Daugelis neįsivaizduoja vasaros be patalpas vėsinančio oro kondicionieriaus, kuris seniai laikomas ne prabangos dalyku, o būtinybe. Visgi sklando daugybė nuomonių ir mitų. Ar sistema, jei prastai prižiūrima, nepadarys meškos paslaugos ir nepakenks sveikatai?

 

Praktiškas išradimasHyper,Realistic,Photo,,Modern,Empty,Living,Room,,No,Windows,,Modern

 

Inžinerijos istorikai teigia, kad vėsinimo priemonės atsirado namuose daug vėliau, palyginti su šilumos šaltiniais. „Mes labai ilgai turėjome kuo šildytis, tačiau dar neįsivaizdavome, kas yra oro kondicionierius, – sako Žemės instituto Salinoje (JAV) mokslininkas ir knygos „Losing Our Cool: Uncomfortable Truths About Our Air-Conditioned World“ autorius dr. Stanas Coxas. – 1960-aisiais tik 12 % amerikiečių savo namuose turėjo automatinę patalpų vėdinimo sistemą. Šilumos šaltinis, toks kaip malkomis kūrenama krosnis ar centralizuotas šildymas, buvo būtinybe šalto klimato zonoje, todėl oro kondicionavimas yra palyginti naujiena, atsiradusi karšto klimato zonoje.“

 

Slaptos grėsmės

 

Neatsakingumo kaina. Nepaisant technologijų pažangos ir populiarumo, prietaisai slepia pavojų, apie kuriuos nenori kalbėti gamintojai. „Blogai prižiūrima ar neteisingai suprojektuota oro kondicionavimo sistema, nesvarbu, įrengta namuose, biure, prekybos centre, automobilyje, greitai užsiteršia ir tampa potencialiai kenksminga“, – įsitikinęs JAV Kalifornijos visuomenės sveikatos departamento epidemiologas dr. Markas Mendellas.

 

Padaugėja kvėpavimo sistemos susirgimų. Išskiriamos dvi pagrindinės sveikatos problemos, susijusios su kondicionieriais. Tai astmos paūmėjimas asmenims, kuriems anksčiau nustatyta diagnozė, bei naujai atsirandančios alergijos. Berlyno laisvojo universiteto (Vokietija) mokslininkų duomenimis, itin atvėsintas patalpų oras gali paskatinti bronchų uždegimą, jei papildomai veikia kiti nepalankūs veiksniai, tokie kaip teršalai, mikrobai, cigarečių dūmai. Lauko ir patalpų temperatūrų skirtumas, didesnis nei 5 oC, gali pakenkti asmenims, sergantiems obstrukcine kvėpavimo takų liga ir bronchine astma.

 

Senos įrangos ypatybė. Vis dažniau minimas grėsmingai skambantis reiškinys – sergančio pastato sindromas. „JAV ši problema atsirado 9-ąjį–10-ąjį dešimtemčiais, kai žmonės, dirbantys biuruose, pradėjo masiškai negaluoti“, – atskleidžia dr. M. Mendellas. Sergančio pastato sindromas susijęs su įvairiais simptomais, tokiais kaip nosies užgulimas, švokštimas, pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys, galvos skausmas, nuovargis, odos sudirgimai. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, jog 8 % žmonių, dirbančių uždarose patalpose su kondicionieriumi, patyrė migrenos priepuolių 1–3 dienas per mėnesį.

 

Greičiau plinta infekcijos. Oro aušinimo metu susidaro daug drėgmės. Tai palanki terpė gyventi ar daugintis virusams, bakterijoms, mikroskopiniams grybams. Tyrimai rodo, kad oro lašeliniu būdu plinta COVID-19, gripo, noro- ir rotavirusai, stafilokokai ir legionelės, Aspergillus ir Penicillium grybeliai, net tuberkuliozės bakterijos. Infekcijų rizika auga didėjant vėdinamos patalpos dydžiui (viešose erdvėse, lėktuvuose, laivuose, ligoninėse). Ne tokie užkrečiami mikrobai, pavyzdžiui, paplitę gyvenamosiose patalpose, vis tiek gali turėti poveikį tam tikriems žmonėms.

 

Sausėja oda ir gleivinės. Įranga atvėsina orą pašalindama ne tik šilumą, bet ir drėgmę. Aiči medicinos universiteto (Japonija) mokslininkai patvirtino, jog ilgai būnant patalpose sausėja oda ir gali paūmėti susirgimai, tokie kaip atopinis dermatitas (egzema), senatvinė kserozė, anksčiau laiko formuojasi mimikos raukšlės. Niežti veidą, rankas, skalpo zoną, oda tampa šiurkšti ir pleiskanoja. Pažeidus apsaugos barjerą lengvai įsimeta infekcija. Gali atsirasti akių ir gerklės sausumo, perštėjimo jausmas. Norint palaikyti organizme drėgmės balansą, svarbu reguliariai gerti vandenį (nelaukiant troškulio) bei naudoti bekvapį, švelnaus poveikio odos kremą, kūno losjoną ar aliejų.

 

Iškreipia termoreguliaciją. Mokslininkai sugalvojo terminą „adaptyvus komforto modelis“, kuris apibūdina individualų temperatūros jutimą. Kuo daugiau laiko žmogus praleidžia dirbtinai atvėsintoje aplinkoje, tuo sunkiau tveria karštį lauke. Tai gali sukelti problemų atostogaujant ir keliaujant vasaros sezonu, daugiau laiko leidžiant gamtoje. Sumažėjus tolerancijai, padidėja šilumos smūgio rizika. Pasak mokslininkų, organizmas adaptuojasi per 1–3 d., panašiai kaip žiemą išvykus į šiltus kraštus.

 

Reikšminga nauda

 

Gelbėja gyvybę. Nepaisant rizikų, kurios daugiausia susijusios su netinkama eksploatacija, oro kondicionieriai suteikia komforto ir tam tikrais atvejais yra naudingi sveikatai. „Įrodyta, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis padidina hospitalizacijos ir ankstyvos mirties nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, – perspėja prof. Michelle Bell iš JAV Jeilio universiteto. – Mūsų tyrimai rodo, kad gerai prižiūrimas kondicionierius sumažina komplikacijų tikimybę, nes į patalpas patenka mažiau kenksmingų dalelių iš išorės, palyginti su pravertais langais.“ Nekyla abejonių, jog oro temperatūrai pakilus per 27 oC, kondicionavimo sistemos gali išgelbėti žmonių, net gyvūnų gyvybę.

 

Didina darbingumą. Miesto sąlygomis, kai vyrauja tanki architektūra, vyksta intensyvus automobilių eismas, trūksta žaliųjų zonų, automatinės vėdinimo sistemos yra normali praktika, o ne prabanga. Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos tyrimai parodė, kad padidėjusi patalpų oro temperatūra kenkia kognityvinei funkcijai ir sumažina darbingumą, mokymosi gebėjimus, net judrumą. Aukšta temperatūra gyvenamosiose patalpose susijusi su prasta miego kokybe.

 

Įmanoma sutaupyti. Aspektas, kuris dažnai nutylimas, yra indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Energijos resursus galima taupyti reguliuojant kondicionieriaus veikimo sezoniškumą. Rekomenduojama kuo vėliau įjungti pavasarį, kuo anksčiau išjungti rudenį. Kūnas geba prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Štai kodėl gegužę neskubame atsisveikinti su šiltais megztiniais, nors rugsėjį, esant tokiai pat oro temperatūrai, jaučiamės gerai dėvėdami šortus ir marškinėlius. Sušvelninus kondicionieriaus pajėgumus, savijauta nenukentės, tačiau aplinka padėkos.

 

Būdas sulieknėti. „Nedidelis temperatūrinis diskomfortas – šaltis ar šiluma – naudingas organizmui, nes suaktyvėja medžiagų apykaita, pagreitėja rudųjų riebalų skaidymas, – tvirtina dr. S. Coxas. – Kita vertus, įrodyta, kad asmenys, būnantys komfortiškoje temperatūroje, valgo daugiau ir priauga svorio.“ Tai logiška paskata palaikyti nedidelį kontrastą tarp lauko ir patalpų rodiklių.

 

Kaip prižiūrėti?

 

„Vakarų pasaulyje iki 90 % žmonių ilgiau ar trumpiau būna uždarose patalpose, kuriose veikia oro kondicionierius. Svarbu ne tik pažinti keliamą pavojų sveikatai, bet ir mokėti tinkamai prižiūrėti įrangą, – primena klinikinė pulmonologė dr. Lauren Eggert iš Stanfordo universiteto (JAV). – Apskritai rizika sveikatai yra maža ir labiau susijusi su netinkama eksploatacija.“

 

Kondicionierius surenka kietąsias daleles, pelėsius, mikrobus, alergenus, todėl reikia reguliariai valyti kanalus ir keisti filtrus. Priešingu atveju įrenginys tampa teršalų rezervuaru. Šias procedūras rekomenduojama atlikti ne rečiau kaip kas 3 mėn. (atsižvelgiant į poreikius, pavyzdžiui, ar yra naminių gyvūnų) arba pagal gamintojo rekomendacijas. HEPA filtrai veiksmingiau pašalina iš oro pavojingas daleles.

 

Įsijungus kondicionierių, svarbu įsitikinti, kad uždaryti namų langai ir durys.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė