Energetiniai vampyrai namuose

Aplinka, kurioje praleidžiame daug laiko, lemia savijautą. Vienu atveju interjeras gali didinti darbingumą, gerą nuotaiką, saugumo jausmą, kitu – gniuždyti, sukelti slogutį ir depresiją. Vaikantis madingų tendencijų kyla rizika apgyvendinti namuose energetinį vampyrą.

Aštrių objektų perteklius

Smailios, kampuotos, atsikišusios detalės, zigzago raštai didina agresyvumą, skatina nesąmoningai įsitempti ir pasiruošti gynybai. Žmogus intuityviai jaučiasi pažeidžiamas ir nesaugus, nors nesupranta priežasčių. Įtampa kyla ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Tikėtina, kiekvienam nors kartą teko netyčia užsigauti į stalo kampą, spintos dureles ar durų rankeną. Kūnas mena viską, todėl kitą sykį einant pro kliūtį savaime sužadinama savisauga. Jei panašūs incidentai vis kartojasi vaikštant siauru koridoriumi, atsiranda nepaaiškinamas nuovargis. Gyvenimą apsunkina netinkamas baldų išdėstymas, ypač mažose patalpose. Užtvėrus praėmimą didėja tikimybė atsitrenkti. Svarbu subalansuoti aštrių elementų kiekį. Arba pasistengti, kad dominuotų minkštos, lenktos linijos, kurios padeda atsipalaiduoti po sunkios dienos.

Vizualinis triukšmas

Elementų, kurie traukia dėmesį, perteklius ilgainiui pradeda dirginti nervų sistemą. Nesvarbu, ar tai tikslingai parinktos dekoracijos, ar netvarka buityje. Smegenys negali vienu metu fokusuoti daug detalių, nors stengiasi ir pavargsta. Daugėja stresas ir nesaugumo jausmas, vėliau pasireiškia slogutis. Šios reakcijos susiformavo pirmykščio žmogaus smegenyse, kai reikėjo pastebėti plėšrūną anksčiau, nei jis užuos auką. Skenuoti aplinką sunkiau, jei gausu pašalinių dirgiklių. Lygiai taip pat patalpoje, kur visko daug – spalvų, raštų, detalių, daiktų, tvyro chaosas ir trūksta dėsningumų, pasikartojimų, stabilumo, nesąmoningai didėja įtampa, eikvojama energija. Nereikia pamiršti mokslinio fakto, kad betvarkė didina kaltę ir gėdą. Kita vertus, tvarkymasis pravėdina galvą. Kai smegenys įdarbintos koordinuoti fizinius veiksmus, nelieka laiko blogoms mintims.

Iškreiptos funkcijos

Pirmykščiai žmonės skirstė atskiras urvų zonas pagal paskirtį. Vienoje vietoje miegojo, kitoje – valgė, trečioje skaptavo, piešė ar užsiėmė kitais darbais. Panašus modelis persikėlė į šiuolaikinius būstus. Deja, spartėjantis gyvenimo tempas ir noras vienu metu užsiimti keliomis veiklomis lemia, kad patalpos neteka esminio funkcionalumo. Valgomasis tarnauja ne tik valgymui, miegamasis – ne tik poilsiui. Televizorius ir kitos technologijos blaško, atitraukia nuo tiesioginio tikslo. Kenkia net mažiausiai nekalti įpročiai. Sunku nusiteikti miegui, jei tenka dalintis lovą su nešiojamuoju kompiuteriu, dokumentų segtuvais, pakuotėmis nuo užkandžių ir rankų kremo tūtele… Tai vargina, dirgina, didina nerimą. Jei darbo zona suplanuota miegamajame, svarbu atskirti ją širma. Ir tvarkyti reikalus būtent prie stalo, o ne pataluose.

Netinkamas išplanavimas

Baldų išdėstymas patalpoje lemia saugumo jausmą ir socialinį bendravimą. Jei svetainėje sofa ir foteliai nukreipti į televizorių ar židinį, žmonės sėdi vienoje linijoje, o norint pamatyti veidą reikia pasisukti. Sunku palaikyti nuoširdų pokalbį, grįstą akių kontaktu. Pastačius minkštuosius baldus vienas priešais kitą ar puslankiu, didėja psichologinis komfortas ir socialinė sąveika. Svarbu matyti ne tik vienoje patalpoje esančius, bet ir įeinančius asmenis. Nevalia statyti darbo stalo taip, kad žmogus sėdėtų nugara į duris ar langą – daugėja nesaugumo, nerimo, grėsmės nuojautos. Rekomenduojama statyti lovą taip, kad gulint atsivertų likusi erdvė ir niekas neužstotų matymo.

Natūralios šviesos stoka

Prieblanda didina mieguistumą ir mažina darbingumą, nes asocijuojasi su vakaro atmosfera. Kartais neįmanoma pakeisti situacijos, nes šviesą užstoja kiti statiniai gatvėje ar medžių lapija. Kartais žmonės padaro sau meškos paslaugą. Saulės spinduliai trukdo dirbti, tad langai, ypač esantys rytinėje ir pietinėje pusėse, uždengiami žaliuzėmis, ritininėmis ar paprastomis užuolaidomis. Dažnai uždanga taip ir nepakyla, nes žmogus nepastebi, jog saulė pasisuko, arba tiesiog tingi. Dėl natūralios šviesos stokos sunkiau susikaupti, lėtėja proto aštrumas, budrumas, kūrybiškumas. Sutrinka alkio ir sotumo reguliacija, kyla pavojus persivalgyti. Padidėja kofeino poreikis. Aplanko socialinės izoliacijos jausmas, stiprėja depresija. Rudenį ir žiemą, kai dienos maksimaliai trumpos, siūloma išnaudoti zoninį apšvietimą (vieno šviestuvo palubėje neužtenka). Psichologinį komfortą didina natūrali ugnis – židinys, žvakės. Nuo senovės laužas teikė šilumą, saugumą ir maistą.

Spalvų dirgikliai

Spalvos lemia aplinkos suvokimą, todėl daro tiesioginę įtaką savijautai. Dirbtiniai ir šalti tonai, tokie kaip neoninė raudona, geltona, oranžinė, suteikia budrumo, aktyvina smegenų veiklą, tačiau gali varginti. Šilta mėlyna, žalia, violetinė ramina ir skatina atsipalaiduoti. Tamsūs ir gilūs tonai (samanų, baklažanų, vyšnių), naudojami dideliais kiekiais, gali slėgti. Pasteliniai ir pudriniai atspalviai visada atrodo lengviau. Tačiau reakcija į spalvas yra individuali, atsižvelgiant į turėtą patirtį. Jei kambarys, kuriame prabėgo vaikystės atostogos pas močiutę kaime, buvo nudažytas gelsvai, suaugus ši spalva asocijuosis su maloniais prisiminimais. Atvirkščiai, jei teko dažnai sirgti ir gulėti ligoninėje, kurioje palatos sienos buvo tokio pat tono, gelsva sukels nemalonius jausmus. Renkantis spalvas interjere, reikėtų atsargiai vertinti populiarias tendencijas ar dizainerių patarimus. Protingiau klausyti vidinio balso. Naudinga nepamiršti, kad saugumo ir komforto jausmas didžiausias, kai patalpoje tamsiausios yra grindys, o šviesiausia zona – lubos.

Pramoninės žaliavos

Modernus stilius – madingas, tačiau nedraugiškas. Didelė betono, stiklo, metalo, plastiko detalių gausa didina nerimą, vienatvės, atstūmimo jausmą. Gamtinės medžiagos mažina stresą ir nervinę įtampą, padeda atgauti jėgas. Mediena, keramika, tekstilė, oda, kailis, natūralūs akmenys suteikia namams jaukumo ir artumo. Ramina visi malonūs liesti paviršiai. Prie gamtos priartina kambariniai augalai ir gyvūnai, net akvariumas ar narvelis su paukščiais. Stebint pro langą siūbuojančias medžių šakas ar žaidžiant su augintiniu mažėja streso hormono kortizolio lygis, atsipalaiduoja įsitempę raumenys, nutrūksta minčių apie rūpesčius srautas. Terapiniu poveikiu pasižymi augalų persodinimas ar šuns šukavimas. Būtina atsikratyti nuvytusių gėlių, nepagydomai susirgusių, sudžiūvusių lapuočių, kurie siurbia energiją.

Blogas kvapas

Niekas taip neatstumia, kaip drėgnas, pritvinkęs ir sunkus patalpų oras. Retai vėdinant kaupiasi anglies dioksidas, trūksta deguonies. Suprastėja protinis aktyvumas, smegenys apsitraukia migla, didėja mieguistumas. Žiovulys – pirmas signalas, kad patalpoje mažai deguonies. Blogą kvapą gali lemti netinkamas buitinių atliekų saugojimas, pelėsis, rūkymas, net dėvėta avalynė. Jei atidarius duris ir peržengus slenkstį riečia nosį, galima tik pasvajoti apie gerą laiką namuose. Pirmiausia būtina pašalinti blogą kvapą sukeliančius veiksnius ir užtikrinti optimalų vėdinimą. Vėliau verta pagalvoti apie namų kvapus, eterinių aliejų difuzorius, žvakes, sustiprinančias jaukumą ir komfortą.

Sulūžę daiktai

Nereikalingi buities rakandai užima erdvę, todėl vietoj jų neatsiranda naujų, praktiškesnių daiktų. Perpildytos spintelės ir stalčiai, apdaužyti indai, neveikiantys elektros prietaisai, girgždančios durys, skilęs veidrodis, varvantis čiaupas primena apie šeimininkų užmaršumą ar neveiksnumą, gadina nuotaiką ir sekina psichologiškai. Kuo daugiau gyventojai kremtasi dėl netvarkos, tuo labiau apsikrauna nereikalingais daiktais. Kai namai primena sendaikčių sandėlį, retai užsuka svečių ir didėja socialinė atskirtis. Svarbu reguliariai apžiūrėti savo turtą, pataisyti neveikiančius prietaisus, atiduoti perdirbomui nebetinkamus naudoti, o nusibodusius parduoti ar paaukoti labdarai.

Autorius Jurgita Ramanauskienė