Renovuotų daugiabučių monitoringo rezultatai yra geri, tirti namai modernizuoti kokybiškai

Senų daugiabučių gyventojų kasdienybė – didelės šildymo sąskaitos ir komforto trūkumas, tačiau dalis jų vis dar nesiryžta modernizuoti savo namo abejodami atliekamų darbų kokybe. Periodiškai atliekamas renovuotų namų monitoringas išsklaido šiuos nuogąstavimus.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu kasmet vykdomo monitoringo metu atliekama renovuotų daugiabučių namų projektų bei jų metu įdiegtų priemonių ekspertizė ir energijos vartojimo auditas. Taip pat įvertinamas mikroklimatas butuose – temperatūra, santykinė oro drėgmė, anglies dioksido koncentracija.

Naujausias monitoringas parodė, kad iš 10 vertintų namų visi modernizuoti kokybiškai. Vertinimui atrinkti daugiabučiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje ir Mažeikiuose, pastatyti 1960–1988 m., kurie po modernizavimo pasiekė ne mažesnę kaip B ir A energinio naudingumo klasę.

Daugiabutis po modernizacijos. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Galimybė gyventi šilčiau

Vienas esminių kriterijų vertinant daugiabučio renovacijos kokybę – kad po modernizavimo būtų praėję ne mažiau kaip 2 metai. Tai svarbu todėl, kad tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.

„Kai sienos izoliuotos, pakeisti langai ir sutvarkytas namo stogas, šildymo sąskaitos mažėja, o šiluma lieka ten, kur ir priklauso – būstuose. Energiniu požiūriu visi audituoti namai yra modernizuoti kokybiškai – faktinis šilumos energijos suvartojimas atitinka projektinį ar net viršija jį“, – sako APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

Ekspertas pratęsia kad renovuojant namą, kai tai yra įmanoma, rekomenduojama įdiegti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Ji leidžia išsaugoti net iki 90 proc. šilumos, kuri kitaip būtų prarasta vėdinant patalpas dėl šviežio oro poreikio.

Optimali temperatūra visus metus

Daugiabučio namo renovacijos metu apšiltinamos namo išorinės atitvaros, pertvarkoma, modernizuojama šildymo sistema. Šios įgyvendintos priemonės daro tiesioginę įtaką vidaus oro temperatūrai: subalansuota šildymo sistema užtikrina tolygų jos pasiskirstymą tarp pastato aukštų, o ant radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai gyventojams suteikia galimybę patiems nustatyti komfortišką temperatūrą tiek visame bute, tiek ir atskirose jo patalpose.

Daugumoje audituotų daugiabučių vidaus oro temperatūra pateko į higienos normose rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną. Žemesnė temperatūros ribinė vertė (žemiau nei 18 °C) nebuvo nustatyta nei viename iš tirtų pastatų.

Švaresnis patalpų oras

Senuose daugiabučiuose esančiuose butuose galima aptikti visą puokštę teršalų: nuo anglies dioksido (CO2), aerozolių, bioaerozolių iki lakiųjų organinių teršalų (LOJ). Jie daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, produktyvumui ir geram nakties miegui. Pasak E. Petrausko, geriausias sprendimas švariam namų orui užtikrinti yra jau minėtos rekuperacinės vėdinimo sistemos.

„Natūralios vėdinimo sistemos taip pat gali užtikrinti tinkamą patalpų oro kokybę, kai oras iš lauko į vidų patenka per orlaides“, – sako APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas ir pažymi, kad 78 proc. tikrintuose daugiabučiuose užfiksuotų anglies dioksido koncentracijos verčių neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės.

Ne per sausa ir ne per drėgna

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų dėl prasto vėdinimo yra ir didelis drėgmės lygis butuose. Jei patalpoje yra per drėgna, ant langų kaupiasi vandens lašeliai,  formuojasi pelėsis. Jei namuose yra per sausa, pasekmes pajunta patys gyventojai – išsausėja oda, sujautrėja kvėpavimo takai.

Renovacijos metu sutvarkius ar įrengus naują vėdinimo sistemą, oro drėgmės problema išnyksta. Tą patvirtina ir monitoringas – daugiau nei 90 proc. atnaujintų daugiabučių vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į 35–60 proc. diapazoną. Nei viename iš tirtų pastatų santykinės drėgmės vidutinės reikšmės nebuvo žemesnės nei rekomenduojama higienos normoje.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė