Cholesterolis – kraujyje randama į riebalus panaši medžiaga. Organizmui tam tikras cholesterolio kiekis būtinas. Deja, jo lygiui ženkliai išaugus, reikšmingai didėja pavojingų susirgimų rizika – aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų. Tad visiems bent kartą per metus verta pasitikrinti savo cholesterolio lygį, o nustačius padidėjimą stengtis jį sumažinti. O pradėti derėtų nuo natūralių priemonių.

 

Simptomai beveik nepastebimiFruit,Pomegranate,,Stethoscope,And,Ecg,Cardiogram,From,Pomegranate,Seeds,,Healthy

 

Cholesterolio aptinkama kiekvienoje organizmo ląstelėje. Jis nuolat keliauja kraujotakos sistema. Būtinas ląstelių gamybai ir atsinaujinimui, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D įsisavinimui. Audiniuose reguliuoja natrio, kalio ir chloro jonų pusiausvyrą, taip pat svarbus sklandžiai smegenų veiklai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per mažas cholesterolio kiekis gali tapti net depresijos išsivystymo priežastimi. Didžiąją dalį cholesterolio (apie 70 %) pagamina žmogaus organizmas, likusi dalis gaunama su gyvūniniu maistu. Kraujyje cholesterolis netirpsta, todėl susijungia su kraujo plazmos baltymais, vadinamais lipoproteinais. Cholesterolis skirstomas į kelias rūšis: mažo tankio lipoproteinai (MTL) – blogasis cholesterolis ir didelio tankio lipoproteinai (DTL) – gerasis cholesterolis. Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis kelia rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu kontroliuoti šį rodiklį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems žalingų įpročių. Pats žmogus padidėjusios cholesterolio koncentracijos nepastebi, nes lipidų pagausėjimas kraujyje jokių nemalonių pokyčių nesukelia. Galimi specifiniai simptomai, kuriuos aptinka šeimos gydytojas ar kardiologas:

 
  • Odos ksanteliazmos veide (dažniausiai viršutinių vokų srityje, kartais – ant alkūnių, kelių ir rankų pirštų sąnarių)
  • Ksantomos (ant Achilo sausgyslių)
  • Odos išbėrimai (esant hipertrigliceridemijai)
  • Atliekant akių dugno tyrimą galima matyti ragenos lanką (Arcus senilis), o akių dugne – tinklainės lipemiją.
 

Svarbu tinkamai įvertinti riziką

 

Normalaus bendrojo cholesterolio kiekio kraujyje norma yra < 5 mmol/l, blogojo cholesterolio (MTL) – < 3 mmol/l. Gerojo cholesterolio (DTL) norma moterims – > 1,2 mmol/l, vyrams – > 1 mmol/l. Jeigu bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje pakilęs vos 20–30 % nuo normos, dar įmanoma jį atstatyti natūraliomis priemonėmis. Tiesa, medikai ragina kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Europos kardiologų draugijos 2019 m. išleistose gairėse aiškiai pasakyta: prieš pradedant planuoti cholesterolio mažinimą ir siektinus tikslus, būtina nustatyti, kokiai rizikos grupei priklauso žmogus. Jei mažos rizikos – leistinas didesnis cholesterolio kiekis, jei vidutinės – šiek tiek mažesnis, toliau – didelės rizikos ir labai didelės rizikos asmenys. Kuo didesnė rizika, tuo mažesnė leidžiama riba ir tuo anksčiau skiriami cholesterolio kiekį kraujyje reguliuojantys vaistai. Labai didelės rizikos grupei priskiriami žmonės, kurie jau susirgo aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga: miokardo infarktu, krūtinės angina, insultu, galvos smegenų išemijos priepuoliu. Taip pat jei serga komplikuotu cukriniu diabetu ar sunkia lėtine inkstų liga. Labai didelės rizikos grupei priskiriami ir asmenys, kuriems nustatyta paveldima sunki šeiminė hipercholesterolemija. Didelės rizikos grupei priskiriami tie, kurių vienas rizikos veiksnys itin padidėjęs, pavyzdžiui, labai aukštas kraujospūdis – daugiau kaip 180 ir 110 mm Hg. Dauguma priklauso mažos ir vidutinės rizikos grupėms. Tad jų cholesterolio norma gali būti truputį aukštesnė, taip pat jie gali veiksmingai be vaistų koreguoti šį sveikatai reikšmingą rodiklį.

 

Paprastos, bet veiksmingos priemonės

 

Jei žmogus nepatenka į didelės rizikos grupę, rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės ir visų gyvensenos rizikos veiksnių kontrolė:

 
  • Fizinis krūvis teigiamai veikia cholesterolio kiekį. Sportuoti būtina reguliariai. Net atliekant paprastas ir trumpas treniruotes bent 3–5 kartus per savaitę galima tikėti teigiamo poveikio. Patariama pasirinkti patinkančią veiklą, tuomet bus lengviau išlaikyti nuoseklumą. Tai šokiai, užsiėmimai sporto salėje, pasivaikščiojimai ar plaukimas. Beje, kasdien pravartu atlikti bent 10 min. mankštą.
  • Atsikratyti žalingų įpročių. Įrodyta, kad rūkantiems ir dažnai vartojantiems alkoholį gerokai padidėja cholesterolio koncentracija, todėl jie dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, palyginus su sveiką gyvenimo būdą palaikančiais žmonėmis.
  • Cholesterolio kiekį teigiamai veikia omega-3 riebalų rūgštys ir kofermentas Q10, kurių yra žuvų taukuose. Todėl verta vartoti žuvų taukų, o mitybą papildyti šių medžiagų gausiais maisto produktais: lašišomis, sardinėmis.
  • Produktai, kurių sudėtyje yra fitosterolių, padeda normalizuoti lipidų profilį. Šių augalinių sterolių turi avokadai. Įrodyta, kad tris savaites valgant po pusę avokado per dieną, cholesterolio kiekis gali sumažėti 8 %, o mažai riebalų turinti dieta duoda tik 5 % sumažėjimą. Įprastą augalinį aliejų verta pakeisti avokadų aliejumi. Naudinga reguliariai valgyti sezamų sėklų, kedrinių pinijų ir migdolų. Šie produktai – puikus užkandis.
  • Pašalinti transriebalus iš kasdienės mitybos. Tokių riebalų ypač daug perdirbtuose maisto produktuose, margarine, įvairiuose konditerijos kremuose. Transriebalai didina ne tik cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir cukrinio diabeto, miokardo infarkto, vėžio riziką.
  • Kontroliuoti magnio kiekį. Magnis ne tik mažina blogojo cholesterolio kiekį, bet ir padeda normalizuoti kraujospūdį. Tad verta valgyti daugiau moliūgų sėklų, sojų pupelių ir visų grūdo dalių produktų.
  • Mažiau cukraus. Sumažinus perdirbto cukraus kiekį, įmanoma padidinti gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, o tai skatina blogojo mažėjimą, normalizuoja lipidų profilį.
  • Kasdien skanauti avižų sėlenų. 2020 m. JAV atliktas tyrimas įrodė, kad avižų sėlenos gali sumažinti cholesterolio kiekį 10–14 %. Sėlenos ypač naudingos vyrams.
  • „Suvalgyti vaivorykštę“. Padidėjus cholesterolio kiekiui, rekomenduojama daugiau valgyti mėlynų, violetinių ir raudonų vaisių bei daržovių. Mėlynėse, granatuose, vynuogėse, mėlynuosiuose kopūstuose ir burokėliuose yra polifenolių, kurie, reguliariai vartojant, gali padidinti gerojo cholesterolio kiekį 10 %. Uogos ir vaisiai turėtų būti valgomi saikingai – iki 300 g per dieną, nes juose gausu fruktozės, verčiau rinktis daugiau šviežių daržovių.
 

Nustačius didelę arba labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, greta šių nemedikamentinių priemonių būtinas medikamentinis gydymas. Lietuvoje dažniausiai vartojami statinai, ezetimibas, fibratai. Po truputį pradedami vartoti ir naujos klasės vaistai – PCSK9 inhibitoriai. Vaistus gydytojai skiria atsižvelgdami į paciento būklę.

 

Naudinga žinoti

 
  • Cholesterolio lygio padidėjimą kraujyje gali lemti paveldimumas, sutrikęs cholesterolio pašalinimas iš organizmo, inkstų, kepenų, skydliaukės ligos, antsvoris, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas ir nesubalansuota mityba.
  • Kiekvienam, vyresniam nei 20-ies, patariama profilaktiškai atlikti lipidogramą. O sulaukus 30 m., turint antsvorio, valgant riebų maistą ar giminėje esant sergančių kraujotakos ligomis išsitirti rekomenduojama kasmet.
  • Itin daug kalbama apie didelio cholesterolio kiekio keliamą pavojų, tačiau jo trūkumas irgi gali sukelti sveikatos problemų. Per mažas cholesterolio kiekis sukelia sunkumų norinčioms pastoti moterims, vyrams gali pasireikšti erekcijos sutrikimų. Taip pat didėja cukrinio diabeto, virškinimo sutrikimų, osteoporozės, hemoraginio insulto rizika.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė