Ikrai – vienas seniausių delikatesų pasaulyje. Dėl maistinės vertės ir išskirtinio skonio buvo vertinami dar antikos laikais, o šiandien yra prabangos ir gero skonio ženklas. Tačiau ne visi žino, kad natūralūs ir kokybiškai ikrai padeda stiprinti sveikatą.

 

Red,Caviar,In,Bowls,On,A,Old,Black,BackgroundGamtos išteklius eikvojantis prabangos produktas

 

Maistui ikrai vartojami tūkstančius metų. Tik štai senovėje jų nesūdydavo, kaip dabar, o džiovindavo. Kai kurios Šiaurės tautos ikrus valgydavo vietoj duonos ar jais skanindavo košę. Tačiau Europoje juos ilgai vadindavo tiesiog žuvies kiaušiniais ir paprasčiausiai išmesdavo kartu su atliekomis. Iš tiesų ikrų, kaip prabangos produkto, istorija trumpa. Ji prasidėjo tik XX a. pradžioje. Iki tol šis skanėstas vertintas Rusijoje, Irane ir Turkijoje. Šiuose kraštuose juos valgė visi – nuo paprastų žvejų iki didikų. Taip buvo iki tol, kol ikrus atrado prancūzai, kurie juos ėmė teikti brangiose vietose už atitinkamą kainą. Ikrai visiems tapo prabangos preke, tarsi parodančia, ar asmuo patenka į išskirtinių žmonių grupę. Nuo to laiko vis brango. Nenuostabu, juk pagrindinė geriausios kokybės ikrų tiekėja buvo Rusija. Joje vykstantys politiniai ir ekonominiai procesai lėmė, kiek ir ko iškeliaudavo svetur. Kokybiškiausiais ikrais laikyti tik didžiųjų eršketų (belugų), žvaigždėtųjų eršketų ir sterlių kiaušinėliai. Šios žuvys veisėsi tolimajame Sibire. Sunkiai pasiekiamos vietos ir ribotas eksportas diktavo didžiules kainas. Vėliau masinė žvejyba ir neatsakinga ūkinė veikla sutrikdė žuvų išteklių atsikūrimą. Tad gauti aukščiausios kokybės ikrų tapo dar sunkiau. Šiuo metu ekosistema stipriai sužalota. Štai Kaspijos jūroje net 85 % rūšių, iš kurių buvo išgaunami ikrai, atsidūrė ties išnykimo riba. Mažėjant sugaunamų žuvų kiekiui, kainos toliau kilo. „Financian Times“ straipsnyje pateikiamas toks kainų palyginimas: vieni brangiausių žvaigždėtųjų eršketų ikrų kilogramas po TSRS žlugimo kainavo 1000 dolerių, šiomis dienomis toks laimikis galinčiam sau tai leisti pirkėjui atsieis 3500–5000 dolerių. Visgi natūralių ikrų už prieinamą kainą galima rasti beveik kiekviename prekybos centre. Tad kyla klausimas, ar šis delikatesas iš tiesų toks prabangus.

 

Skirtingos rūšys

 

Pagal tai, iš kokių žuvų išgaunami ikrai, jie skirstomi į dvi pagrindines rūšis: juoduosius (eršketinių žuvų) ir raudonuosius (lašišinių žuvų). Be šių populiariausių ikrų rūšių, rinkoje taip pat galima rasti rožinių ir baltųjų. Tiesa, pastarieji įprastai turi gelsvą atspalvį. Juoduosius ikrus supa legendos, nes gaunami iš eršketų – vienų seniausių žuvų pasaulyje. Labiausiai vertinami Kaspijos, Juodosios ir Adrijos jūrose paplitusių didžiųjų eršketų (belugų) ikrai. Gana dideli (skersmuo gali siekti 2,5 mm), o spalva – tiek tamsiai pilka su sidabriniu atspalviu, tiek juoda. Raudonieji ikrai išgaunami iš lašišinių žuvų (karališkųjų lašišų, kuprių, ketų, nerkų, vaivorykštinių upėtakių). Kaip ir juodieji, raudonieji irgi labai vertinamas delikatesinis patiekalas. Tačiau pigesni dėl gerokai didesnės lašišinių žuvų populiacijos, tad jais gardžiuotis galima sau leisti ir nelaukiant ypatingos progos. Rožiniai ikrai išgaunami iš lašišinių ir menkinių žuvų. Šie ikrai pasižymi puikiu skoniu, ypač tinka vakarėliuose populiarioms užtepėlėms ir padažams gaminti. Baltieji ikrai išgaunami iš lydekų, karpių, silkių, sterkų. Šie ikrai – gelsvos spalvos ir mažiau populiarūs, tačiau itin maistingi ir naudingi sveikatai. Ypač vertingi senovės lietuvių mėgti lydekų ikrai. Klasifikuojami ne tik pagal žuvų rūšis, bet ir perdirbimo būdą. Juodieji ir raudonieji ikrai skirstomi į grūdėtuosius (pačios geriausios konsistencijos, nuo išgavimo tinkami vartoti 2–2,5 mėn.); plėvelinius (ruošiami iš ne iki galo subrendusių arba per daug subrendusių ikrų, tinka vartoti apie 1 mėn.); pasterizuotus (grūdėtieji ikrai, dėl terminio apdorojimo išlieka tinkami vartoti 8–10 mėn. nuo išgavimo; slėgtinius (skirtingų žuvų ikrų mišiniai supresuojami iki vienalytės masės, tinka vartoti 8 mėn.).

 

Kaip atskirti natūralius ir su kuo derinti?

 

Dar viena ikrų rūšis – dirbtiniai. Gaminami iš grynų visaverčių baltymų, į kuriuos dedama valgomųjų dažų, aromatinių ir skonio medžiagų. Norint patikrinti, ar tikrai dirbtiniai, įmesti kelis į vandenį – jis kaipmat nusidažys oranžine (jei ikrai raudoni) arba pilkšva spalva (jeigu juodi). Dirbtinių ikrų spalva taip pat išblunka užlašinus kelis citrinos lašelius, be to, tokie ikrai yra lipnesnės konsistencijos. Tad galima juos atpažinti iš nenatūralaus sproginėjimo burnoje. Nors nekenksmingi sveikatai, visgi juose nėra tų vertingųjų medžiagų, kurių gausūs natūralūs. Be to, stipriai skiriasi skonis. Dirbtiniai ikrai dėl žemos kainos ir ilgo tinkamumo vartoti atsiduria žemesnės ir vidutinės kokybės azijietiškuose patiekaluose – sušių suktinukuose, salotose ir kitur. Natūralūs ikrai dažniau nevalgomi šaukštais, tik degustuojami. Kulinarai juos derina su jūrų gėrybėmis, ančių kepenėlėmis, virtais kiaušiniais ar pikantiškais mieliniais blyneliais. Kartais šaukšteliu ikrų gardinami aukščiausios kokybės jautienos kepsniai. Visgi mėsa beveik visada užgožia natūralų ikrų skonį. Degustuojamus ikrus patariama iš šaldytuvo išimti likus valandai iki ragavimo. Pakuotė turėtų būti atidaroma tik prieš pat vartojimą. Visai nesunku suprasti, ar ikrai tinkami vartoti. Natūralus jų kvapas švelnus tarsi jūros, o netinkami vartoti nėra gaivūs, gali atsirasti kartokas skonis. Vertėtų nepamiršti, kad, atsižvelgiant į tai, kur ir kokios žuvys pagautos, jos linkusios kaupti sunkiuosius metalus. Be to, 100 g ikrų yra net 1,5 g druskos – sveikiau maitinantis tai visos dienos norma. Dėl suvartotinų kiekių mokslininkų nuomonės išsiskiria – dažniausiai teigiama, kad nereikėtų viršyti 50 g per dieną. Visgi mitybos specialistai rekomenduoja ikrus skanauti su agurkų, cukinijų, pomidorų riekelėmis. Taip ne tik pavyks išbandyti įvairiausius skonių derinius, tačiau ir organizmas gaus didžiausią naudą.

 

Nauda sveikatai

 

Įspūdinga sudėtis. Ikrai vertinami dėl unikalių savybių. Jie pasižymi dideliu vitamino B12 kiekiu, kuris itin svarbus organizmo funkcijoms. Be to, juose daug gerųjų riebalų ir omega-3 riebalų rūgščių, kurių pats žmogaus organizmas nepasigamina. Šių rūgščių svarbu gauti su maistu, o ikrai – vienas geriausių natūralios kilmės šaltinių.

 

Padeda išlaikyti sveiką odą. Juose gausu vitamino A ir E. Reguliarus ikrų vartojimas padeda kovoti su dermatitu, pleiskanojančia ir šiurkščia oda. Taip pat apstu vitamino C, kuris stiprina imunitetą.

 

Daug cinko, geležies ir kalcio. Netoleruojantiems laktozės arba nevartojantiems pieno produktų, ikrai padeda aprūpinti organizmą reikalingu kalcio kiekiu, kuris svarbus ilgalaikei kaulų sveikatai. Kalcis svarbus ne tik augančio vaiko organizmui. Artritas ir osteoporozė – dažnos ligos senstant, todėl svarbu sutelkti dėmesį į kalcio ir vitamino D kiekį.

 

Svarbu! Medikai nerekomenduoja duoti ikrų vaikams iki 3 metukų. Vyresnius galima pratinti mažais kiekiais, atidžiai stebint, ar nepasireiškia alerginių reakcijų. Per dieną suvartoti po šaukštelį, maksimaliai 2–3 kartus per savaitę. Suaugusiesiems, kuriems padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis, geriau nepadauginti ikrų, nes juose ganėtinai daug riebalų.

 

Maistinė vertė       100 g

 

Baltymai                  29 g

Angliavandeniai       1,9 g

Riebalai                    8 g

Kalis                        283 mg

Natris                       117 mg

Kalcis                       28 mg

Magnis                     26 mg

Geležis                    0,8 mg

Vitaminas C            16,8 mg

Vitaminas B12          11,5 µg

 

100 g                       204 kcal

 

Lašišos tartaras su ikrais

 

2 porcijos

100 g 342 kcal

Ruošti 30 min.

 

  •  200 g švelniai sūdytos lašišos filė
  •  2 avokadai
  •  4 šaukštai citrinos sulčių
  •  Žaliųjų alyvuogių pagal skonį
  •  2 šaukštai kreminės varškės
  •  50 g juodųjų ikrų
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį
  •  Česnakų laiškų ir petražolių patiekti
 

GAMINIMAS. Avokadus ir alyvuoges supjaustyti nedideliais kubeliais, apšlakstyti citrinos sultimis, pagardinti prieskoniais. Mišinį sudėti į lėkštė. Susmulkinti lašišą ir pagardinti pipirais. Uždėti ant paruoštų avokadų ir alyvuogių. Varškę švelniai pasūdyti ir sutrinti elektriniu trintuvu iki kreminės masės. Uždėti ant lašišos. Tartarą vėsinti apie 20 min. Patiekti pagardinus ikrais, papuošus česnakų laiškais ir petražolėmis.

 

Salmon,Tartare,With,Avocado

 

Makaronai su raudonaisiais ikrais

 

4 porcijos

100 g 308 kcal

Ruošti 15 min.

  •  320 g makaronų
  •  Šaukštas alyvuogių aliejaus
  •  Česnako skiltelė
  •  200 ml grietinėlės
  •  150 g raudonųjų ikrų
  •  2 citrinos
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį
 

GAMINIMAS. Makaronus išvirti, kaip nurodyta. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir apkepinti stambiai pjaustytą česnaką. Kai pagels, išimti, supilti grietinėlę ir gerai išmaišyti. Kaitinti apie minutę, nukaisti. Citrinas perpjauti, jų sultis išspausti į padažą, pagardinti prieskoniais. Išmaišyti ir supilti padažą ant karštų makaronų. Apibarstyti ikrais. Patiekti papuošus citrinos griežinėliais.

 

Plate,Of,Fresh,Spaghetti,With,Red,Caviar

   

Autorius Eglė Stratkauskaitė