Kaip vyksta plastiko perdirbimas

Plastiko pakuotės sudaro trečdalį išmetamo atliekų skaičiaus. Plastiko perdirbimas – vienas pagrindinių būdų sumažinti jo kiekį ir daromą žalą. Nors vis daugiau žmonių rūpinasi, kad jų plastiko atliekos būtų perdirbtos, šį procesą supa daugybė mitų. Tad verta pasidomėti, kaip iš tiesų tai vyksta.

Plastiko perdirbimo procesą sudaro šie etapai:

•  Išrūšiuotos ir atliekų vežėjų surinktos plastiko atliekos pirmiausia vežamos į pakartotinio rūšiavimo centrus, kad būtų dar kartą perrūšiuotos. Nuo plastikinių pakuočių ir kitų plastiko atliekų rankiniu būdu atskiriamos priemaišos, t. y. tarp minėtų atliekų patekusios kitos medžiagos, pavyzdžiui, popierius, kartonas, metalas, vienkartiniai maišeliai ir kt. Tarp netinkamų tolimesniam perdirbimo procesui elementų patenka ir plastikų atliekos, kurios užterštos riebalais, maisto likučiais ar kitomis pavojingomis medžiagomis. Taigi atliekos išrūšiuojamos ir atskiriamos pagal rūšį, spalvą bei kitus kriterijus.

•  Vėliau vyksta plastiko atliekų smulkinimas. Plastikinių pakuočių ir plastiko atliekos juostiniu konvejeriu transportuojamos į smulkintuvą, kur smulkinamos, vėliau – konvejeriu paduodamos į plovimo įrenginius: centrifugą, skirtą itin užterštoms žaliavoms plauti, ir plovimo vonią, kurioje nusodinamos sunkesnės už plėvelę ir perdirbti netinkamos atliekos.

•  Plovimo proceso metu antrinės žaliavos plaunamos šaltu vandeniu. Pašalinamos žemės, dulkės ir kitos priemaišos. Išplautas ir išskalautas susmulkintas plastikas perduodamas į centrifugą sausinti: ten, veikiant išcentrinei jėgai, atskiriamas vanduo. Atskyrus vandenį, medžiaga vakuumu keliauja į išcentrinį karšto oro džiovintuvą. Išlydyta, ataušinta, švari ir sausa žaliava siunčiama į granuliavimo sandėlį. Čia formuojamos perdirbto plastiko granulės.

•  Iš perdirbto plastiko granulių gaminama daugybė skirtingų produktų: gėrimų buteliai ir padėklai maistui, poliesterio audinys drabužiams, šiukšlių konteineriai ir maisto dėžės, šiukšlių maišai ir krepšiai, vamzdžiai, pakavimo juostos, užpildai, automobilių ratlankiai ir buferiai, drėgmei, vandeniui atsparios membranos, daugkartinio naudojimo dėžės ir padėklai, vazonai, sėklų padėklai, laistytuvai ir kt.

•  Perdirbant visgi mažėja daugelio plastikų kokybė. Plastikas – tai ilgos polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl ši medžiaga ilgainiui praranda gerąsias savybes: lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui, tvirtumą. Skaičiuojama, kad daugelį plastikų galima perdirbti 2–3 kartus.
•  Perdirbti netinkamos atliekos vežamos į kogeneracines elektrines – ten iš jų gaminama elektros ir šilumos energija. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus.

Svarbu prisiminti! Į plastiko atliekų konteinerį galima mesti: plastikinius butelius, „Tetra Pak“, „Elopak“ (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, taip pat plastikines maisto pakuotes; dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą, polietileno maišelius ir plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes bei kitus plastikinius įpakavimus, kuriuose įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.

Autorius Eglė Stratkauskaitė