Aiškiaregė, nenumačiusi savo baigties

Catherine Monvoisin, dar vadinta La Voisin, garsėjo ne itin gera reputacija, tačiau taip pat laikyta nelaimėlių gelbėtoja. Mat aprūpino juos nuodais, darė abortus, rengė juodąsias mišias ir gamino afrodiziakus. Dėl tūkstančių mirčių kalta ragana visa tai pavertė brangiai mokamu verslu. Nors šis sekėsi puikiai, tačiau gyvenimą baigė kaip ir daugelis to meto panašios profesijos žmonių – laužo liepsnose.

Nuo būrėjos iki raganos

Catherine Deshayes gimė 1640 m. Visai jaunutė ištekėjo už paryžiečio šilko pirklio ir juvelyro Antoine Monvoisino. Kurį laiką viskas klostėsi gerai, deja, vyro verslas žlugo. Iki santuokos jos gyvenimas buvo sunkus, tad puikiai žinojo, kas yra nepriteklius. Nebenorėjo vėl skursti, todėl nusprendė imtis veiksmų – ėmėsi pati tvarkyti ir pildyti šeimos biudžetą. Turėdama medicininių žinių dirbo akušere ir atlikdavo abortus, kurie tuo metu buvo nelegalūs. Abortų verslas jai nešė didžiulius pinigus, nes dauguma klienčių buvo turtuolės arba aristokratės. Jos varžovė, taip pat garsi nuodytoja Marie Bosse, teigė, kad didesnius pašalintus vaisius sudegindavo krosnyje La Voisin namuose ir palaidodavo namo sode. Tačiau dėl karaliaus Liudviko XIV įsakymo, kuris draudė La Voisin užsiimti šia veikla, apie šią jos verslo dalį mažiausiai žinoma, todėl M. Bosse teiginiai nepatvirtinti.

Vienos veiklos moteriai nepakako. Catherine greitai išgarsėjo kaip talentinga aiškiaregė ir būrėja. Jos dvasiniais sugebėjimais vis labiau žavėjosi, ypač kai ji teigdavo, kad jos galios yra Dievo dovana. Žmonėms nuolat pasakojo, kad 9-erių buvo apdovanota ir nuo tada jos gyvenimas pasikeitė. Tam, kad sustiprintų savo (ne)egzistuojančias galias, moteris studijavo daugybę disciplinų ir įgijo žinių apie fiziologiją. Ilgai įtikinėti ir ieškoti klientų nereikėjo, jų buvo užtektinai, kad galėtų gyventi tokį gyvenimą, kurio, jos manymu, buvo verta. Norėdama dar labiau sustiprinti savo mistinį įvaizdį, išleido nemenką sumą rūbams. Už 1500 livrų (dabar ši suma atitiktų apie 50 000 Eur) nusipirko ryškiai raudoną aksominį chalatą su aukso siūlais išsiuvinėtais ereliais. Tai suma, apie kurią eilinis paryžietis galėjo tik pasvajoti. Savo įvaizdžiui ji negailėjo pinigų ir tai pasiteisino – klientų eilė prie moters durų tik ilgėjo. Troško, kad juos padarytų laimingais bei sėkmės lydimais, ir dažniausiai pavykdavo. Pamažu atsirado turtingų ir įtakingų klientų, kurie tapo draugais. Dėl jų ji buvo pasiryžusi atlikti net juodosios magijos ritualus.

Savo namuose ji dieną priimdavo klientus, o vakare rengdavo vakarėlius, kuriuose linksmindavosi Paryžiaus aukštesniosios klasės atstovai. La Voisin visą buitį laikė ant savo pečių, išlaikė šešių asmenų šeimą: vyrą, mamą ir vaikus. Tiesa, dirbdama ilgas valandas spėdavo skirti laiko ir šešiems meilužiams, tarp kurių buvo budelis, alchemikas, architektas, net magas. Pastarasis ją taip įsimylėjo, kad bandė priversti nužudyti sutuoktinį. Jis taip apsuko galvą Catherine, kad ši tik paskutinę akimirką atsipeikėjo ir nutraukė procesą.

1665 m. Šv. Vincento Pauliečio draugijos kunigas suabejojo jos sugebėjimais. Tačiau Catherine buvo protinga, ji stovėjo priešais Sorbonos universiteto dėstytojus ir paaiškino, kaip veikia jos antgamtinės, neva iš Dievo gautos dovanos. Ja patikėjo, todėl paleido už retorikos įgūdžius ir įspūdingą pasirodymą prieš kritikus.

