Augintinių traumos ir negalavimai. Kaip padėti?

Dauguma mažiau ar daugiau žino, kaip derėtų elgtis sunegalavus ar patyrus traumą kokiam nors žmogui. O ar žinote, kaip tokiais atvejais padėti keturkojams bičiuliams? Aptarkime dažniausias augintinių traumas bei negalavimus ir ką daryti jiems ištikus.

Stiprus kraujavimas

Gilūs įpjovimai, įdrėskimai, įkandimai ir kitos panašios kraujuojančios žaizdos – viena dažniausių augintinių traumų. Tokiu atveju pirmiausia reikia aiškiai nustatyti kraujavimo vietą. Kartais tai padaryti dėl ilgo kailio gali būti ne taip jau ir paprasta. Tada padėti gali apčiuopa rankomis – idealiu atveju turėtumėte mūvėti sterilias apsaugines pirštines ar bent jau būti nusiplovę rankas. Elkitės atsargiai, nes gyvūnas gali būti išsigandęs, jam skaudėti, todėl gali pulti mėgindamasis apsiginti. Aptikę žaizdą apžiūrėkite, ar joje nėra svetimkūnių. Jeigu taip, atsargiai juos pašalinkite, smulkiems objektams galima naudoti pincetą – bet tik tada, jeigu nereikia jo įterpti į pačią žaizdą. Jeigu savarankiškai pašalinti svetimkūnio nepavyksta, būtina kreiptis į veterinarą. Esant galimybei, žaizdą nuplaukite švariu tekančiu vandeniu. Jeigu kraujavimas stiprus, žaizdą prispauskite švariu rankšluosčiu ar kitu steriliu tvarsčiu. Jei kraujavimas neslopsta ir neramina, būtina vykti pas veterinarą – žaizdą laikyti prispaustą, galima laikinai aptvarstyti, kad visą kelią nereikėtų laikyti prie žaizdos prispausto tvarsčio, ypač jeigu esate vieni ir tenka vairuoti.

Įgėlimai

Jeigu augintiniui įgėlė bitė, būtina pašalinti geluonį. Kuo greičiau tai padarysite, tuo mažiau nuodų pateks į organizmą. Įgėlimo vietą nuvalykite dezinfekciniu skysčiu. Atidžiai stebėkite gyvūno būklę, ar nepasireiškia alergijos ar netgi anafilaksinio šoko požymiai. Jeigu gyvūnas jaučiasi prastai, tampa apatiškas, praranda orientaciją ar net sąmonę, atsiranda dusulys ir kiti ūmios alerginės reakcijos simptomai, būtina tuoj pat skubėti į veterinarijos kliniką.

Net jeigu jokios ūmios reakcijos nėra, įgėlimo vietą būtina stebėti kelias dienas. Pagalbos kreipkitės, jei tinimas neslūgsta, aplink įgėlimo vietą stipriai paraudę, gyvūnui skauda, atsiranda karščiavimas.

Nelaimingi atsitikimai keliuose

Jeigu gyvūną partrenkė automobilis ar kita transporto priemonė, prieš bėgdami į kelią įsitikinkite, kad nėra artėjančių kitų automobilių ir tai daryti saugu. Jokiu būdu neskubėkite gyvūno kelti. Pirmiausia įsitikinkite, ar gyvūnas kvėpuoja, ar plaka jo širdis. Jeigu ne, atlikite gaivinimą. Keturkojį paguldykite ant šono, jeigu tai šuo plačia krūtine, tuomet guldykite ant nugaros. Pražiodinkite ir apžiūrėkite, ar nasruose nematyti nieko užstrigusio. Jei kažkas yra ir įmanoma lengvai pašalinti, taip ir padarykite, kitu atveju nerizikuokite turinio nustumti gilyn. Kai gerklė švari, ištraukite į išorę liežuvį ir leiskite jam nukarti ant vieno iš skruostų. Plačiausioje gyvūno krūtinės vietoje atlikite 30 įspaudimų (jų gylis turėtų siekti pusę ar du trečdalius krūtinės), tuomet ištiesinę galvą rankomis užverkite nasrus ir pro jo nosį atlikite du įpūtimus. Gaivinimą kartokite, kol gyvūnas ims savarankiškai kvėpuoti arba kol sulauksite veterinarinės pagalbos.

Jeigu yra gilių žaizdų, vadovaukitės kraujavimo pastraipoje pateiktais nurodymais. Bet kuriuo atveju, net jeigu partrenktas gyvūnas atrodo sveikas, po incidento būtina apsilankyti pas veterinarą ir atlikti išsamius tyrimus, nes kai kurių vidinių traumų galima ir nepastebėti, o paskui bus per vėlu.

Vėmimas

Vėmimas tarp keturkojų pasitaiko gana dažnai ir, jeigu tai tėra vienkartinis atvejis, nerimauti dėl to nėra pagrindo. Tiesiog pasirūpinkite, kad augintinis laktų užtektinai vandens, kuriam laikui apribokite jo ėdalą, duokite lengviau virškinamo. Jeigu pykinimas nepraeina, vemia su krauju, bendra būklė prasta, karščiuoja, būtinai kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Užspringimas

Jeigu keturkojis bičiulis užspringo, pirmiausia pražiodinkite nasrus ir apžiūrėkite, ar nematyti problemą sukėlusio objekto. Jeigu yra ir jis lengvai pašalinamas, išimkite. Jeigu nieko nepastebite arba yra per giliai, būtina atlikti Heimlicho manevrą. Stambesniems šunims jis atliekamas rankomis apglėbus kūną ir staigiai spustelint tuoj po šonkaulių lanku ties krūtinės viduriu. Spustelėjimas turėtų būti nukreiptas viršun, kad per nasrus išstumtų springimą sukėlusį objektą. Mažus gyvūnus reikėtų atsargiai apversti žemyn galva ir švelniai stuktelėti per nugarą tarpumentyje. Net jeigu pavyko pašalinti springimą sukėlusį objektą, pasirodykite veterinarijos gydytojui, kad įsitikintumėte, jog nėra vidinių pažeidimų.

Karščiavimas

Karčiavimas gyvūnams, kaip ir žmonėms, yra ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija. Svarbu žinoti, kad keturkojų kūno temperatūra yra aukštesnė nei žmonių. Šunims norma laikoma 38,3–39,2 °C, o katėms 38,1–39,2 °C. Karščiavimą galima įtarti, jeigu augintinis tapo apatiškas, daugiau miega, gulinėja, prarado apetitą, dreba, ausys ir letenos neįprastai šiltos. Tiksliausiai temperatūrą galima pamatuoti rektaliniu būdu, naudojant skaitmeninį termometrą, skirtą augintiniams. Prieš tai darant termometro galiuką būtina sutepti lubrikantu ar vazelinu. Idealiu atveju, gyvūną turėtų kas nors kitas laikyti, mat kišant termometro galiuką į išangę augintinis gali priešintis. Termometrą įvesti kuo švelniau, maždaug 2,5 cm gyliu. Patvirtinus karščiavimą, pirmiausia leiskite gyvūnui ilsėtis, laikykite jį ramioje vietoje, skatinkite lakti daugiau vandens. Jeigu nenori ėsti, neverskite. Galima naudoti vėsius kompresus: drėgnus skudurėlius dėti ant letenų, ausų. Jokiu būdu neduokite žmonėms skirtų karščiavimui slopinti vaistų, nes kai kurie jų, pvz., ibuprofenas, toksiški gyvūnams. Veterinarijos vaistinėse galima įsigyti specialių preparatų, kur bus aiškiai nurodytas dozavimas pagal gyvūno svorį. Jeigu karščiavimas laikosi ilgiau nei parą, yra aukštesnis nei 40 °C, atrodo, kad augintinis stipriai kenčia, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda nuolatinis vėmimas, traukuliai, būtina skubėti pas veterinarijos gydytoją.

Apsinuodijimas

Įtarti apsinuodijimą galima, kai gyvūnas stipriai vemia, viduriuoja, pasireiškia gausus seilėtekis. Taip pat būdinga letargija, pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai, orientacijos ar net sąmonės netekimas. Apsinuodijimo atveju visuomet būtina profesionali pagalba. Iki ją gaunant būtina iš aplinkos pašalinti apsinuodijimo šaltinį, jeigu pavyksta – jį identifikuoti. Tai gali būti augalai, vaistai, buitinė chemija, alkoholis ar kt. Apie įtariamą kaltininką reikėtų surinkti kuo daugiau informacijos, ji padės veterinarijos gydytojui. Pvz., jeigu tai vaistai, galima nufotografuoti informacinį lapelį, sudėtį ar bent jau pavadinimą. Prieš vykstant į veterinarijos kliniką rekomenduojama susisiekti su specialistais, nes jie patars, ką galite padaryti patys iki gaunant profesionalią pagalbą. Vienu atveju galbūt rekomenduos sukelti vėmimą, sugirdyti aktyvintosios anglies, kuri absorbuoja toksinus, kitu atveju kaip tik geriau savarankiškai nieko nedaryti – viskas priklauso nuo augintinio būklės ir to, kuo apsinuodijo.

Autorius Jūratė Survilė