Kraujo tyrimas – viena paprasčiausių, greičiausių ir informatyviausių sveikatos tikrinimo priemonių. Vos keli mililitrai kraujo gali atskleisti apie organizmo būklę daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio galima įtarti. Tačiau ką reiškia visi tie skaičiai, raidžių kombinacijos ir normų ribos? Ir kodėl šiuos tyrimus verta atlikti reguliariai?

 

Truputis istorijosMedical,Equipment.,Blood,Test

 

Žmonės jau senovėje tikėjo, kad kraujas – tai gyvybės šaltinis. Nenuostabu, kad įvairiose kultūrose laikytas šventu ar magišku, o jo nuleidimas – vienu pagrindinių gydymo būdų. Taikytas kaip gydymo priemonė senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, net viduramžiais tikint, kad pašalinus „blogą“ kraują organizmas išgis. Ši praktika buvo populiari net iki XIX a. pradžios. Tik XVIII–XIX a., sukūrus mikroskopą, kraujas pradėtas tirti moksliškai. Mokslininkai ėmė identifikuoti kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), tirti jų funkcijas ir reikšmę sveikatai. XX a. pradžioje pradėti taikyti cheminiai ir biologiniai kraujo tyrimai: cukraus kiekio, uždegimo rodikliai, fermentai, vitaminai ir hormonai. Kartu su medicinos pažanga tyrimai tapo vis tikslesni ir informatyvesni. Šiandien laboratorijos analizatoriai automatiškai išmatuoja dešimtis rodiklių per kelias minutes, o kai kur jau naudojami dirbtinio intelekto (DI) algoritmai, padedantys interpretuoti rezultatus. Nuo magijos iki mokslo – kraujo tyrimų istorija atskleidžia, kaip žmogaus sveikatos pažinimas virto viena moderniausių diagnostikos sričių.

 

Kodėl tokie svarbūs?

 

Bendrą kraujo tyrimą sveikiems suaugusiems žmonėms profilaktiškai rekomenduojama atlikti kartą per metus. Sergantiems lėtinėmis ligomis, vartojantiems ilgalaikius vaistus – dažniau, kas 3–6 mėnesius arba pagal gydytojo rekomendacijas.

 

Profilaktiniai kraujo tyrimai labai svarbūs, nes padeda laiku pastebėti uždegimus, infekcijas, vitaminų trūkumą ar kraujo ligas – dar prieš pasireiškiant aiškiems simptomams. Taip pat leidžia stebėti lėtinių ligų eigą. Sergantys cukriniu diabetu, širdies ar inkstų ligomis privalo reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima įvertinti ligos eigą ir gydymo efektyvumą. Net ir neturint nusiskundimų, verta profilaktiškai atlikti pagrindinius tyrimus – tai gali užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.

 

Kaip pasiruošti?

 

Jokio ypatingo pasiruošimo kraujo tyrimams nereikia, pakanka įsidėmėti kelis patarimus:

 
  • Geriausia tyrimą atlikti ryte, iki 12 val., nevalgius.
  • Prieš tyrimą galima (ir net rekomenduojama) gerti vandenį – tai gerina kraujo paėmimo kokybę.
  • Bent 12 val. iki tyrimo vengti kavos, alkoholio, rūkymo. Šios medžiagos gali iškreipti rezultatus.
  • Prieš tyrimą vengti fizinio krūvio, streso, nes gali turėti įtakos rezultatams.
  • Jei vartojate kokius nors vaistus, būtinai apie tai informuokite specialistą, nes kai kurie medikamentai gali keisti rodiklius.

 

Svarbiausi rodikliai ir jų reikšmės

 

Atlikus kraujo tyrimą, gautus rezultatus įprastai aptaria ir paaiškina gydytojas, bet visuomet norisi juos suprasti ir patiems. Todėl trumpai aptarkime svarbiausias reikšmes, padėsiančias įgauti daugiau suvokimo kraujo tyrimų srityje.

 

Bendras kraujo tyrimas (BKT)

 

Leukocitai (WBC / LEU).Tai baltieji kraujo kūneliai, reikšminga imuninės sistemos dalis, kovojanti su organizmą puolančiais patogeniniais mikroorganizmais ir svetimkūniais. Jų norma vyrams – 4,23–9,07*109/l, moterims – 4,2–10,3*109/l. Jeigu padaugėjo, greičiausiai organizme vyksta uždegimas arba žmogus patiria stiprų stresą, pernelyg riebiai maitinasi. Leukocitų normos sumažėjimą gali lemti kai kurių vaistų poveikis, infekcinės ir kraujo ligos, apsinuodijimas, sumažėjusi leukocitų gamyba kaulų čiulpuose.

 

Eritrocitai (RBC / ERY). Raudonieji kraujo kūneliai, aprūpinantys organizmą deguonimi ir šalinantys anglies dioksidą, padeda palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kūne, perneša įvairias medžiagas, dalyvauja vandens ir druskų apykaitoje, reikšmingi kraujo krešėjimui. Kai eritrocitų per mažai, dažniausiai diagnozuojama anemija. Dėl pertekliaus gali būti kalti plaučių, širdies ir kraujotakos veiklos sutrikimai, dehidratacija ir kt. Eritrocitų kiekis gali padidėti patekus į neįprastą aplinką ir mėginant prisitaikyti. Normos: vyrų – 4,5–5,9*1012/l , moterų – 4,1–5,1*1012/l.

 

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Parodo eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno greitį. Normos: vyrams – 1–20 mm/val., moterims – 2–30 mm/val. Nusėdimas greitėja sergant infekcinėmis ligomis, anemija, esant per dideliam cholesterolio kiekiui, navikams ir kt. Sulėtėjimą gali lemti kraujotakos nepakankamumas, policitemija.

 

Trombocitai (PLT). Mažytės kraujo plokštelės, ypač reikšmingos kraujo krešėjimui. Norma – 130–400*109/l. Per mažas trombocitų kiekis gali rodyti autoimunines ligas, kaulų čiulpų pakitimus, infekcinę mononukleozę, limfoproliferacinius susirgimus ir kt. Jų perteklius atsiranda dėl suaktyvėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose, taip pat įvairių uždegimų organizme, gausaus kraujo netekimo.

 

Hemoglobinas (HB, HGB). Eritrocituose esantis baltymas prisijungia deguonies molekules, todėl labai svarbus išnešiojant deguonį po organizmą. Normos: vyrams – 130–175 g/l, moterims – 123–153 g/l. Trūkumas dažniausiai susijęs su geležies stygiumi organizme. Perteklius susijęs su lėtinėmis plaučių ligomis, širdies ir kraujotakos veiklos sutrikimais, inkstų cistomis, dehidratacija ir kt.

 

Hematokritas (HCT). Šis rodmuo parodo, kokią dalį viso kraujo sudaro kraujo kūneliai, daugiausia eritrocitai. Normos: vyrams – 40,1–51 %, moterims – 34,1–44,9 %.Sumažėjęs rodiklis įspėja apie galimą anemiją arba per gausų skysčių kiekį organizme. Per didelis susijęs su padidėjusiu kraujo klampumu, dehidratacija, deguonies stygiumi ir kt.

 

Lipidograma (cholesterolio tyrimai)

 

Bendras cholesterolio (CHOL) kiekio kraujyje nustatymas. Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, randama gyvūniniuose produktuose, vienas pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų komponentų. Sveiko suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 g cholesterolio. Ši medžiaga labai svarbi organizmui, bet jos padidėjimas – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Cholesterolio norma yra <5,2 mmol/l. Jeigu ši reikšmė padidėjusi, rekomenduojama atlikti kitų lipidų frakcijų – DTL, MTL ir TG tyrimus.

 

DTL cholesterolis. Tai didelio tankio lipoproteinai, dar vadinami geruoju cholesteroliu. Jeigu bendra cholesterolio norma padidėjusi dėl didesnės DTL cholesterolio koncentracijos, tai nėra blogai, netgi atvirkščiai. Kuo didesnė šio cholesterolio koncentracija, tuo geresni lipidų apykaitos rodikliai ir mažesnė ligų tikimybė. Rekomenduojamas bendro ir DTL cholesterolio santykis yra 1–5,5.

 

MTL cholesterolis. Tai mažo tankio lipoproteinai arba vadinamas blogasis cholesterolis. Įsiskverbęs į kraujagyslių sieneles oksiduojasi ir sudaro cholesterolio sankaupas, didina aterosklerozės riziką. Taip trikdoma normali kraujotaka, organai prasčiau aprūpinami deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, vystosi įvairios patologijos. Norma – <3,34 mmol/l.

 

Trigliceridai (TG). Tai lipidai, paprastai vadinami tiesiog riebalais. Jų tyrimas leidžia nustatyti širdies ligų ir aterosklerozės riziką bei lipidų apykaitą. Tie asmenys, kurie turi mažą DTL cholesterolį ir didelį TG kiekį, turi gerokai didesnę išeminės širdies ligos riziką. DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas dažnai susijęs su TG kiekio padidėjimu. Pastarojo norma – iki 2,3 mmol/l.

 

Gliukozės tyrimas

 

Svarbus rodiklis vertinant cukrinio diabeto riziką ar eigą. Norma nevalgius – 3,3–5,5 mmol/l. Pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis. Aptikus pakitimų, tyrimą rekomenduojama pakartoti po kelių savaičių. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėja, tikslinga atlikti gliukozės tolerancijos mėginį.

 

C reaktyvusis baltymas (CRB)

 

Padidėjęs rodo uždegimą organizme. Norma: <5 mg/l; 5–10 mg/l gali rodyti lengvą uždegimą, o10 mg/l ir daugiau – ūminį.

 

Feritinas

 

Parodo geležies atsargas organizme – svarbu vertinant anemiją. Feritino sumažėjimas dažnai reiškia geležies stoką, net jei hemoglobinas dar atitinka normos ribas. Feritino (FER) norma moterims: 13–150 µg/l, vyrams 30–400 µg/l.

 

Vitaminas D

 

Jo trūksta daugeliui lietuvių, ypač šaltuoju metų laiku. Norma: 75–250 nmol/l (optimalu), <50 nmol/l – trūkumas.

 

Kepenų fermentai (ALT, AST, GGT)

 

Padidėję rodo kepenų pažeidimą, uždegimą ar vaistų poveikį. Normos: ALT (alaninaminotransferazė) moterims iki 34 U/l, vyrams iki 45 U/l; AST (aspartataminotransferazė): moterims iki 31 U/l, vyrams iki 37 U/l; GGT (gama gliutamiltransferazė): moterims iki 38 U/l, vyrams iki 55 U/l.

 

Inkstų rodikliai

 

Padeda įvertinti inkstų funkciją, ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms ar sergant hipertenzija, cukriniu diabetu. Svarbiausi trys rodikliai: kreatininas, šlapalas, GFG. Kreatinino norma moterims 45–90 µmol/l, vyrams 60–110 µmol/l; šlapalo 2,5–7,8 mmol/l; GFG (glomerulų filtracijos greitis): >90 ml/min (normalu), <60 – gali rodyti inkstų funkcijos sutrikimą

 

Autorė Jūratė Survilė