Persikai sultingi, saldūs, švelnūs paliesti, burnoje tirpstantys, viduje slypi kietas kauliukas. Kokoso išorė kieta ir šiurkšti, jį sunku atidaryti ir valgyti, bet vidus saldus ir labai įvairiapusiškas. O kokie esate jūs? Kai kurie psichologai žmones skirsto į du tipus: persikus ir kokosų riešutus.

 

tipai

Paryžiuje gyvenanti amerikietė rinkodaros profesorė Erin Meyer iki šiol prisimena pirmą kviestinę vakarienę šioje Vakarų Europos šalyje, rašo theguardian.com. Norėdama, kad atmosfera būtų šiltesnė, ji paklausė šeimininkų, kaip jie susipažino. Tačiau po klausimo įsivyravo mirtina tyla. Vėliau moteriai paaiškino, kad klausti tokių dalykų Prancūzijoje, tai tas pats, kas pasiteirauti, kokia jų apatinių spalva. Tai buvo pirmasis kartas, kai E. Meyer susidūrė su dvejais, psichologo Kurto Lewino aprašytais pasaulio kultūrų tipais: persikais ir kokosais. Žmonės persikai yra švelnūs iš išorės, bet kokiose situacijose labai draugiški ir familiarūs, tačiau jie minkšti tik iš išorės – vidinį savo pasaulį ir išgyvenimus saugo po devyniais užraktais. Kokosų tipo žmonės iš pirmo žvilgsnio atrodo šiurkštesni, bet vėliau paaiškėja, kad tai labai mieli, draugiški ir malonūs žmonės. Stereotipiškai amerikiečiai yra persikų tipo žmonės, o prancūzai, vokiečiai, rusai – kokosai. Straipsnyje paminėtas E. Meyer pavyzdys puikiai iliustruoja dviejų žmonių tipų susidūrimą.

 

Žinoma, žmonija yra kur kas įvairesnė, kad ją būtų galima skirstyti į du tipus. Jeigu tai būtų tiesa, gyventi būtų daug paprasčiau. Tačiau toks skirstymas turi prasmę. Remiantis šiais psichologiniais tipais galima paaiškinti priešiškumą tarp skirtingų tautybių asmenų, verslo reikaluose ir diplomatijoje. Kokosų tipo žmonės „persikus“ laiko nenuoširdžiais, nes jų malonus elgesys ne visada reiškia tikrą draugiškumą, o persikų tipo žmonės „kokosus“ laiko storžieviškais ir nelabai mandagiais. Apie tautų skirtumus įvairių šalių tautosakoje gyvuoja nemažai anekdotų: švedas su suomiu susitiko išgerti. Porą valandų jie tyloje gurkšnojo savo gėrimus. Galiausiai švedas pakėlė taurę ir palinkėjo „Į sveikatą“. Į tai nustebęs ir pasibaisėjęs suomis atsakė: „Ar mes čia atėjome kalbėtis, ar gerti?“.

 

Vis dėlto keista, kad tarpkultūriniai nesusipratimai žeidžia asmeniškai. Gyvename pasaulyje, kuris kasdien tampa vis labiau susijęs, kodėl tuomet įsižeidžiame, o ne bandome suprasti ir prisitaikyti prie skirtingų papročių?

 

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti, kaip į tam tikrus įvykius reaguoja skirtingų tautų atstovai. Respondentų buvo paklausta, ar jie meluotų policijai, jei jų draugas kelyje būtų nusižengęs eismo taisyklėms ir sukėlęs pavojingą situaciją. Daugelis šveicarų atsakė, kad negalėtų pasitikėti žmonėmis, jei negalėtų pasakyti tiesos valdžios institucijoms. Venesueliečiai galvoja, kad visuomenė žlugtų, jei žmonės negalėtų pasitikėti vieni kitais. Abiejų tautybių asmenys logiškai aiškina savo pasirinkimą.

 

Ar geriau su nepažįstamais žmonėmis bendrauti šiltai kaip tai daro persikų tipo žmonės ar pasaugoti savo šilumą reikšmingesniems santykiams, kaip tai daro kokosų tipo žmonės? Vienareikšmio ir teisingo atsakymo nėra.