Šlapimo nelaikymas – problema, su kuria susiduria milijonai pasaulio gyventojų. Apie ją vis dar nedrąsu garsiai kalbėti, todėl ji apaugo įvairiausiais mitais. Kas tiesa, o kas tik pramanai?

 

Vaginal,,Urinary,Incontinence.,Pain,Asian,Young,Woman,Hand,Holding,Crotch

 

Mitas nr. 1: šlapimo nelaikymas – įprasta amžėjimo dalis 

   

Netiesa. Nors vyresniame amžiuje tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymu yra didesnė, negalima sakyti, jog tai normali amžėjimo dalis. Organizmui senstant gali susilpnėti aplink šlapimo pūslę ir dubens dugną esantys raumenys, o tai gali prisidėti prie šlapimo nelaikymo. Tačiau tai nereiškia, kad visi tai patirs. Daugelis senyvų žmonių visiškai kontroliuoja savo šlapimo pūslę, o tie, kurie patiria šlapimo nelaikymą, turėtų ieškoti gydymo, o ne priimti tai kaip neišvengiamą amžėjimo dalį.

 

Mitas nr. 2: šlapimo nelaikymas – tik moterų problema

 

Netiesa. Dėl tokių veiksnių kaip nėštumas, gimdymas ir menopauzė moterys išties dažniau nei vyrai susiduria su šlapimo nelaikymu. Vis dėlto problema aktuali abiem lytims. Vyrams šlapimo nelaikymas dažnai atsiranda dėl prostatos problemų ar jos operacijų. Jiems, kaip ir moterims, gali silpnėti šlapimo pūslės bei dubens dugno raumenys, dėl ko atsiranda šlapimo nelaikymas.

 

Mitas nr. 3: geriant mažiau vandens išvengiama šlapimo nelaikymo

 

Netiesa. Daugelis mano, kad gerdami mažiau vandens sumažins šlapimo išsiskyrimą ir dėl to išvengs šlapimo nelaikymo. Tačiau tai žalingas mitas. Dehidratacija gali sudirginti šlapimo pūslę ir sukoncentruoti šlapimą, netgi padidinti šlapimo pūslės infekcijų riziką. Užuot mažinę skysčių suvartojimą, geriau vengtų šlapimo pūslę dirginančių medžiagų: kofeino, alkoholio, aštraus maisto.

 

Mitas nr. 4: operacija – vienintelis šlapimo nelaikymo gydymo būdas

 

Netiesa. Chirurgija – tik vienas iš daugelio galimų šlapimo nelaikymo gydymo būdų ir dažnai laikoma paskutine išeitimi. Atsižvelgiant į šlapimo nelaikymo tipą ir sunkumą, mažiau invaziniai gydymo būdai gali būti itin veiksmingi. Tai dubens dugno (Kėgelio) pratimai, gydytojo paskirti vaistai, kontroliuojantys šlapimo pūslės aktyvumą ir įsitempimą, šlapimo pūslę stiprinantys maisto papildai, elgesio terapija (pvz., šlapimo pūslės treniruotės, planinis tuštinimasis), gyvenimo būdo pokyčiai (pvz., antsvorio metimas, mitybos koregavimas). Kai tai neveikia, galima taikyti pažangesnes priemones, pvz., injekcijas, specialius medicininius prietaisus ir tik galiausiai chirurginę intervenciją.

 

Mitas nr. 5: šlapimo nelaikymą visada sukelia silpni šlapimo pūslės raumenys

 

Netiesa. Nors silpni dubens dugno raumenys yra dažna šlapimo nelaikymo priežastis, ji nėra vienintelė. Yra keletas šlapimo nelaikymo tipų, kurių kiekvienas turi skirtingas priežastis. Įtampos nelaikymą sukelia susilpnėję dubens dugno raumenys; ūminis dažnai susijęs su hiperaktyvia šlapimo pūsle, šlapimo takų infekcijomis, neurologiniais sutrikimais, cukriniu diabetu; perpildymo atsiranda, kai šlapimo pūslė visiškai neištuštėja. Tokio tipo šlapimo nelaikymas būdingesnis vyrams, dažnai susijęs su padidėjusia prostata, šlaplės susiaurėjimu; funkcinis – kai žmogus dėl fizinių ar psichinių sutrikimų negali laiku pasiekti vonios kambario. Tai gali būti dėl judėjimo problemų, artrito, traumų ar kognityvinių funkcijų problemų; mišrusis apjungia kelis skirtingus tipus bei jų priežastis.

 

Mitas nr. 6: šlapimo nelaikymas – problema, apie kurią nekalbama

 

Iš dalies tiesa. Šlapimo nelaikymas – vis dar yra ta sveikatos problema, apie kurią drovimasi ir vengiama kalbėti. Ne tik tarpusavyje, bet ir su gydytojais. Visgi taip neturėtų būti! Ši tyla dažnai trukdo gauti reikiamą pagalbą ir verčia kentėti, kai kone visuomet yra veiksmingas sprendimas. Todėl susidūrusieji net su menkiausiu šlapimo nelaikymu raginami nedelsiant kreiptis į gydytoją.

 

Autorius Jūratė Survilė