga, demencija ir kitomis senatvinėmis ligomis.