Tinginiai lovoje. Kas jie?

Guli kaip rąstas… Taip sakoma apie pasyvius seksualinius partnerius. Kodėl kai kurie žmonės lovoje itin stokoja iniciatyvos ir absoliučiai nesivargina dėl partnerio, o kartais net ir savo malonumo? Kas už to slypi – tinginystė, savanaudiškumas, o gal kai kas daugiau?

Trikdo partnerį

Apklausos atskleidžia, kad pasyvus seksualinis tipas – pats nemėgstamiausias. Žmonės prisipažįsta, kad mylėdamiesi su itin pasyviu partneriu, kuris, rodos, absoliučiai į nieką nereaguoja, nejuda, neišleidžia jokio garso, nerodo nė menkiausios iniciatyvos, jaučiasi labai nejaukiai. Tarsi užsiimtum seksu su manekenu ar miegančiu žmogumi… Atrodo, kad seksas neteikia jokio malonumo ir tėra dar vienas darbas, kurį reikia atlikti. Neįmanoma suprasti, kas tokį žmogų jaudina, teikia malonumą, o kas nepatinka. Tvyro absoliutus abejingumas. Kaip rodo psichologiniai tyrimai, žmonės daug labiau neigiamai veikiami tada, kai į juos nekreipia dėmesio, nei tuomet, kai apie juos atsiliepia negatyviai. Taigi pasyvus seksualinis partneris gali veikti žlugdančiai. Net labiausiai mylinti antroji pusė gali visiškai nusivilti, įsižeisti ar ne juokais įširsti. Ir tai normali sveika reakcija. Nuolatinis pasyvumas lovoje gali griauti ne tik seksualinius, bet santykius apskritai.

Dažniausiai kalti kompleksai

Įprastai perdėtas pasyvumas seksualiniuose santykiuose gali būti paaiškinamas psichologiniais motyvais. Pats dažniausias atvejis – už to slypintys kompleksai. Galbūt žmogus nepasitiki savimi, turi mažai seksualinės patirties ir tiesiog nežino, kaip elgtis, gal nepatenkintas savo kūnu ir jo gėdijasi, gal praeityje būta toksiškų santykių, neigiamų seksualinių patirčių, gal kaltas netinkamas auklėjimas vaikystėje… Šie ir panašūs dalykai gali trukdyti sėkmingai mėgautis seksualiniais santykiais, nes žmogus tiesiog pernelyg nepasitiki savimi, yra valdomas baimių ir kompleksų, savo galvoje nusibrėžtų tabu, todėl negali atsipalaiduoti. Tai nereiškia, kad jam nerūpi partneris ir jo malonumas, tiesiog pernelyg susikaustęs, kad galėtų kažką dėl to padaryti.

Bausmės įrankis

Nors visi santykių ekspertai kalba, kad taip elgtis šiukštu nederėtų, vis dėlto seksas dažnai pasitelkiamas kaip bausmės įrankis. Kai poroje kyla konfliktas, dažnai vienam iš partnerių (dažniausiai moterims) iš lūpų išsprūsta frazė: „Taip ir žinok, nebus jokio sekso!“ Taip intymūs santykiai tampa tarsi valiuta, kurią pasitelkus galima apdovanoti arba nubausti. Šis manipuliacijos įrankis ne visuomet taikomas tiesiogiai. Kartais partneris baudžiamas tyliai. Nesimėtoma grasinimais, kad nebus jokio sekso, tačiau jo metu aiškiai jaučiama, kad kažkas ne taip, kaip įprasta. Tvyro šaltis, nejaukumas, antroji pusė apsiginkluoja pasyvumu ir apatija, nors tvirtina, esą viskas gerai. Taigi pasyvumas seksualiniuose santykiuose gali rodyti tarpusavio ryšio problemas. Jeigu tai nėra trumpalaikis konfliktas, situacija gali užsitęsti ir tuomet ne visuomet lengva suprasti jos priežastis. Vis dėlto tokiais atvejais vis tiek jaučiamas skirtumas tarp to, kokie seksualiniai santykiai poroje būdavo įprastai, ir kokie tapo dabar. Jeigu anksčiau antroji pusė mielai imdavosi iniciatyvos, dėl dabartinio pasyvumo lovoje tikrai kalti ne kompleksai. Įprastai problemų tenka ieškoti tarpusavio santykiuose.

O gal tai tiesiog savanaudiškumas?

Kai kuriais atvejais pasyvumas seksualiniuose santykiuose turi tam tikras išlygas. Žmogus netingi pasistengti tuomet, kai kalba eina apie paties malonumą. Tačiau partnerio malonumas tampa visiškai neįdomus ir nevertas pastangų. Tokie žmonės gali stengtis tol, kol patys patiria orgazmą, o jeigu partneris nespėjo kartu, tai jau tik jo problema. Lygiai taip pat jam neįdomu ilga preliudija, jeigu pačiam tokia nereikalinga. Pats pasiekęs susijaudinimą toks partneris nesirūpina, ar sueičiai pasiruošusi ir antroji pusė. Iš esmės mylintis su tokiu žmogumi gali atrodyti, kad santykiaujate tarsi su dviem asmenybėmis: kol bandoma pasitenkinti pačiam, netrūksta iniciatyvumo ir veiksmų, bet pasiekus malonumą apsiginkluojama visišku abejingumu, nesistengiama, kad jį patirtų ir partneris. Toks seksualinis elgesys ypač dažnai pasitaiko vienkartiniuose seksualiniuose nuotykiuose.

Žemas libido ar net ligos

Žmonės iš prigimties turi skirtingą seksualinį temperamentą. Kaip skiriasi charakteriai, taip skiriasi ir libido. Šiam įtakos gali turėti įvairiausi dalykai, pradedant įgimtomis organizmo savybėmis, baigiant gyvensena ir sveikatos būkle. Žemą libido turintys žmonės natūraliai rodo mažiau iniciatyvos seksualiniame gyvenime. Tiesiog pakanka mažiau sekso, jis mažiau domina, todėl jie dažniau atlieka tinginukų vaidmenį lovoje.

Jeigu įprastai žmogus seksualiniams santykiams teikė nemažą reikšmę, buvo iniciatyvus, bet staiga seksualinis apetitas stipriai sumenko, su tuo gali būti susijusios ir sveikatos problemos ar vartojami vaistai. Libido labai smukdo depresija ir jai gydyti skirti medikamentai, įvairios ligos, sukeliančios lėtinį skausmą, pvz., artritas. Su žemesniu libido dažnai susiduria ir hormoninę kontracepciją pasirinkusios moterys. Jis natūraliai mažėja su amžiumi, ypač sulaukus menopauzės. Natūralu, kad bėgant metams ir prastėjant sveikatai reikia daugiau pastangų norint palaikyti ugnį meilės guolyje.

Svarbiausia – kalbėtis

Susidūrus su pasyviu seksualiniu tipu vienkartiniuose seksualiniuose santykiuose galima tiesiog numoti ranka ir nurašyti tai prie nenusisekusių nuotykių. Kas kita, kai kuriami ilgalaikiai santykiai ir vienas iš partnerių jaučiasi nusivylęs tuo, kad antroji pusė intymiame gyvenime yra pernelyg pasyvi. Tokiu atveju situacijos nevalia ignoruoti ar tyliai kentėti. Ilgainiui tai ims griauti ne tik seksualinius santykius, bet ir apskritai bendrą gyvenimą. Geriausia, ką galima padaryti, yra atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti. Jokiu būdu nekaltinkite partnerio, kad intymiame gyvenime pernelyg pasyvus, nevadinkite tinginiu, savanaudžiu ar panašiais epitetais. Puolimas niekada neatneša nieko gero. Gražiai ir neįžeisdami paaiškinkite, kaip jaučiatės, kai partneris lovoje nerodo jokios iniciatyvos ir švelniai pasiteiraukite, kodėl taip yra. Galbūt antroji pusė žino priežastis, tik niekuomet nedrįso jų įvardinti? Jeigu patys įtariate, kur slypi problema, pamėginkite apie tai atsargiai užsiminti. Kartu pabandykite rasti sprendimą, ieškokite būdų, kurie leis partneriui jaustis drąsiau, įkvėps jį, sužadins jo aistrą. Jeigu kaltas nepasitikėjimas savimi, kūno gėdijimasis, galima mėginti mylėtis prietemoje, romantiškoje žvakių šviesoje. O gal padėtų ilgesnė preliudija? Gal partneris nerimauja dėl buities problemų, kurias galite drauge išspręsti? Jeigu savarankiškai išspręsti problemos nepavyksta, visuomet galima kreiptis pagalbos į specialistus, kurie padės rasti priežastį ir ją pašalinti – tiek psichologinę, tiek ir fiziologinę.

Autorius Jūratė Survilė