Mūsų pasąmonė – įstabi vieta, kurioje nugula ne tik pačių neįsisąmonintos patirtys, bet ir praeitų kartų trauminiai išgyvenimai. Kokiomis priemonėmis šiuos patyrimus galime iškelti į dienos šviesą, įvardinti, atpažinti, galiausiai – priimti? Kodėl svarbu tai atlikti ir ką tai keičia kasdienybėje? Apie Tiesos legalizavimo metodą kalbamės su kūrybiškumo ir intuicijos mokytoja, energopraktike Kristina Vainiūte.

 

Kristina Vainiūtė

Kristina Vainiūtė

 

Susitikome pakalbėti apie gana naują Lietuvoje praktiką. Kodėl mums apskritai vis reikia praktikų, psichologinių įrankių, metodikų?

 

Esu kūrybiškumo mokytoja, teatro edukologė, pastaruosius penkiolika metų dirbanti su žmogaus kūrybiniu diapazonu. Daug metų dirbau su vaikais ir suaugusiaisiais, sukurdama jiems erdves reikštis. Gilinausi, kaip maksimaliai atverti žmogaus kūrybinį potencialą.

 

Mūsų kūne kūrybinės energijos zona – trys pirštai po bamba. Tai ta pati erdvė, kuri atsakinga ir už seksualinius poreikius, ir baimes. O kiek ten mentalinių šiukšlių, įsitikinimų! Vienas būdų padėti žmogui aktyvuoti jo vidinį vaiką – kurti aplinkas, kur vyktų meno terapijos, kūrybinio rašymo, istorijų pasakojimo, vaidybos ar režisūros mokymai. Kitas būdas – dirbti per jo psichiką, ieškoti, kur ir kada susiformavo įtampa, kad žmogus, pavyzdžiui, bijo kalbėti viešai, nori būti nematomas, jam sunku reikšti emocijas, jaustis seksualiam, šokti kitiems matant ar keblu žaisti su savo vaikais, nes tarsi trūksta vaizduotės.

 

Visi vidiniai apribojimai susiformuoja vaikystėje. Arba mes su jais gimstame. Jie atlieka savisaugos, išlikimo funkciją. Nunėrus giliau į psichiką randamas failas „Būk nematomas, nesireikšk garsiai, nes tave nušaus. Arba apmėtys akmenimis. Tu ar tavo artimieji atsidurs kalėjime.“ Tai mus pasiekia ląstelių lygmeniu, kartu su paveldėtomis močiutės mėlynomis akimis ar senelio įgūdžiais meistrauti. Paveldime daugiau, negu galvojame. Mūsų protėviams išgyvenus tokias patirtis, mums formuojasi scenos ar viešojo kalbėjimo baimės. Štai čia ir gali padėti toks įrankis, kaip Tiesos legalizavimo metodas. Jis vienas iš daugelio, bet, mano manymu, itin paveikus.

 

Tačiau apie šį metodą Lietuvoje nekalbama. Kodėl?

 

Šiam metodui dar tik treji metai, tad jis neabejotinai labai jaunas. Pavyzdžiui, holotropinio kvėpavimo technikas S. Grofas susistemino apie 1970-uosius, o mes ir po 50 metų ne visi žinom, kas tai ir kaip tai daroma, tad nėra ko stebėtis, kad apie Tiesos legalizavimo praktiką dar tikrai mažai kas girdėję. Kiek žinau, šiuo metu jau yra keli specialistai, bandantys integruoti šį metodą į psichologijos, koučingo ar kitų auginančių praktikų gretas. Bet viskam reikia laiko.

 

Kaip šį metodą atradote?

 

Prieš pusantrų metų internete atsitiktinai pamačiau interviu su metodo autore. Esu išbandžiusi daug psichologinių-ezoterinių metodikų, bet, pamačiusi kaip ji dirba, po daug laiko vėl pajutau, kad štai – aš irgi taip noriu!

 

Kas toji metodo autorė?

 

Jaučiu, kaip atsakinėdama į šiuos klausimus renku žodžius. Bet būsiu radikaliai atvira. Nes tiesa yra tiesa. Tiesos legalizavimo metodo autorė – Julija Ivlijeva. Taigi metodo kilimo šaknys – rusiškos. Iš čia kyla didelis asmeninis vidinis konfliktas dėl šiandienės Ukrainos ir Rusijos situacijos. Kai pervedinėju pinigus už mokymą, mane tikrai stipriai trigerina. Kita vertus, esu Y kartos atstovė, kuri mokykloje mokėsi tos kalbos ir gali perduoti daug auginančios informacijos jaunesniajai kartai. Vis klausiu savęs: kas svarbiau – metodo sklaida ar autorės šaknys?.. Kasdien apie tai galvoju.

 

Julija metodą sukūrė susiejusi psichoterapeuto Leonido Talpiso Visatos terapijos elementus bei darbą su energoinformaciniu lauku, konsteliaciniais elementais. Metodas turėjo nepapastą pasisekimą. Šiuo metu autorė veda nuotolinius mokymus, parašė knygą, renka sales ir metodo pagalba dirba su žmonėmis daugybės žmonių akivaizdoje. Per porą metų metodas išplito tiek, kad, kaip pati autorė dalinosi, sėdint prie stalo vienuose mokymuose su nepažįstamais žmonėmis, jie žinodavo Tiesos legalizavimo praktiką, bet nebūtinai atpažindavo pačią autorę.

 

Ar gerai supratau, kad ši praktika balansuoja ant psichologijos ir ezoterikos ribos?

 

Šiuo metu autorė deda visas pastangas, kad būtų atlikti tyrimai dėl teigiamo metodikos poveikio psichikai ir kad mokslo pasaulis oficialiai pripažintų Tiesos legalizavimo praktiką kaip naują psichologijos mokslo dalį. Rodos, konsteliacijos taip pat išgyveno panašius įsitvirtinimo pasaulyje ir akademinėje bendruomenėje etapus. Pirmiausia tai visiems atrodė kaip mistika ir šarlatanizmas. Vėliau konsteliacijų grupes pradėjo vesti patys psichologai ir psichoterapeutai. Dabar konsteliacijos nelaikomos ezoterika. Tai darbas su žmogaus subasmenybių dalimis. Tas pats vyksta ir Tiesos legalizavimo praktikos metu. Dar vienas pavyzdys – reikėjo laiko, kol kvantinės fizikos teorijos įtvirtino, jog egzistuoja individualus žmogaus energoinformacinis laukas.

 

Mokymosi grupėje pateikiu pavyzdį apie Uraną ar Neptūną: mes, kaip visuomenė, taip pat ne iš karto apie juos sužinojome. Visgi, neatsižvelgiant į tai, ar žinojome, ar ne, tos planetos bet kuriuo atveju egzistavo. Lingvistikoje pasitaiko, kad verčiant procesus ar žodį lietuvių kalboje neturime atitikmens. Ar tai reiškia, kad jeigu neturim lietuviško atitikmens, tai tas objektas ar procesas neegzistuoja? Tikrai ne. Tai reiškia, jog turi atsirasti žmogus, kuris rastų atitikmenį, įvardintų tai, kas galbūt iki šiandien dar nebuvo įvardinta.

 

Ribos tarp psichologijos ir moderniosios ezoterikos tikrai labai plonos. Jeigu žmogui rūpi tik materialusis pasaulis, tai ir emocinė žmogaus pusė jau bus ABRAKADABRA, nors jau daugybę metų kalbame, koks ištiesų svarbus emocinis intelektas. Taigi, renkuosi tikėti, jog daugybė dalykų, kurie kol kas laikomi moksliškai nepagrįstais, galbūt tėra dar neištirti laukai ir mūsų pačių jautrumo, laidumo klausimas. Tai tik laiko klausimas.

 

Kas vyksta per Tiesos legalizavimo praktiką?A,Surreal,Portrait,Of,A,Woman's,Head,With,A,Colorful,

 

Dažniausiai tai dialogas su žmogumi, kuris turi užklausą. Iš šono procesas atrodo kaip keistokas pokalbis, kurio metu žmogus kartoja jam pasiūlytas frazes. Tos siūlomos frazės, tai mano, kaip diagnostikės, instrumentas atrasti, kur žmogaus psichikoje yra probleminių vietų, strigimai struktūrose. Kartais, jeigu asmens psichika netreniruota, dialogo nepakanka, naudojami kiti asmenys (panašiai, kaip konsteliacijose). Mūsų galvoje daugybė keistų mechanizmų, tad vienus procesus lengviau pamatyti iš šono, per kitus. Tačiau pagrindinis darbas vyksta su užklausą davusiu žmogumi. Metodo gairėse priimama, jog kūnas niekada nemeluoja. Ir jeigu kartojant frazes žmogus negali likti neutralus, kūnas pradeda rodyti ženklus, pavyzdžiui, kaisti, drebėti, nutirpti, verkti, sustingti, raudonuoti ir pan., vadinasi, esame ,,tinkamame aukšte“. Ši metodika leidžia praskenuoti psichiką septyniais sluoksniais, t. y. asmenybės, šeimos, giminės, reinkarnaciniu, archetipiniu, planetiniu ir kosminiu-galaktiniu lygiu.

 

Dalis jūsų įvardintų lygių skamba kaip ezoterika, pavyzdžiui, planetinis.

 

Pasak astrologų, jeigu žmogaus tema „dideli pinigai“ (jis pats uždirba arba per jį eina didelės sumos), tai būtų Plutono valdos ir atsakomybė. Jei šiam žmogui nutiko taip, kad prarado didelę pinigų sumą, o asmuo nori patyrinėti kodėl, tai pirmas ,,pjūvis“ bus asmenybinis ir šeimos, bet greičiausiai bus nueita iki ,,aukštesnių oktavų“, t. y. Plutono įtakos žmogui ir disonsanso su šia planeta.

Kažkuria prasme ši praktika primena tetrio žaidimą. Tu diagnozuoji psichikoje esančius ,,mazgus“ ir kai atrandi, kaip iki jų nueiti, prakalbi tam tikras frazes, priimi viską, ko reikalauja situacija, įvyksta integracija į kūną ir ,,magzas“, t. y. kliuvinys, išsiriša bei dingsta, taip atlaisvindamas vietos pergrūstoje psichikoje. O kuo labiau išravim savo psichikas, tuo daugiau atrandame laisvos energijos gyvenimui ir kūrybai.

 

Paminėjote ir reinkarnacinį lygį. O kas, jei žmogus netiki astrologija, reinkarnacija?

 

Dirbdama su žmonėmis nuolat su tuo susiduriu ir sakau, kad bet kuris žmogus laisvas tikėti tuo, kas jam patinka. Paradoksalu, tačiau procesams tai netrukdo. Klientams pasiūlau: ,,Ogi patikrinkime!“. Ir jeigu proceso metu nueinama iki reinkarnacinio lygio, tai tiki žmogus ar ne, kūnas iškart reaguoja į išsakomas, legalizuotas tiesas. Ir tuomet negali to paneigti. Žmonės kūnu pajunta, kad tai, kas buvo pasakyta jų pačių lūpomis, yra tiesa. Net jeigu kalbėjom apie praeitus gyvenimus, mirusius protėvius ar kosminę žmogaus psichikos dalį, dėl kurios jam būnant keturiasdešimties vis dar sunku gyventi pagal Žemės planetos taisykles. Gyvenime tai pasireikš tuo, kad būdamas tokio amžiaus nenorės šeimos, bus sudėtinga telkti dėmesį į ilgalaikius planus ar materiaziuoti dalykus. Sprendžiant tokią situaciją su psichoterapeutu, psichologo kabinete vykstantys procesai greičiausiai nuves į vaikystę. Bet Tiesos legalizavimo metodo praktika rodo, jog tokio pjūvio nepakanka. Jo tiesiog per maža. Kartais reikia apšviesti tolimesnius pasąmonės klodus.

 

Ką šiuo atveju reiškia tiesos legalizavimas? Kodėl ją reikia legalizuoti?

   

Legalizuoti šiuo atveju reiškia į(si)vardinti, atpažinti ir pripažinti. Nes neįvardinti, nelegalizuoti mūsų psichikos dalykai visada ieškos būdų, kaip pasireikšti kasdieniame gyvenime. Ir tai nebūtinai bus malonus procesas. Šiandien jau lengvai identifikuoju, kad jeigu žmogus turi polinkį į kardinaliai priešingas veiklas arba mokykloje lankė daug skirtingų būrelių bei dvyliktoje klasėje niekaip negalėjo išsirinkti, ar stoti į aktorinį ar į matematiką, akivaizdu, jog sistemoje yra negimusi siela. Greičiausiai brolio ar sesers, o kartais – netgi senelių lygmeniu. Vienas būdų – eiti tikrintis ir klausti, ar mama arba močiutė neturėjo persileidimų, abortų. Tačiau apie tai žmonės nelinkę kalbėti. O kas, jeigu jau nėra ko paklausti? Tačiau šį faktą galima atrasti ir legalizuoti per kitas praktikas, tuomet, kaip ir sisteminių konsteliacijų metu, vedamas dialogas su siela, kuri išstumta iš šeimos sistemos, ir žmogaus gyvenimas taip nebetampo – jam nesinori visur suspėti. Lieka švari psichikos dalis su daug atlaisvėjusios gyvybinės energijos.

 

Kai ateini pas žmogų į svečius ir matai, kad viskas tvarkinga, atrodo patraukliai. Visgi nelendame tikrinti spintos, stalčių, palovių ar sandėliuko. O juk ten būna visaip. Legalizuoti tiesą – tai susitvarkyti pasąmonės sandėliukus. Įdomiausia (kartu sudėtingiausia), kad patys kartais nežinome, ką ten laikome.

 

Kokie žmonių atsiliepimai po šios praktikos?

 

Rodos, yra du klientų tipai. Vienų psichika po įvairių praktikų būna ypač lanksti. Tokie gerai gaudosi jutimuose, lengvai įvardina, kas su jais vyksta. Su tokiais kiekvienas procesas – kaip ekspedicija po jų vidinio pasaulio pakraščius. Jie laidūs. Tokie žmonės iš praktikos išeina tarsi lengvesni, jų viduje atsiranda daugiau nusiraminimo ar erdvės.

 

Mažiau su psichologinėmis praktikomis susidūrę klientai stringa jau per pirmus etapus. Atrodo, kūnas duoda ryškias reakcijas, o jie vis tiek neigia. Bando perprogramuoti savo psichiką proto pagalba. Tačiau racionalumas šioje vietoje trukdo. Jo reikia tik paskutiniame, integracijos procese. Taigi, tiems racionaliesiems vis norisi instrukcijos, kaip plaukti, nors dar stovi prie baseino krašto (šypsosi). O juk plaukimo procesus geriau aiškinti būnant vandenyje arba jau perplaukus baseiną. Ta kontrolė juos tarsi sukausto. Todėl dabar pirmiausia dirbu su žmonių jautrumu, laidumu. Tik vėliau pradedam Tiesos legalizavimo metodą.

 

Norintiems sužinoti daugiau – www.vaizduotespraktikos.lt

 

Autorius Laura Auksutytė