Anot psichologų, tvarkos ir organizuotumo jausmas itin individualus. Vieni jaučiasi gerai tarp išmėtytų daiktų, kiti nusiramina tik išsikuopę. Dideli kraštutinumai – tiek apsileidimas, tiek pedantiškumas – išduoda tam tikrus asmenybės bruožus.

 

Esu netvarkingiausias žmogus pasaulyje, todėl nelaukiu nekviestų svečių. Tačiau vieną šeštadienio vakarą bare sutikau vaikiną, kuris pasiūlė ekspromtu užsukti pas mane išgerti arbatos. Išsigandau, kad per pirmą susitikimą turėsiu atskleisti savo nešvarią paslaptį. Didžiąją gyvenimo dalį buvau vieniša, todėl nesukau galvos dėl to, kaip atrodo namai, tačiau naujas draugas buvo labai simpatiškas. Norėjau jam patikti.

 

Kai taksi sustojo prie namų, supratau, kad per vėlu apsimesti tvarkinga. Kambariai pilni nusikaltimo įkalčių. Miegamajame ant grindų stūksojo nešvarių ir švarių rūbų stirtos. Ant lovos ir po lova mėtėsi knygos, žurnalai, darbo dokumentai, reklaminės skrajutės. Svetainėje padėtis buvo ne geresnė. Paklypęs stalelis lūžo nuo greitojo maisto užkandinės pakuočių, puodelių su kavos tirščiais, plastikinių vandens buteliukų. Komoda nukrauta suvenyrais ir kitais beprasmiais daiktais, kuriuos papildomai dengė storas dulkių sluoksnis. Iš virtuvės į mus žvelgė neplautų indų bokštas ir mano riebus katinas, įsitaisęs senoje kartoninėje dėžėje nuo mikrobangų krosnelės.

 

Supratau, kad norint pasiekti laisvą kvadratinį metrą reikia ne tik fizinių, bet ir psichologinių supergalių. Man buvo gėda, jaučiausi nevykėlė. Susimąsčiau, kad dėl to, jog niekaip nesusirandu vaikino, kaltas mano apsikuitimas ir nesugebėjimas palaikyti tvarkos. Man 25-eri. Nejaugi negaliu pasikeisti?

 

Justina

 

Laisvė kaip atlygisLittle,Boy,With,A,Mop,And,Cleaning,Tools,In,Front

 

Amy Revell – populiari tvarkymosi mokytoja, knygų autorė ir tinklalaidės „The Art of Cluttering“ vedėja – aiškina, kad kai kurie žmonės iš prigimties tvarkingi, organizuoti. Jų namų nuotraukos, publikuojamos socialiniuose tinkluose, atrodo tobulos. Tai priverčia mažiau pedantiškus asmenis jaustis prastai. „Kas su manimi negerai?“ – klausia kiekvienas viduje ir kremtasi dėl savo netobulumo, valios stokos, tinginystės, atidėliojimo ir kitų ydų. Tačiau net tie, kurie laiko save nevalomis, gali išmokti būdų, kaip supaprastinti buitį, ir tuo mėgautis. Naivu tikėtis per naktį atvirsti į Pelenę, kuri nedaro nieko kito, tik švarina namus. Tačiau galima sukurti asmeninę tvarkymosi rutiną.

 

„Netvarka dažnai vertinama kaip disciplinos trūkumas. Daugelis kultūrų šlovina sunkų darbą, todėl tvarkingi, švarūs ir gražūs namai simbolizuoja žmogų, kuris deda daug pastangų. Tačiau tokie vertybiniai sprendimai neteisingi, – sako A. Revell. – Žmonės, kuriems nebūdinga tvarkytis, dažnai jaučiasi bejėgiai arba nežino, nuo ko pradėti. Juos gąsdina darbų mastai, todėl atidėlioja kitai dienai. Tai trunka metų metus.“

 

Psichologai antrina, kad netvarka turi psichologinių pasekmių, pavyzdžiui, trukdo pasiekti tikslą kitoje srityje. „Noriu grįžti į darbą, bet nesu tikra, ar spėsiu ryte suruošti vaiką į darželį ir pasipuošti pati“, – jaudinasi jauna mama. Jeigu spintoje tvyro chaosas, sunku rasti norimus drabužius. „Vėlavimas, pamesti daiktai, buitinė disharmonija – pagrindiniai netvarkos padariniai. Šios priežastys dažniausiai paskatina žmones keistis“, – teigia A. Revell.

 

Susitvarkius permainos įvyksta natūraliai. Žmonės net nesusimąsto, kaip aplinka veikia nuotaiką – slegia arba džiugina. Kai gera būti namuose, atsiranda pasitenkinimas santuoka ir gyvenimu apskritai. Daugelis, nemėgstančių buitinių darbų, skundžiasi, jog neturi laiko. Paradoksas, tačiau pradėjus tvarkytis atsiranda papildomų malonių veiklų – dažniau užsuka svečių, šeima žaidžia stalo žaidimus, gimsta pomėgis gaminti.

 

Organizacijos tikslas – efektyvumas, o atlygis – laisvė. Tai reiškia, kuo daugiau laiko skiriama namams, tuo daugiau laiko lieka sau.

 

Svarbu nepersistengti

 

Tvarkytis skatina ne tik nerealūs lūkesčiai ir standartai, pavyzdžiui, socialinėje medijoje garbinami prižiūrėti namai. „Šiuolaikiniai žmonės daug nerimauja ir išveikia emocijas per perfekcionizmą“, – įsitikinusi Arwen Dropmann, socialinė darbuotoja iš kompanijos „Calm Space Professional Organising“. Specialistė pataria laikytis saiko ir įsisąmoninti, kad realiame gyvenime namai ne visada atrodo tobuli lyg nuotraukose. Be to, pastangos, kurios dedamos palaikant tvarką ir švarą, neturi nieko bendro su žmogaus verte. Perfekcionizmas žalingas lygiai tiek, kiek apsileidimas.

 

Mokslininkai atranda faktų, kad normaliam psichikos funkcionavimui reikalinga tam tikro laipsnio netvarka. Laukinė, žmogaus nepaliesta gamta nėra tvarkinga, ji – chaotiška. Minesotos universiteto (JAV) tyrėjai skelbia, kad šiek tiek apkuisti kambariai didina kūrybiškumą. Štai kodėl dauguma žinomų pasaulio genijų – netvarkingi, išsiblaškę, neorganizuoti. Neurologė dr. Anna McLaughlin teigia, jog netvarkingumo ir kūrybiškumo sąsajas gali paaiškinti smegenų jungtys. Meniškos prigimties žmonės dažniau būna mažiau disciplinuoti ir labiau atsipalaidavę už tuos, kurių darbas susijęs su atsakomybe, įsipareigojimu, lyderyste.

 

Gali būti, jog egzistuoja netvarkos genas, kuris paaiškina paveldimumą. Švaros poreikį ar išsiblaškymą galima perimti iš tėvų. Tvarką sunkiau palaiko turintys dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD). Jiems sudėtinga atlikti užduotis, susijusias su planavimu, laiko valdymu, prioritetų sudarymu. „Sergantys ADHD mieliau tvarkys knygų lentyną, nei plaus indus. Ištuštins biblioteką, sukraus tomelius, kur papuola. Betvarkydami susidomės, pradės skaityti. Pamirš, kad reikia įkalti vinį ir pataisyti griūvančią lentyną. Tiek įniks į knygą, jog neišgirs, kad laikas išimti skalbinius iš skalbyklės. Gali būti, kad namai liks prastesnės būklės, nei pradėjus tvarkyti“, – sako dr. A. McLaughlin.

 

Pripažinimas, kad žmonės turi skirtingų poreikių, padeda jaustis geriau tiek nevaloms, tiek pedantams. Kiekvienas gali rasti dermę tarp grožio, kuris itin subjektyvus, ir buitinės rutinos. Šiuolaikiniai psichologai moko, kad žmonių smegenys veikia skirtingai ir tai normalu. „Laikymasis griežto tvarkymosi plano ir namų organizavimo ne visada yra būtina gyvenimo sudedamoji. Kai kuriais atvejais buitis atima dalį laiko, kurį būtų galima paskirti džiaugsmingiems dalykams“, – tvirtina neurologė.

 

Švaros slenkstis

 

Kad visuomenė keičiasi ir tolsta nuo tobulumo rėmų, parodo žymios tvarkymosi ir daiktų organizavimo guru, švaros karaliene tituluojamos Marie Kondo pavyzdys. Osakoje gimusi japonė parašė bestseleriu tapusią knygą „The Life Changing Magic Tidying Up“, tapo TV laidų vedėja ir per kelis dešimtmečius uždirbo daugiau kaip 4 mln. JAV dolerių. 2015 m. žurnalas „Times“ įtraukė M. Kondo į įtakingiausių pasaulyje žmonių sąrašą. Tačiau susilaukusi trečio vaiko moteris kardinaliai pakeitė požiūrį į buitį ir tuo šokiravo gerbėjus.

 

Daug metų kalbėjusi apie precizišką daiktų laikymo organizavimą ir tvarkymąsi šiandien atsisako kuopti namus, kad daugiau laiko praleistų su vaikais. Iš esmės tai atspindi dr. A. McLaughlin nuomonę, jog neverta vergauti buičiai. Sveikiausia – pusiausvyra tarp tvarkos ir chaoso. „Mano švaros slenkstis yra svetainės grindys. Jeigu jos švarios, gyvenu ramiai. Jeigu matau dulkes, einu tvarkyti namų, – sako M. Kondo, anksčiau laikiusi save pedante. – Prieš kelerius metus liepdavau vaikams sudėti žaislus į dėžes. Kaladėlės, lėlės, žaisliniai indai ir muzikos instrumentai – kiekviena grupė turėjo atskirą vietą. Šiandien mane tenkina, jei daiktai nesimėto ant grindų. Užtenka, jei žaislai yra dėžėse, nors ir susimaišę.“

 

Tegul kiekvieno žmogaus tikslas būna ne palaikyti namuose nepriekaištingą tvarką, o gyventi laimingai. Ir jei vieniems iki pilnatvės reikia švarios virtuvės kriauklės, tai kiti jaučiasi patenkinti, net jei dalinasi lovą su trupiniais.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė