Senatvės sulaukę šunys nuvertinami, neranda šeimininkų ir užsibūna prieglaudose ilgiausiai. Specialistai teigia, kad vyresni augintiniai puikiai tinka senjorams, nes yra ramesni, lengviau valdomi, nors dažniau serga. Ką reikėtų žinoti pasitinkant naują draugą?

 

Visi nori tikrų namųOld,Golden,Retriever,Dog,Sitting,On,Park,Bench,In,Autumn

 

Pasaulis vyresnio šuns akimis yra toks, kokį jį sukūrė turėta patirtis. Kai komfortą, rūpestį ir pastovumą sutrikdo pasikeitusios aplinkybės – šeimininkų kaita ir atšiaurios prieglaudos gardo sienos, gyvūnas tampa neramus, įsitempęs, bailus ar net agresyvus. Laikas, laukiant naujų namų, gali prailgti. Paprastai žmonės, pasirengę priglausti šunį, dairosi jaunų ir sveikų, kuriuos galėtų auklėti pagal save. Vyresnis keturkojis ateina į šeimą su susiformavusiu charakteriu ir ligų maišeliu. Norint užkariauti jo širdį reikia daugiau kantrybės, užuojautos ir besąlygiškos meilės. Pasitikėjimas kuriamas palaipsniui.

 

Populiariausi mitai

 
Jau atgyveno savo. Vyresniems šunims, esantiems prieglaudose, reikia naujų namų, kaip ir jaunikliams. Daugelis jų kažkada mylėjo, turėjo šeimininkus, todėl geba tapti gerais kompanionais.
Niekam nereikalingi. Statistikos duomenimis, naujus namus sunkiau randa šunys, vyresni nei 5 metų. Jiems dažniau taikoma eutanazija. Pasirinkus senjorą galima išgelbėti gyvybę.
Probleminiai šunys. Jeigu gyvūnas atsidūrė prieglaudoje, dar nereiškia, kad su juo kažkas negerai. Tai nebūtinai susiję su blogu elgesiu ar temperamentu. Tokia lemtis ištinka, jei šeimininkas numirė, susirgo, prarado darbą, išvyko į kitą šalį.
Kvaili seniai. Vyresni šunys, gyvenę šeimoje, paprastai moka pagrindines komandas, nereikia auklėti papildomai. Turi geresnę atmintį, išlaiko dėmesį, puikiai įsimena naujus triukus.
Namisėdos. Palyginti su jaunikliais, turi mažiau energijos, tačiau negadina baldų, kilimų ir kitų daiktų. Žino, kaip žaisti nežalojant dantimis, kad negalima loti ar lipti į lovą.
Nuobodūs. Vyresni šunys – kaip atversta knyga. Charakteris visiškai susiformavęs. Naujas šeimininkas gali įvertinti gyvūno dydį, išlaidas pašarui, kailio priežiūros niuansus. Gana savarankiški, nereikia rūpintis 24/7.
Sunkiai prisiriša. Paliktas ir išduotas šuo atleidžia ne iš karto. Jeigu naujas šeimininkas sugeba užkariauti širdį, tampa dar geresniu draugu – nuoširdžiu ir dėkingu. Moka mylėti. Reikia tik prisiminti ir pakartoti su kitu žmogumi.
Greitai nugaiš. Sunku nuspėti, kiek laiko liko drauge, tačiau svarbu susitaikyti su faktu, kad šunys gyvena trumpiau. Norint sumažinti skausmą, reikėtų prisiminti patį augintinį, o ne netektį.

 

Pereinamasis laikotarpis

 

Siekiant užtikrinti augintinio gerovę ir sklandžią adaptaciją prie naujos aplinkos, būtina pripažinti, jokadg vyresniems šunims reikia daugiau laiko prisitaikyti. Tyrimai rodo, kad keturkojai patiria daug streso dėl kelių priežasčių.

 

Vyresni gyvūnai labiau priklausomi nuo rutinos, kasdienių įpročių ir pažįstamos aplinkos, todėl pasikeitimai sustiprina nesaugumą. Senjorai jautresni naujiems dirgikliams, nes nusilpus regai, klausai, reakcijoms, neadekvačiai suvokia, kas vyksta. Dažnai atsargiai vertina pokyčius ir naujas situacijas. Kaip žmonėms, būdinga senatvinė kognityvinė disfunkcija. Reikia daugiau pastangų norint pritapti naujuose namuose.

 

Suvokiant šiuos aspektus ir pasiruošus ilgesnei adaptacijai, naujiems šeimininkams lengviau susidoroti su iššūkiais, kurių netrūks priglaudus vyresnį šunį, bei paruošti dirvą harmoningiems tarpusavio santykiams.

 

Elgesio pokyčiai

 

Vyresnius šunis baugina nežinomybė. Per daugelį metų priprato prie savo žmonių, namų ir tvarkos, o dabar kiekviename žingsnyje laukia keisti dalykai. Kai dingsta nusistovėjusi rutina, padidėja nerimas. Gynyba (lojimas) ar baimė (slėpimasis) dažnai atgraso potencialius šeimininkus. Retas nori priglausti neadekvatų gyvūną, nes tikisi meilaus ir draugiško augintinio. Net jei keturkojis linksmai straksėjo prieglaudos garde, elgesys gali staiga pasikeisti atvežus į naujus namus. Nepažįstama teritorija ir daugybė dirgiklių sukelia stresą.

 

Senjorai kliaunasi savo prisiminimais, kurie ne visada malonūs. Galbūt teko patirti skriaudą, badą, išdavystę. Nenuostabu, kad į aplinkinius žvelgs įtariai. Kita vertus, žinant, kokioje aplinkoje gyveno šuo, kas jam patinka, lengviau adaptuoti naujus namus ir suteikti pažįstamų kvapų, garsų, vaizdų. Prisitaikymo procesas sudėtingas, tačiau nereiškia, kad seno šuns negalima išmokyti.

 

Panašiai kaip žmonės, senstantys gyvūnai susiduria su sveikatos problemomis, kurios nepalengvina adaptacijos. Sąnarių skausmas, artritas, sumažėjęs judrumas, prasta rega, kurtumas, dantų nebuvimas apriboja galimybes tyrinėti ir pažinti aplinką. Negalavimai gali kelti diskomfortą ir lemti irzlumą. Vyresnis šuo paprastai pageidauja ramybės ir svarbu gerbti jo ribas. Štai kodėl toks augintinis nelabai tinka šeimoms su mažais vaikais.

 

Išbandymas šeimininkams

 

Kantrybė atlieka didelį vaidmenį, kaip augintinis įsikurs naujuose namuose. Svarbu prisitaikyti prie šuns tempo, leisti tyrinėti, nespausti ir palikti atsitraukimo galimybių. Vyresniems šunims reikia daugiau laiko, palyginti su jaunikliais.

 

Socializacija turi vykti palaipsniui, saugant nuo dirgiklių pertekliaus. Negalima tą pačią dieną supažindinti ir su namais, ir su kitais augintiniais, ir su kaimynais. Reikia pradėti nuo vieno kambario ir tiesioginio šeimininko. Kai šuo apsipras, pasiūlyti pasižvalgyti po kitas erdves. Kuo saugesnis jaučiasi gyvūnas, tuo labiau pasitiki savimi. Bėgant laikui noras tyrinėti aplinką ir bendrauti su žmonėmis didės, pagaliau atsiskleis tikrasis charakteris ir žaismingumas.

 

Pirmomis dienomis reikalinga ramybė. Triukšmas, staigūs judesiai, chaosas padidina streso lygį ir išprovokuoja nepageidaujamą elgesį (nerimą, baimę, gynybą). Svarbu sukurti aplinką, kurioje šuo atsipalaiduotų, o namai asocijuotųsi su malonia patirtimi. Kaip vilkai turi savo miško teritoriją, taip prijaukinti keturkojai nori „valdyti“ tam tikrus resursus. Šiuos poreikius patenkina asmeninė vieta (guolis, narvas, voljeras), daiktai (žaislai, antklodė).

 

Rutina ir nuoseklumas – kertiniai akmenys bet kokiam šuniui, įsikuriančiam naujuose namuose. Nuspėjama šėrimo, maudymo, šukavimo tvarka, pasivaikščiojimų, žaidimų dažnis mažina nerimą ir sustiprina saugumo jausmą. Šuo greitai perpranta šeimos dienotvarkę – kada šeimininkai išeina į darbą ir sugrįžtą, kaip ruošiasi į keliones ar svečių atėjimui.

 

Veterinaro priežiūra

 

Vyresnių šunų fiziniai, protiniai ir mitybiniai poreikiai skiriasi nuo jaunesnių atstovų. Pats amžius nėra liga, tačiau su metais kūnas keičiasi. Ir tai ne tik pražilęs snukutis. Vienas problemas pastebėti nesunku, pavyzdžiui, gyvūnas pradeda šlubuoti, kitos, tokios kaip širdies, inkstų nepakankamumas, diabetas, vėžys, vystosi nepastebimai.

 

Svarbu reguliariai kas 6 mėn. lankytis veterinarijos klinikoje, kad senstantis augintinis kuo ilgiau išliktų sveikas. Mažų veislių šunų sveikatos būklę reikėtų sekti atidžiau. Be fizinės apžiūros, dažniausiai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai. Duomenys padeda diagnozuoti ankstyvos stadijos susirgimus, stebėti, kaip kontroliuojamos lėtinės ligos, ar tinka ėdalas ir fizinis krūvis.

 

Laikas drauge

 

Jauni šunys trykšta energija ir reikalauja daug fizinės veiklos. Keturkojo įsigijimas reiškia daugiau laiko lauke, ilgus pasivaikščiojimus ir judrius žaidimus. Senjoro pomėgiai gerokai kuklesni. Jam užtenka apsukti kelis ratus apie namą ir nereikia lėkti pasirišus prie dviračio. Užtenka pamėtyti kamuoliuką 5 min., o ne dūkti su gentainiais 1,5 val. Greičiau pavargsta, todėl namuose daugiau guli, nei painiojasi po kojomis. Šios savybės patvirtina, jog garbingo amžiaus šunys labiau tinka žmonėms, kurių gyvenimo būdas sėslus ir ramus.

 

Natūraliai kyla klausimas, kaip praleisti laisvalaikį su augintiniu, kurio fizinės galimybės ribotos? Nepaisant amžiaus, vyresni šunys dievina draugiją, mėgsta prisiglausti ir parymoti jaučiant bendrą ryšį. Tinka mažiau varginanti veikla, pavyzdžiui, pasivažinėjimas automobiliu, trumpi pasivaikščiojimai, kontaktiniai žaidimai, pavyzdžiui, grumtynės, virvės traukimas, gulėjimas ant sofos priešais TV, nesudėtingų komandų („Sėdėk. Gulk. Balsas“) mokymas ir pakartojimas. Siekiant suaktyvinti protinę veiklą, galima paslėpti skanėstų ir skatinti ieškoti. Bet kokio amžiaus šunys genetiškai užprogramuoti įtikti šeimininkui, todėl svarbu džiugiai girti už bet kokią pažangą.

 

Fizinis prisilietimas – pats geriausias būdas išreikšti meilę vyresniam šuniui. Šukavimas ir masažai pagerins kailio būklę, apsaugos nuo sąvėlų ir blogo kvapo. Prisilietimai veikia kaip fizioterapija ir atpalaiduoja. Vyresnis šuo patogus tuo, jog niekur neskuba. Kantriai lauks, kol šeimininkas meškerioja ar medituoja žiūrėdamas į saulėlydį.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė