Raumenų skausmas – dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria tiek aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės, tiek dirbantys sėdimą darbą. Skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: nuo fizinio pervargimo ar treniruočių iki streso, laikysenos problemų arba net infekcijų, lėtinių ligų. Nors dažnai raumenų skausmas praeina savaime, svarbu žinoti, kada įspėja apie rimtesnę problemą.

 

Skausmo mechanizmasPain,In,The,Shoulder.,Upper,Arm,Pain,,People,With,Body-muscles

 

Raumenų skausmas (mialgija) – dažnas reiškinys, kuris pasireiškia dėl įvairių priežasčių. Jis gali būti lokalizuotas tik vienoje srityje arba išplitęs visame kūne. Dažniausiai kyla dėl:

 

Fizinio krūvio ir traumų. Tai gali būti mikrotraumos po treniruočių, intensyvių arba neįprastų pratimų, ypač ekscentrinio tipo (pvz., leidžiantis su svarmenimis). Dėl staigių judesių, netaisyklingos technikos ar per didelio krūvio gali įvykti raumenų plyšimai, sukeliantys itin stiprų skausmą. Monotoniški judesiai ar ilgalaikė statinė padėtis gali sukelti raumenų pertempimą ar spazmus (pvz., kaklo skausmas nuo darbo prie kompiuterio).

 

Sisteminių ir infekcinių priežasčių. Raumenų skausmą gali išprovokuoti įvairios virusinės infekcijos, pvz., gripas, COVID-19 ir kt. Bakterinės infekcijos raumenų skausmą sukelia rečiau, bet irgi gali, ypač lokalizuotą, lydimą paraudimo, patinimo. Dėl raumenų skausmo gali būti kaltos ir autoimuninės ligos: sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, polimiozitas.

 

Ergonomikos ir gyvenimo būdo veiksnių. Raumenų skausmą neretai sukelia ilgalaikė įtampa dėl netaisyklingos sėdėsenos arba stovėsenos. Taip pat prisideda judėjimo stoka, mat tai mažina raumenų tonusą, prastina kraujotaką. Ne ką geriau veikia pervargimas ir miego trūkumas – didina bendrą organizmo uždegimą ir mažina audinių atsigavimą.

 

Psichologinių priežasčių. Stresas ir nerimas skatina raumenų įtampą, ypač kakle, pečiuose, nugaroje. Todėl depresija sergantys žmonės dažnai susiduria su lėtiniais raumenų skausmais.

 

Metabolinių ir mitybos veiksnių. Magnio, kalio ar kalcio trūkumas gali sukelti raumenų mėšlungį ir skausmą. Taip pat veikia dehidratacija, ypač po sporto karštu oru. Raumenis gali skaudėti dėl šalutinio vaistų poveikio – statinai, kai kurie diuretikai ar antivirusiniai vaistai kai kada sukelia mialgiją.

 

Veiksminga savigalba

 

Jeigu raumenų skausmas nėra susijęs su trauma ar gretutinėmis sveikatos problemomis, jį veiksmingai galima numalšinti namų sąlygomis. Tam naudinga:

 

Poilsis ir fizinio krūvio korekcija. Skaudant raumenis labai naudingas aktyvus poilsis: lengvas aktyvumas (vaikščiojimas, tempimo pratimai) padeda geriau aprūpinti raumenis krauju. Reikėtų vengti pakartotinio intensyvaus krūvio toms pačioms raumenų grupėms per 48–72 val.

 

Tempimo ir mobilumo pratimai. Statiniai tempimai mažina raumenų įtampą, o dinaminiai pratimai padeda atstatyti judesių amplitudę.

 

Šiluma ir šaltis. Šalčio terapija taikoma per pirmąsias 24 val. po traumos ar ūminio skausmo, slopina uždegimą. Šilumos terapija tinka įsisenėjus skausmui, padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis.

 

Masažas. Skatina kraujotaką, mažina uždegimą ir skausmo receptorių aktyvumą.

 

Miegas. Prastas miegas trukdo audinių regeneracijai. Rekomenduojama miegoti 7–9 val. per naktį.

 

Mityba ir maisto papildai. Raumenims ypač svarbūs baltymai, tad jaučiant skausmą į meniu patartina įtraukti daugiau baltyminio maisto (kiaušinių, paukštienos, ankštinių daržovių). Taip pat omega-3 riebalų rūgščių šaltinių (riebios žuvies, aliejaus, sėklų, riešutų), nes pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Dar raumenims labai svarbus magnis ir vitaminas D. Jų negaunant užtektinai su maistu, verta apsvarstyti maisto papildų vartojimą.

 

Vaistai. Jeigu skausmas intensyvus ir trukdo normaliai dienos veiklai, derėtų išbandyti nereceptinius skausmą malšinančius tepalus, gelius ir kitas priemones. Kartu galima trumpą laiką vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pvz., ibuprofeną. Jeigu skausmas užsitęsia, būtina gydytojo konsultacija.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Šie simptomai rodo, kad raumenų skausmas pavojingas:

 
  • Skausmas trunka ilgiau nei 7 dienas.
  • Itin stiprus, trukdo kasdienei veiklai.​
  • Atsiranda kartu su patinimu, paraudimu ar karščiavimu.​
  • Pasireiškia raumenų silpnumas ar dilgčiojimas.​
 

Dažniausiai raumenų skausmas – laikinas ir nepavojingas reiškinys. Svarbu atpažinti jo priežastis ir taikyti tinkamas savigalbos priemones. Jei skausmas užsitęsia ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju dažnai rekomenduojama fizioterapija. Fizioterapeutai geba nustatyti konkrečias raumenų disbalanso ar netaisyklingo judesio priežastis, kurios dažnai sukelia skausmą. Individualizuotos pratimų programos, manualinė terapija, ultragarso ar elektrostimuliacijos metodai gali pagerinti raumenų būklę ir sumažinti skausmą. Be to, kineziterapeutas gali išmokyti taisyklingai atlikti kasdienius judesius ir koreguoti laikyseną siekiant ilgalaikio palengvėjimo.

 

Autorius Jūratė Survilė