Kol Lietuvoje skurdas ir bedarbystės rodikliai vis dar viršija sveiko proto ribas, šimtai tūkstančių mūsų tautiečių geresnio gyvenimo ieško užsienyje. Bet kiek emigravusių lietuvių vietoj to, kad ten uždirbtų aukso kalnus, atsidūrė gatvėje? Kiek vadinamųjų darbo emigrantų grįžo į gimtinę ne tik be pinigų, bet ir be sveikatos? Kodėl į užsienį išvykę dirbti žmonės dingsta be pėdsakų? Kaip nepakliūti į darbą užsienyje siūlančių Lietuvos įdarbinimo agentūrų pinkles?

 

Apie viską šį trečiadienio vakarą BTV diskusijų laidoje „Yra kaip yra“ su Asta Stašaityte.

 

Studijoje telšiškis Arūnas pasakos, kad Danijoje teko dirbti statybininku ir gyventi baisiomis sąlygomis. Vyras ten buvo sužalotas taip, kad nuskilo pusė kaukolės, liko invalidu visam gyvenimui. O Arūno  darbdavys lietuvis ne tik laiku neiškvietė medikų, bet ir ėmėsi visų priemonių, kad nereikėtų mokėti Arūnui už patirtą žalą.

 

Svetlana ir Viktorija  patikėjo Lietuvos įdarbinimo užsienyje agentūrų pažadais. Sumokėjo pinigus už kelionę į užsienį, bet… abi moterys vis dar  Lietuvoje ir mėgina atsikovoti savo pinigus iš nesąžiningų agentūrų.  Deja, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė A. Armanavičienė tikina: valstybė visiškai nepadeda nukentėjusiems nuo įdarbinimo agentūrų…

 

Kokias apgaulės schemas dažniausiai naudoja įdarbinimo agentūros, siekdamos išvilioti pinigus iš patiklių klientų? Kodėl į užsienį išvykę dirbti žmonės dingsta be pėdsakų? Kodėl lietuviai pradeda užsienyje steigti pagalbos centrus emigravusiems savo tautiečiams?

 

Atsakymai  – šį trečiadienio vakarą 20.30 val. per BTV laidoje „Yra kaip yra“ . Su Asta Stašaityte  -  apie viską, kas telpa žodyje „emigracija“.