Tamsios magiškos praktikos

Šlovė ir turtai greitai apsuko Catherine galvą. Jautėsi tokia galinga, kad netrukus šalia įprasto raganavimo ir meilės mikstūrų kūrimo atsirado šėtono garbinimas ir juodosios magijos ritualai. Akivaizdu, kad to žmonėms reikėjo, nes visa tai padarė ją dar turtingesnę. Viena žymiausių jos praktikų buvo juodosios mišios, šėtoniškų grupių švenčiamos ceremonijos, kurias atlikdavo turtingiems klientams. Ritualo metu kviesdavo šėtoną išpildyti kliento norus ir už tai galėjo paaukoti ne tik gyvūną, bet ir kūdikį. Pamažu plečiantis klientų sąrašui suprato, kad kita jos siūloma prekė bus mirtį nešantys nuodai. Jų poreikis buvo toks didžiulis, kad jai kilo mintis suburti profesionalių nuodytojų tinklą, kuris padėtų plėsti verslą. Manoma, kad La Voisin kalta už maždaug 2500 kūdikių mirtį nuo apnuodijimo.

Bandymas nunuodyti karalių

Françoise de Rochechouart, Liudviko XIV meilužė, kartais vadinta tikrąja Prancūzijos karaliene, buvo svarbiausia Catherine klientė. 1667 m. ji pasamdė garsiąją nuodytoją surengti juodąsias mišias. Vienas liudininkų teigė, kad karaliaus meilužė bandė rasti būdą, kaip užsitikrinti jo meilę. Per vieną susitikimą Catherine jai įteikė specialų gėrimą ir afrodiziaką, kuris vėliau panaudotas karaliui apsvaiginti. Tais pačiais metais Françoise de Rochechouart tapo oficialia karaliaus meiluže. Pasisekimas buvo akivaizdus, todėl vos iškildavo problemų su karaliumi, nuodytoją kaipmat kviesdavo padėti. 1673 m., kai atrodė, kad Liudviko XIV susidomėjimas Françoise de Rochechouart blėsta, vėl paprašyta Catherine pagalbos. Nors buvo gabi aiškiaregė, tačiau nenumatė, kur nuves ši draugystė. Nusivylusi karaliaus meilužė buvo taip apsėsta, kad mieliau būtų mačiusi jį mirusį, nei su kita moterimi. Kai 1679 m. karalius susižavėjo Angelique de Fontanges, Françoise de Rochechouart paprašė Catherine nužudyti įsimylėjėlius. Ši iš pradžių nesutiko, bet, panašu, kad bėgant laikui ji priėmė įniršusios moters pasiūlymą. Buvo sukurtas nuodas ir planas. Tačiau viskas klostėsi ne taip, kaip nuodytoja tikėjosi. Sugalvota nužudyti karalių įteikus jam užnuodytą peticiją. 1679 m. kovo 5 d. nuodytoja aplankė grafą Sen Žermeną, kad pateiktų peticiją. Tačiau tą dieną norinčiųjų ją pateikti buvo per daug, o Liudvikas XIV jų nepalietė. Catherine grįžo namo nepristačiusi užnuodyto popieriaus. Kitą dieną po mišių ji vėl bandė aplankyti karalių, tačiau ir šis bandymas nepavyko. Karaliaus nuojauta buvo puiki – įtarė, kad už jo nugaros vyksta kažkas negero, todėl davė įsakymą Paryžiaus policijos vadui išsiaiškinti, ar jo niekas nebando nunuodyti. Netrukus sulaikyta kita būrėja Magdelaine de La Grange, kuri parodė pirštu į Marie Bosse. Nors Marrie priklausė Catherine nuodytojų tinklui, visgi buvo jos varžovė, todėl prisipažino policijos viršininkui apie suburtą nuodytojų grupę ir Catherine sumanymus. La Voisin buvo greitai suimta, o skandalas sukrėtė XVII a. Prancūzijos visuomenę.

Raganų medžioklė

1679 m. gruodžio 27 d. Liudvikas XIV išleido įsakymą, kad visas nuodytojų tinklas turi būti sunaikintas, neatsižvelgiant į dalyvaujančių asmenų rangą, lytį ar amžių, nežinodamas, kad jame yra jo meilužė. Catherine prisipažino dėl nusikaltimų, kuriais apkaltinta, ir aprašė savo karjeros raidą. Sulaukė išties didelės malonės, nes niekada nebuvo kankinama. Buvo išleistas oficialus įsakymas, leidžiantis naudoti kankinimus, tačiau aiškiai nurodyta, kad įsakymas neturi būti įgyvendintas, todėl juo nepasinaudota. Manoma, kad ji būtų atskleidusi įtakingų žmonių vardus, jei būtų apklausta brutaliu būdu. Garsioji nuodytoja nuteista už raganavimą ir 1680 m. vasario 22 d. viešai sudeginta Paryžiuje.

Autorius Monika Budnikienė