Už vienų sėkmingiausių pasaulyje mados namų stovi nenugalima jėga – interjero dekoro prekėms, penkių žvaigždučių viešbučiams, privačioms rezidencijoms, ištaigingam naktiniam klubui ir net šokoladui savo vardą suteikęs Giorgio Armani. Mados pasaulio legenda liepos 11-ąją švenčia 90-mečio jubiliejų.

 

Stulbinantys pasiekimaiJune,2015,-,Giorgio,Armani,Posed,During,The,Milan,Fashion

 

Pagal „Bloomberg“ milijardierių indeksą, per beveik 50 veiklos metų Giorgio Armani sukaupė 6,6 mlrd. Eur vertės kapitalą. Jis yra antras turtingiausias žmogus Italijoje, nusileidžia tik kompanijos „Nutella“ imperijos paveldėtojui. 2022 m. įmonių grupė, kuriai priklauso „Giorgio Armani“, „Emporio Armani“ ir „Armani Exchange“ prekių ženklai, uždirbo maždaug 2,6 mlrd. Eur grynojo pelno. Ir už šią sėkmę atsakingas išlieka pats garbų jubiliejų minintis mados dizaineris ir verslininkas. Šių metų balandį duodamas interviu žurnalui „Fortune“ patikino, kad nė nesvarsto išeiti į pensiją ar juolab parduoti savo kūrinių teisių didesnėms ir įtakingesnėms korporacijoms. Jo tikslas – išlikti nepriklausomam nuo kitų. Visgi mados ir verslo pasaulis itin susidomėję spėlioja, kas galėtų tapti prabangių prekės ženklų paveldėtoju. G. Armani vaikų neturi. Visgi jo sesuo, dvi dukterėčios ir sūnėnas užima aukštas pareigas „Armani“ ženklu pažymėtoje įmonėje. Dar pernai lapkritį paskelbta, kad dalį turto gaus ilgametis G. Armani bendradarbis Pantaleo Dell‘Orco bei dizainerio valdomas labdaros fondas. Visgi nėra pranešama, kas taptų naujuoju mados namų kūrybos direktoriumi. Įtakingų ir prabangių prekės ženklų valdytojai dažnai vadovų kėdėse sėdi iki pat mirties. Ir tik visiškai pašlijus sveikatą perduoda įmonės vairą į patikimas rankas. Tai veikiausiai viena iš priežasčių (nors apie ją garsiai neužsimenama), kodėl G. Armani netgi sulaukęs solidaus amžiaus nenutraukia veiklos. Ne viename interviu patikino, kad „Armani“ turi istorinį palikimą, kurį naujasis vadovas privalės išsaugoti ir pakartoti šio prekės ženklo sėkmės istoriją. Tad išsirinkti tinkamą įpėdinį G. Armani neskuba. Garsusis dizaineris ieško tokio žmogaus, kuris sugebės prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, bet nepamiršti pagrindinio tikslo.

 

Sunki pradžia

 

Prisitaikymą prie pokyčių ir savosios krypties išlaikymą G. Armani itin vertina ne be priežasties. Mat patyrė tikrai nemažai vingių – ne tik kintantį mados epochos ir estetikos suvokimą, bet ir savojo gyvenimo pokyčius. G. Armani gimė Pjačensoje (Pietų Italijoje) 1934 m. liepos 11-ąją. Tėvas buvo valstybės tarnautojas, mama – namų šeimininkė. Giorgio augo su vyresniu broliu Sergio ir penkeriais metais jaunesne seserimi Rozana. Vaikystėje buvo drovus, kiek svajingas. Toks būdas nelabai derėjo su skurdžia realybe. Jis augo pokario metais, kai visko trūko, Italija buvo nukentėjusi nuo mūšių ir rengtis tekdavo mamos rankomis iš parašiutų audinio ar senų karinių uniformų pasiūtais drabužiais. Anuomet žavėtis dizainu nebuvo prasmės – reikėjo rinktis praktišką profesiją. Tad nusprendė tapti gydytoju ir iš mažo provincijos miestelio išvyko studijuoti į didelį miestą. „Tuo metu nebuvo didelio pasirinkimo. Jei buvai vyras, turėjai tapti notaru, advokatu arba gydytoju“, – apie profesijos pasirinkimą pasakojo pats Giorgio. Visgi studijas Milano universiteto Medicinos fakultete nutraukė trečiame kurse – neįveikė anatomijos egzamino. O tuomet gyvenimas pasisuko dar nepalankesne linkme, ir būsimasis mados imperijos įkūrėjas išėjo tarnauti į armiją. Apie karinę tarnybą G. Armani nėra linkęs daug pasakoti. Šį gyvenimo etapą kukliai apibūdino net autobiografijose. Visgi tai turėjo tapti rimtu išbandymu kukliam ir menus mėgstančiam jaunuoliui. Juk G. Armani žavėjosi teatru ir dievino scenoje tvyrantį kvapą. Itin domėjosi kinu. Kaip pats pasakojo, vaikystėje iš senų lovų užklotų kutų sesers lėlei siūdavo plaukus… Giorgio visada jautė, kad jo gyvenime kažko trūksta.

 

Rome,,Italy,-,Circa,November,,2017:,Close,Up,Shot,OfŠlovės valanda ir didelė jos kaina

 

Tas nuolat kamavęs nepasitenkinimo jausmas įkvėpė drąsos pasukti savo gyvenimą kita linkme. Atlikęs tarnybą 1957 m. įsidarbino Milano universalinėje parduotuvėje „La Rinascente“. Ir pagaliau pasijuto atsiradęs ten, kur ir turi būti. Gražūs daiktai, pasiturintys pirkėjai ir estetika buvo tai, prie ko linko Giorgio širdis. Dizainerio karjeros pradėjo siekti Nino Cerruti ateljė. Dar tik žengdamas pirmuosius karjeros žingsnius G. Armani susipažino su 10 metų jaunesniu Sergio Galeotti. Užburtas šio vyriškio žavesio, dizaineris dalijosi su juo ir profesiniu, ir asmeniniu gyvenimu iki pat Sergio mirties 1985-aisiais. Jie kartu perėjo ugnį ir vandenį. Pradėjęs kurti drabužius G. Armani dėliojo taškus ant vienspalvės medžiagos, nes neišgalėjo nusipirkti taškuoto audinio, į pirmosios kolekcijos JAV pristatymą skrido ekonomine klase, nes neturėjo pinigų. G. Armani ir S. Galeotti išsinuomojo mažytę patalpą, kur savo rankomis pasiuvo pirmąją vyriškų drabužių kolekciją. Tai įvyko 1975 m. Ši beveik iškart tapo populiari. Tiesa, jie liko be skatiko kišenėje. Po trijų mėnesių pristatyta dar viena kolekcija – skirta moterims. Mados pasaulio naujiena tapo įspūdingi moteriški švarkai. Štai tuomet išmušė tikroji šlovės valanda. 1981 m. G. Armani pristatė naują „Emporio Armani“ liniją, kuri pažymėjo vardinių džinsų eros pradžią. Darbui ir kūrybai dizaineris atidavė visą laiką ir jėgas. „Aišku viena – mano darbas yra mano gyvenimas, – sakė G. Armani. – Tai turėjo didelę kainą, nes teko paaukoti visa kita. Tiesą sakant, kai ko gailiuosi. Laiko, kurio negalėjau praleisti su mylimaisiais.“ Omenyje neabejotinai turėjo Sergio, kuris sirgo AIDS, netektį. Iki šiol kartu vežiojasi artimiausio žmogaus nuotrauką, jų stovi ir ant dizainerio darbo stalo, ir miegamajame.

 

Geras skonis iš mados neišeina

 

G. Armani šiais laikais apibūdinamas kaip vienišius ir perdėtai kontroliuojanti asmenybė. Jis nelaukia niekieno pritarimo ir nepasiduoda spaudimui. Jo stiprybė – žinojimas, kaip viskas turi būti ir gebėjimas kurti gerą skonį atitinkančius kūrinius, nepataikauti laikinoms tendencijoms. „Mada – asmenybės išraiškos būdas, taip pat visuomenės ir jos kultūros veidrodis. Visada galvojau apie madą, kuri padėtų moterims ir vyrams jaustis patogiai, būti savimi ir kuri būtų prieinama visiems. Todėl atsisakiau visų nereikalingų puošnių elementų, nes elegancija reiškia ne kristi į akis, bet išlikti atmintyje“, – sakė G. Armani. Pats dizaineris dažniausiai dėvi tamsiai mėlynas kelnes, paprastus marškinėlius. Nevartoja alkoholio, nerūko, valgo saikingai. Būtent drausmė ir atsidavimas kūrybai pelnė ne tik pripažinimą, tačiau ir aukščiausio lygio apdovanojimų tiek Italijoje, tiek visame pasaulyje. Jo kūrybos parodos pritraukia tūkstančius gerbėjų visame pasaulyje. Viena didžiausių tokių parodų pristatyta 2000 m. Niujorko Guggenheimo muziejuje. Juk iš tiesų legenda tampi tuomet, kai tavo kūriniai demonstruojami galerijose. Visgi net pasiekęs šlovės viršūnę nesustoja – vis dar kuria kvepalus, naujas kolekcijas, nuolat darbuojasi tobulindamas išskirtines interjero detales. Taip pat aktyviai palaiko humanitarinę pagalbą teikiančias organizacijas, tokias kaip „Product RED“, Green Cross International“, „UNISEF“. Beje, nesibodi garsiai kritikuoti mados pasaulio. „Nekenčiu, kai mada tampa kostiumu. Ir manau, kad dauguma dalykų, kuriuos šiandien regime ant podiumų, yra pernelyg prašmatnūs“, – be užuolankų pasakojo leidiniui „Harper‘s Bazaar“. G. Armani vis dar išlaiko savo estetikos viziją ir užsimena ketinantis prievolę jos paisyti įrašyti į testamentą.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė