A++ ar G: kaip pastato energinio naudingumo klasė keičia gyvenimo kokybę

Energinė klasė – ne tik techninis įrašas dokumentuose ir rodiklis nurodantis, kiek pastatas suvartoja energijos. Ekspertai atskleidžia, kaip šis svarbus parametras nustatomas, kaip jis susijęs su gyvenimo kokybe ir kur gali slėptis papildomos išlaidos.

Techninių ir energinių rodiklių visuma

Lietuvoje pastatai skirstomi į devynias energinio naudingumo klases – nuo žemiausios G iki aukščiausios A++. Pastatai, atitinkantys A++ klasę, pasižymi itin mažu energijos suvartojimu. Anot Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovo dr. Karolio Banionio, pastato energinė klasė nustatoma pagal visumą techninių ir energinių rodiklių, apibūdinančių jo šilumines savybes, energijos vartojimo efektyvumą ir naudojamus energijos šaltinius.

„Pirmiausia vertinami atitvarų – sienų, stogo, grindų, langų, durų ir kt. – šilumos nuostoliai. Taip pat svarbu, kiek energijos pastatas panaudoja šildymui. Jei įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, vertinami ir jos techniniai parametrai. Reikšmingos ir vidinių konstrukcijų – pertvarų bei perdangų – šiluminės savybės, ypač jei pastate įrengti autonominiai šildymo sprendimai. Taip pat įvertinamas neatsinaujinančios pirminės energijos naudojimo efektyvumas visoms pagrindinėms funkcijoms: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto buitinio vandens ruošimui“, – teigia K. Banionis.

A++ klasės pastate daugiau nei pusė pirminės energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Galiausiai, vertinamos ir metinės pirminės energijos sąnaudos (ar neperžengiama riba, kurios pastatas negali viršyti, jei siekiama C, B, A, A+ ar A++ klasės) bei pastato sandarumas, kuris tiesiogiai susijęs su šilumos išlaikymu.

Mažesnė kaina – didesnė išlaidos vėliau

Nepaisant to, kad aukštesnės energinės klasės būstai padeda sumažinti ilgalaikes išlaidas, dalis gyventojų vis dar linkę rinktis mažesnio energinio efektyvumo daugiabučiuose esančius būstus. Pasak KTU atstovo, tam įtakos turi ne vienas veiksnys.

„Jei būsto pasirinkimo galimybių pakanka, kaina tampa vienu svarbiausių sprendimą lemiančių veiksnių. Aukštesnės klasės, ypač renovuotuose namuose esantys būstai, dažniausiai kainuoja daugiau nei analogiško ploto butai žemesnės klasės pastatuose. Dėl to žemesnės klasės būstas gali pasirodyti patrauklus siekiantiems sutaupyti. Tačiau po žemesne pradine kaina dažnai slepiasi „nematomi kaštai“ ir vėliau savininkui tenka patirti didesnes šildymo, priežiūros ar net remonto išlaidas“, – sako K. Banionis.

Tiesiogiai susijusios su gyvenimo kokybe 

Aukštesnės energinės klasės būstas – tiek naujai pastatytas, tiek renovuotas – tiesiogiai pagerina gyvenimo kokybę. Anot V. Pribušausko, tai ne tik techninis rodiklis, bet ir kasdienio namų jaukumo garantas.

„Pirmiausia, gerai apšiltintame, sandariame name ilgiau išsilaiko šiluma. Taip pat, energiškai efektyviuose namuose gerokai sumažėja išlaidos šildymui ir karšto vandens ruošimui. Be to, dauguma A klasės pastatų turi mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, todėl patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras. Galiausiai, dingus drėgmei ir pelėsiui, gyvenamoji aplinka tampa kur kas sveikesnė“, – teigia jis.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt

Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė