Gydytojai vis drąsiau griauna mitus apie hemorojų ir ragina žmones nesigėdyti apsilankyti proktologo kabinete. Nors ši liga nelaikoma pavojinga gyvybei, tačiau nemalonūs simptomai gadina gyvenimo kokybę. Todėl ją kontroliuoti itin svarbu, o dar svarbiau laiku imtis prevencijos, kad hemorojus netaptų lėtiniu. Tad ką galima dėl sveikatos padaryti namuose ir kada reikalinga specialisto pagalba?

 

Susergama ne nuo sėdėjimoTreatment,Of,Rectal,Diseases,,Hemorrhoid.,Proctologist,Pointing,Pen,Rectum,Pathologies

 

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Abdominalinės chirurgijos skyriaus specialistai pranešimuose visuomenei primena, kad ši liga vystosi iš įprastinės anatominės struktūros – kaverninių kūnelių, t. y. išangės kanale esančių kraujagyslinių rezginių, kurias turi kiekvienas žmogus. Kaverninių kūnelių funkcija svarbi – jie padeda išangei sandariai užsidaryti, sulaiko išmatas. Kaverniniams kūneliams plečiantis prasideda liga, vadinama hemorojumi. Nemažai žmonių įsitikinę, kad hemorojumi susergama nuo ilgo sėdėjimo, tačiau šį mitą paneigia proktologai. Naujausi tyrimai rodo, kad hemorojus dažniausiai yra įgimta kraujagyslių liga, todėl jos priežastis nėra tik sėdėjimas. Visgi itin sėslus gyvenimo būdas, ilgalaikis vidurių užkietėjimas ar dažnas stanginimasis gali išprovokuoti ligos simptomus. Dažniausiai pasitaikantys simptomai – kraujavimas ir hemoroidinių mazgų iškritimas, taip pat bendro pobūdžio simptomai, priskiriami ir kitoms ligoms, pavyzdžiui, diskomfortas ar niežėjimas. Stiprus skausmas nėra būdingas hemorojaus simptomas. Hemorojus – viena labiausiai paplitusių proktologinių ligų, kurią gali patirti tiek vyrai, tiek moterys. Moterims specifiškai ši bėda pasireiškia nėštumo metu. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 43 % nėščiųjų susiduria su išangės problemomis, iš kurių dažniausia – hemorojus. Nors tikslių duomenų apie sergančius hemorojumi nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, manoma, kad su šiuo sutrikimu gali susidurti kas antras suaugęs žmogus.

 

Kaip sau padėti?

 

Medikai sako, kad pastebėję pirmuosius hemorojaus simptomus žmonės mėgina gydytis patys ir jiems tai gali iš tiesų pavykti. Ypač tais atvejais, kai užklumpa ūminis hemorojus. Jis atsiranda staiga ir praeina gana greitai – per 2 ar 3 savaites. Tuomet tokius simptomus kaip kraujavimas tuštinantis, niežėjimas, paburkimai išangės srityje ir kitus tiesiog gali slopinti nereceptiniai vietinio poveikio vaistai: uždegimą slopinantys ir dezinfekuojantys nesteroidiniai tepalai ar žvakutės. Taip pat rekomenduojama vartoti geriamųjų kapsulių kraujotakai gerinti. Šios priemonės iš tiesų veiksmingos ir gali sušvelninti arba panaikinti hemorojaus simptomus. Ūminio hemorojaus atveju vaistininkai gali padėti išsirinkti saugias ir veiksmingas priemones. O medikai primena, kad geriausia liaudiška priemonė susidūrus su ūminiu hemorojumi – tinkama higiena. Jie pataria paūmėjus ne tik naudoti sudrėkintą tualetinį popierių, tačiau ir kaskart po tuštinimosi apsiprausti šiltu vandeniu, vengti agresyvių prausiklių ir stengtis kuo mažiau dirginti pažeistas šios subtilios srities kraujagysles bei gleivinę. Naudingos vonios su druska ar kitomis švelniai dezinfekuojančiomis priemonėmis. Itin svarbu su šiuo sutrikimu susidūrus koreguoti mitybą. Mat sunkiausius simptomus sukelia stanginimasis. Tad derėtų gerti daugiau vandens, valgyti šviežių vaisių ir daržovių, pusryčiams rinktis visų grūdo dalių košių. Tai paprasta, bet iš tiesų veiksminga strategija.

 

Hemorojus ne vėžys, bet lėtinę ligą stebėti būtina

 

Dar vienas dalykas, kurį medikai ragina kontroliuoti, yra laikas, praleidžiamas tualete. Įprotis užsisėdėti tuštinantis 10–15 min. itin žalingas. Tuštinimasis turėtų trukti 1–3 min. Jeigu nepavyksta, derėtų atsistoti ir pasivaikščioti, atlikti specialių žarnyno peristaltiką gerinančių pratimų. Žarnynas turi išsivalyti natūraliai ir lengvai, be skausmo ir pastangų. Nuolat mėginant išspausti išmatas traumuojama visa dubens sritis. Tokiu atveju didėja rizika, kad hemorojus taps lėtinis. Tuomet atsiranda itin ryškus ir nepatogumų keliantis hemoroidinių mazgų iškritimas, gali prasidėti gausus kraujavimas, dėl kurio ilgainiui vystosi mažakraujystė. Yra atvejų, kai vietinio poveikio vaistai nebepadeda ir reikalinga medikų pagalba. Moderniausi ir mažiausiai nepatogumų keliantys gydymo būdai – hemoroidinių mazgų perrišimas žiedais ar operacija lazeriu. Proktologai tikina, kad tikrai ne kiekvienam susirgusiam hemorojumi toks gydymas bus reikalingas. Naujausia gydymo metodika skatina kuo menkesnes intervencijas, tad visada pirmiausia gydoma neinvazinėmis priemonėmis. Visgi pasitikrinti svarbu. Nors hemorojus yra kraujagyslių, o ne gleivinės liga, taip pat nėra nustatyta tiesioginių sąsajų su tiesiosios žarnos vėžio išsivystymu. Tačiau tipiniai hemorojaus simptomai gali maskuoti šios pavojingos ligos pasireiškimą. Ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžys neturi simptomų, jie atsiranda tik ligai įsisenėjus.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Tie patys simptomai gali signalizuoti ne tik apie hemorojų, bet ir apie kitas išangės ligas, kurios gydomos visiškai kitaip. Tai gali būti išangės įplėša, fistulės, polipai, karpos, išangės niežulys ir kita. Jeigu šios ligos bus gydomos hemorojui skirtomis priemonėmis, simptomai neišnyks.
  •  Į medikus būtina kreiptis, kai atsiranda kraujavimas iš išangės, iškrinta hemoroidiniai mazgai, pasikeičia tuštinimosi pobūdis, pavyzdžiui, prasideda viduriavimas, pradeda pūsti pilvą, kelias dienas sunku pasituštinti ir pan.
  •  Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis. Vidinis nėra skausmingas, bet dažniau kraujuoja. Išorinis – dažniausiai labai skausmingas ir linkęs komplikuotis į trombozę ar nekrozę.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė