Žiupsnelis istorijos
Šveicarų matematiko ir fiziko Leonardo Oilerio (Leonhard Euler, 1707–1783) sugalvotas lotyniškasis kvadratas (kvadratas, sudalintas į 9×9 laukelių ir užpildytas lotyniškomis raidėmis, 5žyminčiomis simbolių aibę) iš tiesų ir buvo sudoku „pirmtakas“. Jo sugalvotos užduotys buvo išspausdintos carré latin pavadinimu. Skirtingai nuo dabartinių sudoku užduočių, jo kvadratas dar nebuvo padalintas į smulkesnius kvadratus. Nuo 1892 metų iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios prancūzų laikraščiai Le Siècle ir La France spausdino šias užduotis, sudarytas jau iš 9 skaičių, pavadinimu Carré magique diabolique (Velniškai nuostabus kvadratas). Tačiau susidomėjimas šiais galvosūkiais ilgainiui išblėso. Sudoku galvosūkiai buvo „prikelti“ naujam gyvenimui 1979 metais. Jie jau buvo tokio pavidalo, koks yra šiandien. Šiuos galvosūkius laikraščiui Dell Pencil Puzzles & Word Games pasiūlė 74 metų architektas iš Indianapolio Howardas Garnsas. Jo pasiūlyta užduotis vadinosi „Skaičiaus vieta“. Deja, šiuolaikinio sudoku kūrėjas mirė 1989 metais, taip ir nesulaukęs dienos, kai jo kūrinys užkariavo pasaulį. Tikras sudoku bumas prasidėjo 1984 metais, kuomet juos pastoviai Ėmė spausdinti japonų dienraštis Nikoli. Iš pradžių šie galvosūkiai vadinosi Sûji wa dokushin ni kagiru (Skaičiai negali pasikartoti). Po kelerių metų laikraščio leidėjas Maki Kaji šį griozdišką pavadinimą sutrumpino iki Sudoku. Paslaptingasis Misteris Sudoku vis dėlto yra naujazelandietis Wayne‘ as Gouldas. Jis, viešėdamas Japonijoje, susipažino su šiais galvosūkiais ir buvo taip sužavėtas, kad per šešerius metus sukūrė kompiuterinę sudoku versiją. 2004 metais jis pasiūlė Londono dienraščiui Times savo pirmąją galvosūkį, kuris sukėlė Vakaruose tikrą sudoku triumfą. Aišku, pensininkas Weyne‘as dabar yra pats tikriausias milijonierius. Šiandien sudoku spausdinamas 350 periodinių leidinių 57 pasaulio šalyse ir laikomas pačiu populiariausiu galvosūkiu pasaulyje.