Kompleksinė renovacija gali užkirsti kelią nelaimei

Apie 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, nemaža jų dalis statyti prieš tris dešimtmečius ir dar anksčiau. Senuose pastatuose įsikūrę žmonės dažnai nesusimąsto, jog juose per daugelį metų natūraliai susidėvėję pastato inžineriniai tinklai, konstrukcijos ir vidaus sistemos kelia gaisro grėsmę. Kaip ją sumažinti, pataria ekspertai.

Renovuotas daugiabutis. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Rizika yra žymiai didesnė

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Aurelijaus Česūno, senos statybos daugiabučiai gyvenamieji namai pasižymi padidinta gaisro rizika: daugiabučiuose (10 aukštų ir aukštesniuose) tinkamai neveikia gaisrinės saugos sistemos, taip pat avarinių išėjimų naudojimas yra netinkamas.

Pavyzdžiui, balkonų liukai būna užkalti, užstatyti ar net panaikinti, todėl kilus gaisrui gyventojams sumažėja saugios evakuacijos galimybė. Grėsmę kelia ir koridoriuose bei laiptinėse sandėliuojami daiktai, trukdantys tiek evakuacijai, tiek ugniagesių darbui.

„Senos statybos daugiabučiuose vis dar yra naudojami seni, nepritaikyti dabartiniams poreikiams elektros tinklai, neatlaikantys šiuolaikinių elektros apkrovų. Visa tai gerokai padidina trumpojo jungimo ar laidų perkaitimo tikimybę, kuri neretai baigiasi gaisru. Vėdinimo sistemos taip pat gali būti pavojingos, ypač tais atvejais, kai daugiabučiuose įrengtos kietojo kuro šildymo sistemos, o dūmų šalinimui neteisėtai panaudojami pastato natūralios ventiliacijos kanalai.

Tokie kanalai nėra suprojektuoti atlaikyti aukštos temperatūros ar karštų degimo dujų poveikį, todėl jų kaip dūmtraukio naudojimas padidina gaisro riziką ir ugnies išplitimo galimybę per visas pastato dalis“, – pasakoja ekspertas.

Valstybės finansuojamos priemonės

Šias problemas gali padėti išspręsti kompleksinė daugiabučio renovacija – jos metu įdiegtos priemonės padės atitikti šiuolaikinius gaisrinės saugos normatyvus, sukurti saugesnę gyvenamąją aplinką. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko teigimu, renovacijos investicijų planą rengiantys specialistai turi įvertinti pastato įrenginių, konstrukcinių ir inžinerinių sistemų būklę.

„Atsižvelgiant į šį vertinimą, investiciniame plane turi būti numatytos visos būtinos priemonės, kurios padėtų užtikrinti, kad po modernizacijos pastatas atitiks visus galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus. Modernizuojant daugiabutį galima atnaujinti seną bendro naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos kanalus, sutaisyti ar pakeisti stogą, įrengti žaibosaugą, pakeisti nesaugias išorines duris ir įgyvendinti kitas saugumą didinančias priemones.

Didžiąją dalį tokių priemonių valstybė finansuoja – jos gali būti subsidijuojamos arba jų įgyvendinimui suteikiamas lengvatinis kreditas. Tai puiki galimybė gyventojams padidinti savo namų saugumą be didelių papildomų išlaidų“, – dalinasi ekspertas.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai – APVA paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Autorė Benita Gaižiūnaitė