Perdirbti mėsos produktai nėra laikomi sveikatai palankiais. Tad ir virta dešra kasdien užkandžiauti medikai bei mitybos specialistai nerekomenduoja. Visgi kadaise šis produktas buvo sukurtas būtent tam, kad sveikatos problemomis besiskundžiantys žmonės galėtų valgyti lengvai virškinamą baltymingą patiekalą, kuriame mažai riebalų. Būtent todėl virta dešra buvo pavadinta „daktariška“. Žinoma, naujo recepto virtai dešrai niekas neišrašo, tačiau ir nebepeikia jos taip, kaip prieš dešimtmetį.

 

Ne tik sovietinis palikimasBoard,With,Slices,Of,Tasty,Boiled,Sausage,And,Basil,On

 

Lietuvoje virta dešra pasirodė prieš kone 90 metų. Pirmosios „daktariškos“ dešros skirtos žmonėms, turėjusiems sveikatos problemų, nes gaminyje buvo nedaug riebalų. O receptas paprastas: gaminį sudarė 70 % kiaulienos, 25 % aukščiausios rūšies jautienos, 3 % kiaušinių ir 2 % pieno. Kuriant tokią receptūrą dalyvavo sovietinis Liaudies sveikatos apsaugos komisariatas. Faršą gamino tik iš šviežios mėsos, sumaltos du kartus. Gaminiui pagardinti naudojo druską, cukrų arba gliukozę, maltą muskatą arba kardamoną, o štai aštrių prieskonių naudoti neleista. Pirmosios virtos dešros buvo gaminamos rankomis, įtraukiamos į celiuliozės apvalkalus ir aprišamos špagatu. Verdamos pramoniniuose įrenginiuose itin aukštoje temperatūroje, o išvirusios panardinamos į ledinį vandenį. Toks receptas ir neįmantri technologija taikyta gana ilgai. Tad klasikinį virtos dešros skonį prisimena daugelis lietuvių bei kitų posovietinio bloko šalių piliečių. Visgi nereikia manyti, kad toks mėsos gaminys tėra sovietmečio palikimas. Panašių dešrų esama ir kitur. Pavyzdžiui, italai itin didžiuojasi savo mortadela ir ja gardina ne tik sumuštinius, bet ir picas. Virtų dešrų (tik ryškesnio skonio nei mums įprasta) turi ir graikai bei marokiečiai. Tiesa, Maroke virta dešra gaminama iš jautienos ir avienos. Tad yra tamsesnės spalvos. Itin daug šio gaminio variacijų sukūrė lenkai. Jų virtuvėje virtos dešros užima ypatingą vietą. Čia įprasta mėsą dešroms mažiau sumalti, be to, gaminio skonis papildytas žolelių gausa, ypač mairūnais. Pietų kraštuose įprasta į tokią dešrą dėti pistacijų, alyvuogių arba paprikų.

 

Sudėties dilema

 

Mitybos specialistai apie virtą dešrą, kaip ir apie kitus perdirbtos mėsos produktus, atsiliepia ne itin palankiai. Pasak jų, virta dešra nėra nuodas, tačiau ir ne tas gaminys, kuriuo reikėtų užkandžiauti dažnai, juolab valgyti kaip visavertį patiekalą. Specialistai neigia mitą, jog tokiuose produktuose beveik nėra mėsos. Mėsos dešroje yra tiek, kiek nurodyta produkto pakuotės etiketėje. Visgi čia taip pat nurodyta nemažai priedų, kurie sveikatai nėra palankūs. Kadangi pasikeitė gamybos technologijos, dabar gaminant virtas dešras naudojami stabilizatoriai ir konservantai, dėl kurių produkto galiojimo terminas pailgėja iki 2 mėnesių. Tie priedai nelaikomi nuodingais, bet ir naudos neturi. Kur kas didesnė problema yra kiaulių odelės. Pasirodo, kiaulių odelių naudojimas dešrai gaminti nėra šių laikų išradimas. Į šlapias dešras odelės ir panašios dalys, miltai ar krakmolas dedami jau seniai. Jeigu produkto etiketėje pirmose eilutėse nurodyti būtent tokie ingredientai, dešros verčiau nepirkti. Pagal maistinę vertę, kiaulių odelės nelaikomos visaverte mėsa, o pridėtinis krakmolas priskiriamas prie vengtinų ingredientų. Visgi svarbu prisiminti, kad nė vienas Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje parduodamas tokio tipo gaminys iš tiesų negali būti itin kenksmingas. Pagal ES direktyvas, maisto priedai negali užmaskuoti neigiamų produkto savybių, tačiau gali pabrėžti skonines savybes. Dešros beveik niekada nėra gaminamos iš aukščiausios kokybės kumpinės mėsos ar išpjovų. Faršas gaminamas iš nuopjovų – to, kas lieka išpjausčius mėsą.

 

Ar reikia bijoti E?

 

Šiuo metu maisto prekių parduotuvių lentynose yra kelios dešimtys rūšių virtų dešrų. Jos skirstomos pagal patvirtintą klasifikaciją: aukščiausia rūšis, pirma rūšis ir nerūšinė. Šis skirstymas priklauso nuo naudojamos mėsos kiekio ir jos kokybės. Yra produktų, kuriuose naudojami vos kelis maisto priedai, žymimi E raide, tačiau yra ir tokių, kuriuose galima rasti 12–17 maisto priedų. Aukštesnės ir vidutinės kokybės virtoje dešroje paprastai aptinkama 5–9 E raide žymimi priedai. Verta prisiminti, jog ES leidžiamam naudoti maisto priedui suteikiama E raidė ir 3–4 skaitmenų numeris. Tai reiškia, kad patikrinta minėtos medžiagos sauga, nustatyti jos grynumo kriterijai (specifikacijos), o šio maisto priedo vartojimas nustatytomis sąlygomis nekelia grėsmės vartotojų sveikatai. Kai kurių E raide pažymėtų priedų nei baimintis, nei vengti neverta. Mat tai gali būti tiesiog druska, citrinų rūgštis bei natūrali želatina. Visgi kritiškai mitybos specialistai pataria vertinti dažiklius ir skonio stipriklius, nes jie mokslininkų siejami su alergijomis ir vaikų hiperaktyvumu. Tiesa, maisto technologai užsimena, jog žmonės dažniau renkasi tuos mėsos gaminius, kuriuose yra dažiklių. Šie suteikia dešrai patrauklesnę išvaizdą. Be dažiklių pagamintas mėsos gaminys dažnai pasižymi rausvai pilka spalva. Ji vartotojams ne itin patinka. Specialistai pataria vengti skonio stipriklių E621 ir E635, taip pat įvertinti pridėtinio krakmolo kiekį bei rūšį. Modifikuotas krakmolas maisto produktuose žymimas E 1404–1451. Dėl konservavimo ir spalvos paryškinimo į abejotinos kokybės mėsos gaminius dedama ir natrio nitrito (E250). Šis priedas laikomas žalingu.

 

Kaip sau nepakenkti?

 

Virta dešra nėra kasdienis maisto produktas, nes gausus raudonos ir stipriai perdirbtos mėsos vartojimas gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams. Mėsą galima valgyti ne 2–3 kartus per dieną, o 2–3 kartus per savaitę, ir teikti pirmenybę šviežiai ruoštai, o ne perdirbtai. Sveikatai palankiausia mėsą virti, taip pat galima paragauti vytintų mėsos gaminių, o rečiausiai valgyti rūkytų. Svarbu neapsigauti renkantis virtą dešrą. Jeigu ant pakuotės puikuojasi prierašas „ekologiška“, tai nereiškia, jog tokiame produkte bus mažiau druskos ar leistinų maisto priedų. Tokių ekologiškiems mėsos gaminiams reikalavimų nėra. Taip pat ir vaikams skirti (su vaikiškais piešinukais) mėsos gaminiai neturi išskirtinio teisinio reglamentavimo, nereiškia, kad jie kokybiškesni, sveikatai palankesni. Norint išsirinkti saugiausią ir palankiausią produktą, verta ieškoti žymėjimo „aukščiausios rūšies“. Tokiuose gaminiuose neleidžiama naudoti kraujo, užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos. Pirmos rūšies mėsos gaminių gamyboje neleidžiama naudoti tik sojų baltymų miltų ir daugiau kaip 3 % užpildų. Svarbu prisiminti, kad virtose (pieniškose) dešrose juslinėms savybėms pagerinti leidžiama naudoti iš viso ne daugiau kaip 3 % pieno ir kiaušinių miltelių. Tad alergiškiems žmonėms šių produktų reikėtų vengti. Virtų dešrų valgyti mitybos specialistai nedraudžia ir nebevadina itin žalingomis, visgi tik su sąlyga, kad tokie produktai vartojami saikingai ir laikomasi subalansuotos mitybos principų. Kokybiškuose perdirbtos mėsos produktuose gausu baltymų, fosforo, geležies bei B grupės vitaminų. Taigi, maistinės vertės prasme, jie gali būti vertinami palankiai. Mitybos specialistai virtas dešras vertina kaip užkandį. Tad jų suvalgyti itin daug nereikėtų. Geriausia ruošti paprastus sumuštinius su visų grūdo dalių duona, plonu sluoksniu sviesto, gabalėliu virtos dešros bei pasirinktomis daržovėmis. Ir tokiu užkandžiu gardžiuotis pirmoje dienos pusėje.

 

Maistingumas                            100 g

Baltymai                                      12 g

Angliavandeniai                          5 g

Riebalai                                       27 g

Cholesterolis                               71 mg

Kalis                                             189 mg

Magnis                                         12 mg

Kalcis                                           7 mg

Natris                                           848 mg

Vitaminas B6                               0,2 mg

100 g                                            300 kcal

 

Naminė dešra

 

24 porcijos

100 g 356 kcal

Ruošti 4 val.

 
  • 700 g kiaulienos
  • 300 g jautienos
  • Kiaušinis
  • 400 ml šalto pieno
  • 13 g druskos
  • 10 g nitritinės druskos
  • 1/4 šaukštelio malto muskato
  • Maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

GAMINIMAS. Kiaulieną, jautieną supjaustyti ir smulkiai sumalti. Suberti abiejų rūšių druską ir pagardinti muskatu, pipirais. Įmušti kiaušinį ir supilti gerai atšaldytą pieną. Viską išmaišyti iki vientisos masės virtuviniu kombainu arba rankomis. Masę padalinti į dvi lygias dalis. Kiekvieną gabalėlį suvynioti į maistinę plėvelę, suformuojant cilindrą. Plėvelė turi tvirtai priglusti, kad dešra išlaikytų formą. Surišti plėvelės galus medvilniniu siūlu. Paruoštas dešras virti dideliame kiekyje vandens apie 2 val. Išvirusias išgriebti ir perkelti į indą su šaltu vandeniu. Laikyti apie 25 min. Išvynioti iš maistinės plėvelės ir patiekti plonai supjaustytą.

 

Thin,Sliced,Smoked,Beef,Salami,Sausages,Slices,On,Rustic,Plate

 

Lęšių sriuba su virta dešra

 

6 porcijos

100 g 263 kcal

Ruošti 50 min.

 
  • 300 g lęšių
  • 400 g virtos dešros
  • 3 svogūnai
  • Poras
  • 2 morkos
  • Saliero lapkotis
  • 2 šaukštai sviesto kepti
  • 2 l daržovių sultinio
  • Pusė šaukštelio cukraus
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
  • Bazilikų, svogūnų laiškų puošti
 

GAMINIMAS. Lęšius gerai nuplauti ir mirkyti karštame vandenyje apie 20 min. Dešrą susmulkinti kąsnio dydžio gabalėliais. Daržoves supjaustyti nedideliais kubeliais ir apkepti svieste. Sudėti į puodą, supilti daržovių sultinį, mirkytus lęšius. Lėtai virti apie 25 min., kol lęšiai ir daržovės suminkštės. Išvirusią sriubą pagardinti druska, pipirais bei cukrumi. Gerai išmaišyti. Patiekti apibarsčius kapotais svogūnų laiškais ir bazilikais.

 

Homemade,Soup,With,Lentils,And,Sausages

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė