Citrinos ne tik limonadui

Citrusinių vaisių aromatas – vienas mėgstamiausių pasaulyje. Su natūraliomis citrinomis ar jų kvapiosiomis medžiagomis gaminami limonadai, saldainiai, įvairūs padažai, desertai. Citrinos taip pat plačiai naudojamos kosmetikos pramonėje. Šiuos rūgščius, bet kvapnius vaisius mėgo antikinės Romos gyventojai, egiptiečiai. Senovės jūrininkai valgydami citrinas gelbėdavosi nuo skorbuto. O šiuolaikiniai mokslininkai vis dar atranda naujų šio pikantiško vaisiaus naudų sveikatai.

Rūgštus, bet gausus derlius

Pavadinimas „citrina“ šiam citrusiniam vaisiui apibūdinti pradėtas vartoti viduramžiais, maždaug 1300–1450 m. Manoma, kad tai prancūziško žodžio „limon“ ir itališko žodžio „limone“ junginys. Šie žodžiai kilo arba iš arabiško termino „laymun“, arba iš persiško žodžio „limun“ . Tikslus šių terminų vertimas nežinomas, tačiau istoriniai dokumentai liudija, kad persai ir arabai jais vadindavo geltonus vaisius, kurie jų šalyse buvo plačiai vartojami maistui ir medicininiams tikslams. Citrinos, kaip dauguma citrusinių vaisių, auga ant visžalio medžio, lotyniškai vadinamo Citrus limon. Citrinmedžiai geriausiai tarpsta atogrąžų klimate, kur gausu drėgmės ir vyrauja aukšta temperatūra. Mat šie medžiai itin jautrūs šalčiui. Visgi gali augti gana skurdžioje dirvoje ir net akmenuotose vietovėse. Citrinmedžio atsparumas stipriai priklauso nuo veislės. Žinoma daugiau nei 20 rūšių citrinų, augančių visame pasaulyje. Didžiausi citrinų derliai nuimami Kalifornijos bei Floridos valstijose ir Italijoje. Taip pat auginamos Meksikoje, Kinijoje, Indijoje, Turkijoje ir Pietų Amerikoje. Citrinmedžiai gali užaugti iki 10 m aukščio, jų šakos paprastai turi spyglius ir blizgius žalius lapus. Kai citrinmedis žydi, pasipuošia mažais baltais žiedeliais, kurių kiekvienas turi penkis žiedlapius. Vėliau užsimezga vaisiai, o gausus derlius imamas vasaros pabaigoje–rudens pradžioje.

Mados reikalas

Botanikos ekspertai svarsto, jog visi egzistuojantys citrusinių vaisių tipai kilę iš trijų pagrindinių vaisių: citrono, didžiojo greipfruto ir mandarino. Dėl genetinės sekos mokslininkai išsiaiškino, kad citrinos yra citronų ir rūgščių apelsinų hibridas. Yra didelė tikimybė, kad šį hibridą sukūrė žmogus. Manoma, kad citrinos, kaip ir kitų rūšių citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, bergamotės, kilę iš Pietryčių Azijos. Citrinos ilgus šimtmečius pirmiausia sietos su Kinija ir Indija. Tačiau nėra žinoma, kuris šių regionų buvo pirminė citrinmedžio augavietė. Archeologiniai įrodymai liudija, kad citrinos auginamos daugiau nei 4000 m., o maždaug 200 m. pr. Kr. išgabentos iš Azijos, kur pasiekė arabų kraštus, galiausiai ir Europą. Prekybininkai atgabeno citrinų į Šiaurės Italiją. Čia jos išpopuliarėjo tarp Romos elito – veikiai tapo madingos ir mėgstamos. Kilmingieji citrinmedžius sodindavo kaip sodo augalus, o ūkininkai citrinų derlių paversdavo pelnu. Citrinos puikiai išsilaikydavo net kelis mėnesius, todėl pasiekė ir šiauriausius Europos kraštus. Galiausiai 1493 m., kartu su Kristupo Kolumbo laivais, pasiekė ir Naująjį Pasaulį – Pietų Ameriką. Manoma, kad būtent K. Kolumbas pasėjo citrinų sėklų naujoje žemėje. Šiaurės Ameriką citrinos pasiekė tik XVIII a. viduryje. Būtent čia žaibiškai išpopuliarėjo – milžiniški jų sodai nusidriekė atogrąžų klimato lepinamose valstijose.

Ilga istorija ir daugybė panaudojimo būdų

Citrinos plačiai naudojamos kulinarijoje ir konditerijoje. Tačiau taip pat vertinamos dėl intensyvaus kvapo ir medicininių savybių. Senovės Egipte ir Romoje citrinų sultys ir jų aliejus naudoti peršalimui gydyti, karščiavimui mažinti. Senovės egiptiečiai reguliariai vartodavo citrinų sulčių tikėdami, kad šios apsaugos nuo nuodų. Panašiai senovės graikai ir romėnai tvirtino, kad citrinos arba jų sultys gali padėti išgyventi gyvatės įkandimus. Žydų pribuvėjos naudodavo citrinų aliejų, kad palengvintų gimdymą. Kinijoje citrinų aliejus pasitelktas įvairioms ligoms, tokioms kaip bronchitas, parazitai, kraujavimas iš dantenų, maliarija ir rėmuo, gydyti. Citrinų sultys taip pat vartotos įvairioms su virškinimo traktu susijusioms problemoms, pavyzdžiui, viduriavimui, dizenterijai ar sutrikusiam virškinimui, gydyti. Europoje ir Azijoje citrinų sultys naudotos kaip dezinfekcijos priemonė. Europiečiai citrinų aliejumi gydė astmą ir nemigą. Tiudorų Anglijoje citrinų gėrimas, žinomas kaip „Water Imperials“, buvo populiarus tarp kilmingųjų, kurie jį gerdavo norėdami sustriprinti sveikatą. Viduramžių Prancūzijoje žmonės irgi gamino citrininį gėrimą „Carmelite water“ iš citrinų žievelių ir muskatų riešutų. Tikėta, jog šis eliksyras jaunina, energizuoja ir padeda sustiprinti psichinę sveikatą. 1747 m. dr. Jamesas Lindas atrado, kad citrinos gali apsaugoti jūreivius nuo skorbuto ilgose kelionėse.

Nauda sveikatai ir grožiui

Puikus vitamino C šaltinis. Citrinos garsėja dideliu vitamino C kiekiu. Tai veiksmingas antioksidantas, palaikantis imuninę sistemą. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog reguliarus vitamino C vartojimas padeda apsisaugoti nuo peršalimo, įvairių infekcijų ir uždegimų, gerina bendrą savijautą.

Palankiai veikia virškinimą. Rekomenduojama kiekvieną rytą išgerti stiklinę šilto vandens su citrina, mat tai pagreitina medžiagų apykaitą. Tai svarbu sveikai virškinimo sistemai. Negana to, citrinose esančios natūralios rūgštys skatina virškinimo sulčių išskyrimą, o tai stimuliuoja skrandį bei žarnyną.

Norintiems išlaikyti sveiką svorį. Citrinose yra pektino skaidulų, kurios slopina apetitą. Vandens su citrina gėrimas valgio metu padidina sotumą, todėl prisideda prie svorio reguliavimo.

Švytinčiai odai. Citrinų verta įtraukti į mitybą ir odos priežiūros rutiną. Vitaminas C kovoja su laisvaisiais radikalais, mažina senėjimo požymius ir palaiko kolageno gamybą. Oda tampa jaunatviškesnė, gaivesnė ir spindinti. Paprasčiausias būdas – veidą prausti vandeniu su citrinos sultimis.

Alternatyva limonadui. Vanduo su citrina – puiki alternatyva saldiems gėrimams. Į vandenį įlašinus citrinų sulčių, jam suteikiamas malonus kvapas ir gaivus skonis be papildomų kalorijų. Be to, toks gėrimas nesukelia cukraus kiekio kraujyje šuolių, kitaip nei saldinti gėrimai.

Veikia detoksikuojamai. Citrinos pasižymi uždegimus mažinančiu poveikiu ir vertinamos dėl detoksikuojamųjų savybių. Jose esanti citrinų rūgštis palaiko natūralius kepenų detoksikacijos procesus, šalina šlakus iš organizmo.

Natūrali burnos skalavimo priemonė. Citrinos pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir padeda kovoti su nemaloniu burnos kvapu. Pakanka kasdien skalauti burną vandeniu, į kurį įlašinta šiek tiek citrinos sulčių.

Svarbu!Nors citrinos iš tiesų palankios sveikatai, jas derėtų vartoti saikingai. Citrinų rūgštis gali pažeisti dantų emalį. Amerikos odontologų asociacija rekomenduoja rūgščius gėrimus gerti per šiaudelį. Taip pat ant citrinų žievelių gali būti daug sveikatai pavojingų pesticidų bei mikroorganizmų. Tad prieš vartojimą būtina nuplauti karštu vandeniu. Keli tyrimai atskleidė sąsają tarp migrenos ir citrusinių vaisių. Kaip rašyta 2015 m. tyrime, publikuotame leidinyje „Health“, medikai citrinas laiko vienu iš galimų migrenos, galvos skausmo sukėlėjų. Pagal „WebMD“, ši sąsaja galima dėl to, kad citrinose yra tiramino – monoamino neuromediatoriaus, kuris gali sukelti galvos skausmą.

Maistinė vertė                            100 g

Baltymai                                      1,1 g

Angliavandeniai                          9 g

Riebalai                                       0,3 g

Kalis                                             138 mg

Magnis                                         8 mg

Kalcis                                           26 mg

Natris                                           2 mg

Vitaminas B₆                               0,1 mg

Vitaminas C                                 53 mg

100 g                                            28 kcal

Vištiena su citrinomis

4 porcijos

100 g 178 kcal

Ruošti 2,5 val.

• 1 kg vištų krūtinėlių
• 6 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 2 citrinos
• 4 skiltelės česnako
• Šaukštelis medaus
• Šaukštelis džiovintų čiobrelių
• Pusė šaukštelio džiovintų raudonėlių
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Mėsą nuplauti ir nusausinti. Apšlakstyti aliejumi, pagardinti druska, pipirais ir džiovintomis žolelėmis. Citrinas kruopščiai nuplauti karštu vandeniu. Vieną supjaustyti griežinėliais, o kitai nutarkuoti žievelę ir išspausti sultis. Sultis ir žievelę sumaišyti su smulkintu česnaku bei medumi. Marinatą užpilti ant mėsos ir palikti apie 2 val. Kepimo inde išdėlioti citrinos griežinėlius ir marinuotą mėsą. Supilti marinatą. Kepti apie 40 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 °C.

Citrinų šerbetas

8 porcijos

100 g 160 kcal

Ruošti 11 val.

• 200 ml šviežiai spaustų citrinų sulčių
• 200 g miltelinio cukraus
• 300 ml vandens
• 2 šaukšteliai tarkuotų citrinų žievelių
• 25 ml citrinų likerio
• 3 kiaušinių baltymai

GAMINIMAS. Citrinų sultis sumaišyti su milteliniu cukrumi, vandeniu ir žievelėmis. Lėtai kaitinti 3–5 min. Supilti likerį, gerai išmaišyti. Pagamintą sirupą atvėsinti. Baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai sudėti į sirupą nuolat plakant. Išmaišyti iki vientisos masės. Šerbetą sudėti į šaldymui tinkamą indą ir laikyti šaldiklyje apie 10 val.

Eglė Stratkauskaitė