Lietuvoje gripo sezono pradžia laikoma 40-oji metų savaitė. Dabar sergamumo gripu, COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) situaciją atidžiau stebi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. O specialistai vis dažniau dalijasi patarimais, kaip saugotis ligų, ką daryti susirgus bei kaip reaguoti į neraminančius pranešimus apie ŪVKTI.

 

Išmoktos pandemijos pamokosSenior,Woman,Receiving,Vaccine.,Medical,Worker,Vaccinating,An,Elderly,Patient

 

COVID-19 pandemija ir priverstinė izoliacija sukėlė traumuojantį poveikį visai visuomenei bei ekonomikai. Nors specialistai pabrėžia, kad tokia ekstremali situacija kaip 2020–2021 m. pasikartoti neturėtų, daugeliui vis dar oda pašiurpsta išgirdus apie naujus šios ligos variantus bei aukų skaičių. Taip pat nerimą kelią nuolat kartojamas terminas „rizikos grupės asmenys“. Būtent į šią grupę įtraukiami visi senjorai. Iš tiesų tiek gripas, tiek COVID-19, medikų teigimu, yra pavojingesni vyresniems nei 65 m. žmonėms bei lėtiniams ligoniams. Visgi tai nereiškia, kad prasidėjus peršalimo ligų sezonui senjorų gyvenimas turi sustoti. Atvirkščiai, juk pandemija parodė, kad galima bendrauti ir gyventi net tada, kai aplink siaučia virusai. Tik svarbu elgtis atsakingai ir saugoti savo bei artimųjų sveikatą. Galiausiai pandemijos pamokos buvo ne vien traumuojančios. Neįprastos aplinkybės lėmė, kad išaugo skaičius senjorų, gebančių naudotis internetu. Vyresni žmonės atrodo naujų veiklų ir, bene svarbiausia, – dalis senjorų pradėjo skirti daugiau dėmesio savo psichikos sveikatai ir emocinei gerovei. Prie vyresnio amžiaus žmonių psichikos gerovės, be abejo, prisidėjo ir nevyriausybinės organizacijos, kurių savanoriai anuomet kalbėjosi ir dabar kalbasi su vienatvės ar neramių minčių kamuojamais žmonėmis. Taip pat ir valstybės pastangos užtikrinti geresnį psichikos priežiūros paslaugų prieinamumą visoms amžiaus grupėms, tad ir senjorams.

 

Tačiau yra ir kita pandemijos pamokų dalis, kurią verta pasikartoti kasmet prasidedant peršalimo ligų sezonui. Tai prevencijos priemonės, galinčios itin sumažinti riziką užsikrėsti pavojingais oru plintančiais virusais. Pirmiausia pasitarnauja rankų higiena. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 % patogeninių mikroorganizmų. Plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sek.) reikia reguliariai, nesant galimybei – naudoti rankų dezinfekcijos priemones. Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Be to, svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – čiaudint ar kosint užsidengti nosį ir burną vienkartine nosine (panaudojus išmesti į šiukšliadėžę). Nosinės neturint čiaudėti ir kosėti į rankovę – geriausiai į alkūnės linkį. Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kuris sulaiko kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugant sergantį asmenį taip pat rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių. Nors dėvėti kaukę nėra privaloma, tačiau tikrai prasminga net ir esant sveikam ją užsidėti lankantis ligoninėje, poliklinikoje ar masinio susidūrimo vietoje. Padidėjus sergamumo rodikliams Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja dėvėti kaukes renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte. Nors daugelis nenoriai prisimena privalomo kaukių dėvimo patirtis, visgi moksliniai tyrimai įrodė, kad apsauginės veido kaukės žymiai sumažina užsikrėtimo gripu ir COVID-19 riziką.

 

Skiepytis geriau anksčiau, bet ir dabar dar nevėlu

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė sako, kad veiksmingiausia apsisaugojimo priemonė yra skiepai. Pasiskiepyti gripo ir COVID-19 vakcinomis rekomenduojama prieš prasidedant sergamumo pakilimui, tačiau skiepytis galima visą gripo sezoną, kuris baigsis kitų metų gegužę. Ypač rekomenduojama skiepytis rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Gripo ir COVID-19 ligos rizikos grupės yra tos pačios: 65 m. ir vyresni žmonės, lėtiniai ligoniai, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai. Tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 ligos rizikos grupei priklausantys asmenys skiepijami nemokamai. Štai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė paaiškina, kad 2024–2025 m. sezono metu nuo COVID-19 ligos skiepijama atnaujintomis vakcinomis, kurios skiriasi nuo tų, kuriomis skiepyta praėjusį sezoną. COVID-19 vakcinų atnaujinimą dar 2024 m. balandį rekomendavo Europos vaistų agentūra. Nuo COVID-19 ligos rekomenduojama skiepytis praėjus 6 mėn. po persirgimo šia liga ar pastarosios vakcinacijos. Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai keičiasi – mutuoja. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus. Gripo vakcinos taip pat atnaujintos – jos atitinka PSO rekomendacijas Šiaurės pusrutuliui.

 

Kaip elgtis susirgus?

 

Šeimos gydytoja Alma Astafjeva pastebi, kad 4 savaites pastebimas padidėjęs sergamumas COVID-19 liga. Pamažu auga ir sergančiųjų gripu skaičius, bet jis kol kas nerimo nekelia. Jos teigimu, sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 teigiamų atvejų skaičius yra didžiausias tarp 65 m. ir vyresnių asmenų, o tai rodo, kad pažeidžiamoms gyventojų grupėms vis dar gresia rizika susirgti sunkia ligos forma ir priduria, jog diagnozuoti susirgimą galima greituoju antigeno tyrimu, kurį galima atlikti namuose arba gydymo įstaigoje. Atliekant namuose rekomenduojama kartoti tyrimą, nes pakartojus po kelių dienų tyrimas gali būti teigiamas. „Pacientai jaučia lengvus simptomus, tokius kaip sloga, nosies užgulimas, bendras silpnumas, gerklės perštėjimas, kiek dažniau skundžiasi intensyviais galvos, nugaros skausmais. Kita dalis pacientų net kelias paras aktyviai karščiuoja iki 39 °C ir kosėja. Tipiniu požymiu kaip uoslės praradimas šiuo metu skundžiamasi rečiau, todėl apie tai, kad serga COVID-19, pacientai sužino tik atlikę greitąjį antigeno tyrimą“, – sako gydytoja. Medikai primena, kad pajutus ŪVKTI simptomus svarbu stebėti savijautą ir atitinkamai reaguoti. Verta ne tik atlikti greitųjų testų, bet ir telefonu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis pateiks kvalifikuotas rekomendacijas. Visgi verta prisiminti, kad itin atsargiai turėtų elgtis sergantys bronchų astma, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokiu atveju gali prireikti specialių vaistų gripui ar COVID-19 infekcijai gydyti, kurie palengvina ligos simptomus, apsaugo nuo galimų komplikacijų ir sutrumpina ligos trukmę.

 

Gyvenimas nesustoja net ir siaučiant virusams

 

Medikai pataria susirgus peršalimu, gripu ar COVID-19 leisti sau tris dienas pailsėti. Vieniems gyvenantiems senjorams vertėtų apie savo ligą pranešti artimiesiems ir, jeigu reikia, paprašyti pagalbos: vaistų, maisto produktų ar kt. Jeigu per šį laiką savijauta negerėja arba simptomai tampa sunkesni, verta dar kartą kreiptis į šeimos gydytoją. Pajutus staigų pablogėjimą kviesti greitąją pagalbą. Vienišiems senjorams pagelbėti gali „Lietuvos Caritas“, „Maltiečiai“ bei savivaldybė, jeigu yra pateiktas prašymas socialinėms paslaugoms. Visos šios įstaigos dirba būtent tam, kad padėtų senjorams, todėl galima drąsiai naudotis senjorams priklausančiomis paslaugomis. Ir nebūtina laukti iki užklups liga. Galima iš anksto pasidomėti įvairių paslaugų galimybėmis telefonu. Taip pat svarbu prisiminti, kad net skambant raginimams saugoti sveikatą neverta bijoti išeiti į lauką. Pasivaikščiojimai gryname ore stiprina imunitetą, kasdienis fizinis aktyvumas didina atsparumą, o malonus ir saugus bendravimas (kad ir dėvint apsauginę veido kaukę) sukelia malonių emocijų, kurios tokios pat svarbios, kaip ir įvairūs vitaminai bei mikroelementai. Beje, psichologai sako, kad susirgus užkrečiamąja liga reikia laikytis fizinio, bet ne psichologinio atstumo. Kai kamuoja liga, pasikalbėti ir pasiguosti norisi net labiau nei tuomet, kai žmogus jaučiasi sveikas ir tvirtas. Tad sunkiomis akimirkomis nevengti pakelti telefono ragelio ar kitu nuotoliniu būdu susitiekti su artimaisiais, draugais ar net psichologinės pagalbos linijų savanoriais.

 

Jeigu norite pasidalinti savo mintimis, parašykite mums laišką el. paštu egle.s@priekavos.lt

 

Sekite naujienas mūsų soc. tinkle https://www.facebook.com/priekavoszurnalas   

 

Vienatvę įveikti kartu lengviau!

 

Projektą „Vienatvės priešnuodžiai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas (5000 Eur)

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė