Mada žengia koja kojon su gamta. Ieškodami būdų, kaip mažinti taršą ir kurti tvaresnę mados pramonės ateitį, dizaineriai kūrybai panaudoja neįtikėtinas medžiagas iš vaisių ir daržovių pluoštų. Kuo mados kūrėjai ruošiasi pakeisti mūsų spintos garderobą?

 

Tvarumo linkVegan,Leather,Sample,,Leather,From,Mushroom,Mycelium,,A,Mushroom,And

 

Įprasta tekstilės gamyba priklauso nuo sintetinių (poliesterio ir nailono) ir natūralių pluoštų – medvilnės. Sintetinių pluoštų gamyba prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir plastiko taršos. Medvilnei auginti reikia daug vandens ir pesticidų, visa tai ardo dirvožemį ir daro žalą ekosistemoms. Be to, tekstilės pramonė po dažymo ir apdailos procesų palieka daugybę pavojingų atliekų. Dėl visų šių veiksnių itin svarbu ieškoti tvarių alternatyvų. Jau kurį laiką audiniai iš vaisių atliekų pluošto žada išspręsti daugumą problemų, susijusių su tradicine tekstile. Paprastai šie natūralūs audiniai gaminami iš vaisių žievelių, sėklų ir stiebų, kurie laikomi atliekomis. Prekių ženklai patiria vis didesnį spaudimą perorientuoti verslo modelį į etiškesnį ir ekologiškesnį. Atsakingi vartotojai labai griežti abejojančioms ar keistis nenorinčioms įmonėms. Kampanijos, skirtos skatinti ekologišką madą socialinėje žiniasklaidoje, kenkia ne vienos įmonės, kuri nesirūpina ateitimi ir tvarumu, reputacijai. Štai prabangaus prekės ženklo galiūnė „Burberry“ kaltinta sudeginusi neparduotus produktus, vertus daugiau nei 90 mln. svarų sterlingų. Siekdama išlaikyti išskirtinumą, įmonė dabar krypsta tvarumo link: mažina CO2 išmetimą, naudoja tvarius audinius. Rankines, kvepalus ir kitus neparduotus gaminius bendrovė padovanos arba perdirbs. 2018 m. „Burberry Foundation“ pradėjo partnerystę su apdovanojimus pelniusiu tvarios prabangos prekės ženklu „Elvis & Kresse“, siekdama panaudoti odines žaliavas į aksesuarų ir namų apyvokos reikmenų kolekciją. Pusė iš partnerystės gautų pajamų buvo skirta labdaros organizacijoms, orientuotoms į atsinaujinančiąją energiją. „Burberry“ nėra vienintelis žymus prekės ženklas, kuris bando viską pakeisti. 2019 m. „Nike“ ir Taivano įmonė „Miniwiz“, perdirbanti pramonines ir vartotojų atliekas, bendradarbiavo kurdami „Nike“ parduotuvę iš perdirbtų medžiagų. Daugiau nei 250 porų naudotų sportbačių ir maždaug 12 tūkst. PET butelių buvo perdirbti į „Nike Kicks Lounge X Xinyi A11“ parduotuvės baldus.

 

Tvari odos alternatyva

   

Ananasų oda. Vienas žinomiausių audinių iš vaisių atliekų – „Piñatex“, ekstrahavimo metu išgautas iš ananasų lapų pluošto. „Piñatex“ yra biologiškai skaidus, lengvas, o tekstūra panaši į tradicinės tekstilės gaminius, todėl tinkama alternatyva įvairiems mados gaminiams. Šio audinio gamyba prasidėjo, kai odos ekspertė dr. Carmen Hijosa, pasibaisėjusi masinės odos gamybos poveikiu aplinkai, nusprendė rasti tvaresnę alternatyvą. Moters įkurta įmonė „Ananas Anam“ keletą metų atliko tyrimus su vaisiais, kol galiausiai išrado būdą gauti „Piñatex“. Ananasų derliaus atliekos tradiciškai deginamos arba išmetamos. Žemės ūkio bendruomenės Filipinuose, kurios įmonei „Ananas Anam“ tiekia žaliavas, iš nereikalingų ananasų lapų gauna papildomų pajamų. Gaminant ananasų odą nenaudojami jokie chemikalai, įtraukti į draudžiamų medžiagų sąrašą. Kaip ir tikra oda, „Piñatex“ atspari vandeniui, lanksti ir patvari, būna įvairaus storio ir spalvų, išgautų naudojant sertifikuotus pigmentus. „Piñatex“ noriai renkasi daugiau nei 1000 prekių ženklų visame pasaulyje, tarp jų – „Hugo Boss“, „H&M“.

 

Vynuogių oda. Chemikas Francesco Merlino kartu su dizaineriu Gianpiero Tessitore daug metų tyrinėjo įvairius augalinius pluoštus kaip tvaresnę alternatyvą gyvūnų odai. Jie suprato, kad atsakymas slypi šalutiniuose vyno gamybos produktuose – vynuogių išspaudose, kurias sudaro vynuogių odelės, sėklos ir stiebai. Atsižvelgiant į didžiulę Italijos vyno gamybos pramonę, kuri tiekia 18 % viso pasaulio vyno, šių atliekų gausa skatina jas perdirbti ir tinkamai panaudoti dar kartą. Vynuogių odai gaminti įmonė „Vegea“ iš vyno gamintojų perka vynuogių išspaudas ir jas džiovina. Naudodama pritaikytas gamybos technologijas, „Vegea“ apdoroja džiovintas išspaudas, kad išgautų į odą panašų audinį. Skirtingai nuo galvijų odos, šiai odos imitacijai reikia mažai papildomo vandens. Pagaminus 10 litrų vyno, lieka 2,5 litro atliekų, iš kurių galima sukurti maždaug vieną kvadratinį metrą vynuogių odos. Be to, visame gamybos procese nenaudojama pavojingų tirpiklių ar sunkiųjų metalų. Mados dizaineris Tiziano Guardini, 2017-aisiais pelnęs Žaliojo kilimo mados apdovanojimą, iš vynuogių odos pasiuvo sodriai violetinę suknelę, taip pažymėdamas „Vegea“ žygio į mados pasaulį pradžią. Tais pačiais metais įmonė gavo „H&M Global Change Award“ apdovanojimą. Galiausiai vynuogių oda panaudota „H&M“ 2020 m. „Conscious“ kolekcijoje ir siuvant „& Other Stories“ prekės ženklo sandalus.

 

Kaktusų oda. Du Meksikos verslininkai, Adrianas Lopezas Velarde ir Marte Cazarezas, sukūrė ekologišką odą „Desserto“ iš kaktusų. Revoliucinė veganiška oda labai panaši į tikrą odą, minkšta, patvari ir lanksti. „Nopal“ kaktusai gausiai auga visoje Meksikoje, jiems reikia labai mažai vandens. Medžiagos, gautos iš šių augalų, ilgaamžiškumas ir elastingumas leidžia ją naudoti įvairioms reikmėms – nuo mados, baldų iki automobilių. Šioje odoje nėra toksiškų chemikalų, ftalatų, PVC, iš dalies biologiškai skaidi. Be to, itin tvari. Produktas 2019 m. debiutavo Tarptautinėje odos mugėje „Lineapelle“ Milane. 2021 m. „Desserto“ bendradarbiavo su „H&M“ kuriant „Science Story“ kolekciją.

 

Gėlių oda. „Phool“ – Indijos įmonė, gaminanti smilkalų lazdeles, kompostą ir „Florafoam“, biologiškai skaidaus polistireno alternatyvą iš gėlių atliekų. Pagrindinė naudojama medžiaga – gėlės, iš šventyklų išmestos į švenčiausią Indijos upę Gangą. Ankitas Agarwalas, buvęs automatikos inžinierius, įkūrė „Phool“ siekdamas sustabdyti upės taršą ir apsaugoti ją nuo toksiškų gėlių atliekų, kurių kasdien išmetama daugiau nei 8 tonas. Pastebėjęs, kad iš gėlių į upę patenka dažiklių, chemikalų ir pesticidų, nusprendė perdirbti gėlių atliekas. Galiausiai pavyko sukurti tankų ir storą pluoštą. Jo tekstūra dėl stiprumo ir elastingumo labai panaši į tikrą odą. Novatoriškas produktas jau laimėjo Jungtinių Tautų tvarumo apdovanojimą ir PETA Indijos apdovanojimą už geriausią mados naujovę.

 

Gardūs vaisiai virsta audiniu

 

Pasirodo, daugelio mėgstami bananai gali virsti akį traukiančiu audiniu. „Bananatex“ – tai pirmasis pasaulyje techninis audinys, pagamintas iš Filipinuose auginamų pluoštinių bananų (Abaca) stiebų. „Bananatex“ yra Šveicarijos kuprinių prekės ženklo „Qwstion“ trejus metus trukusio darbo rezultatas. Penki šio prekės ženklo įkūrėjai siekė sukurti unikalią ir tvarią medžiagą, kurią galėtų naudoti savo kolekcijose. Pluoštiniai bananai auginami ekologiškai, be pesticidų. Stiebai visiškai atsinaujina per metus, todėl šiam tekstilės šaltiniui nereikia daug išteklių. Dėl natūralaus bičių vaško dangos audinys atsparus vandeniui. Be to, pluoštui spalvinti naudojami sertifikuoti dažai. Panaudotus „Bananatex“ produktus galima mesti į kompostą, kad biologiškai suirtų.

 

Apelsinų pluoštas – dar viena galimybė žengti tvarumo link. Į šilką panašus audinys, kurį sukūrė dizainerės Adriana Santanocito ir Enrica Arena, pagamintas iš apelsinų šalutinių produktų. Vien Italijoje kasmet susikaupia daugiau nei 700 tūkst. tonų apelsinų atliekų, kurios, apdorotos Sicilijos gamykloje, virsta celiulioze, o ši vėliau susukama į verpalus. Gauti šilkiniai siūlai pritaikomi pagal poreikius – maišomi su kitomis medžiagomis, kad įgautų skirtingų savybių, pavyzdžiui, blizgesio. Apelsinų pluoštas pasižymi minkštumu ir lengvumu. 2017 m. „Salvatore Ferragamo“ tapo pirmuoju garsiu prekės ženklu, kuris savo kolekcijoje panaudojo audinius iš apelsinų pluošto. 2019 m. „H&M“ kartu su šio pluošto kūrėjomis įsteigta įmone „Orange Fiber“ sukūrė „Conscious Exclusive“ kolekciją.

 

Žalioji dilgėlių tekstilė

 

Kenijoje įsikūrusi „Green Nettle Textiles“ įmonė dilgėlių stiebus paverčia į liną panašiu audiniu. Dilgėlės Kenijoje tradiciškai naudojamos medicinos ir mitybos tikslais. Jos auga bet kokio tipo dirvožemyje, reikia mažai vandens ir saulės spindulių. Įmonės misija – spręsti aplinkosaugos problemas, su kuriomis susiduriama nederlingose vietovėse. Dilgėlių auginimas skatina ekonomiką, nes suteikia darbo vietų daugiau nei 200 tūkst. smulkių ūkininkų visoje Kenijoje, taip pat užkerta kelią dirvožemio erozijai. Revoliucinis audinys iš dilgėlių stiebų 2019 m. pelnė „Global Change Award“ apdovanojimą.

 

Autorius Monika Budnikienė