Geriatrija Lietuvoje – neišvengiama būtinybė ir didžiuliai iššūkiai

Pirmasis geriatrijos skyrius Lietuvoje atidarytas dar 2013-iaisiais. Kauno klinikinėje ligoninėje anuomet gydyti vyresnio amžiaus pacientai, kuriems ūminė ar paūmėjusi lėtinė liga sukėlė funkcinės būklės pablogėjimą. Jiems skirta 50 lovų, o pagrindine medikų užduotimi įvardytas siekis grąžinti pacientus į įprastą gyvenimą. Prabėgus dešimtmečiui vienas po kito pamažu duris atveria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) plane numatyti Geriatrijos centrai. Juose įvairių paslaugų turėtų gauti vyresni pacientai, taip užtikrinant, kad kuo ilgiau būtų savarankiški ir mėgautųsi geresne gyvenimo kokybe.

Sparčiai senstanti visuomenė

Dar 2019 m. paskelbta, kad po trijų dešimtmečių, t. y. subrendus dabartiniams mūsų šalies darželinukams, Lietuvos gyventojų populiacija bus viena iš keturių vyriausių Europoje. Būtent tai rodo naujausi duomenys Europos Komisijos Europos senėjimo ataskaitoje „Aging Europe“. Prognozuojama, kad jau 2050 m. už Lietuvos gyventojus bus vyresni tik italai, portugalai ir kroatai, o lietuvių amžiaus mediana bus beveik septyneriais metais didesnė negu 2019 m. ir sieks 51 metus. Toks augimo tempas yra beveik du kartus spartesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis (3,7 m). Anot Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitiko Gintauto Jakšto, tai lemia didelė emigracija pastaraisiais dešimtmečiais ir mažas gimstamumas. „Senstanti visuomenė reiškia didesnes sveikatos ir socialines – pensijų – išlaidas, tad ir didėjančią naštą dirbantiesiems. Jeigu šiuo metu keturiems dirbantiesiems tenka vienas vyresnio amžiaus gyventojas, tai jau po kelių dešimtmečių dviem dirbantiesiems teks vienas vyresnis gyventojas“, – pranešime skelbė G. Jakštas. STRATA skaičiavimais, šis kartų atotrūkis išryškės jau po 5–7 metų, kai į darbo rinką ateis dabartiniai penkiolikmečiai, kurių yra apie 26 tūkst., o į pensiją išeis dabartiniai 58-erių asmenys, kurių yra per 45 tūkst. Nors su įvairiais iššūkiais susidurs ekonomika, tačiau daugiausia įtampų dėl visuomenės senėjimo patirs sveikatos apsaugos sistema. Šią gegužę konferencijoje „Healthcare Strategy: Smart Investments in Innovations Conference 2023“ kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipė dėmesį, kad nors lietuviai yra dažniausiai pas gydytojus besilankantys ES, sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje vis dar mažesnė nei kitose Europos šalyse. Todėl, pasak ministro, šiuo metu keliamos dvi ilgalaikės užduotys – ilginti sveiko gyvenimo trukmę ir siekti, kad sveikatos apsaugos sistema galėtų aptarnauti sparčiai senėjančią visuomenę. Senstant visuomenei, sveikatos apsaugos sistema turi persiorientuoti į paslaugas, kurios tenkina pagyvenusių pacientų poreikius. O tai padaryti leistų geriatrijos paslaugų plėtra.

Geriatrija – ne visiems žinomas terminas

Geriatrinis ligonis – tai vyresnis kaip 65 m. pacientas, greta normalaus senėjimo sergantis keletu ligų (polipatologija), mažinančių biologines funkcijas. Senstant būdingos lėtinės ligos – hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, diabetas, osteoporozė, onkologinės, lėtinės kvėpavimo sistemos, sąnarių ligos, katarakta, glaukoma, kurtumas, protiniai ir lingvistiniai sutrikimai. Tokiam pacientui reikalingas kompleksinis įvertinimas ir gydymas, padedantis pagerinti ar išlaikyti ligonio funkcinį lygį. Po gydymo geriatriniai ligoniai turėtų apsitarnauti patys. Tuo jie skiriasi nuo slaugos skyrių pacientų, kurie patys neapsitarnauja. Tačiau tai ne vienintelis skirtumas. Vien gydytojo geriatro specialybė parodo, kad ši medicinos sritis turi atskirus tikslus ir uždavinius. Tiesa, Lietuvoje gydytojų geriatrų nedaug. Šiuo metu šalyje išduotos 46 gydytojo geriatro licencijos. Geriatras – tai pirmiausia vidaus ligų gydytojas, kuris į paciento problemas stengiasi žiūrėti per holistinės medicinos prizmę. Mat senstantis organizmas susiduria su daugybe iššūkių. Viena iš specifinių geriatrijos pacientų problemų yra mityba. Vyresni žmonės Lietuvoje nepakankamai valgo, nes susiduria su kramtymo nepatogumais dėl iškritusių dantų ar netinkamų protezų, apetito stoka dėl vyresniam amžiui būdingų virškinimo sistemos pakitimų ir kitų ligų. Ne visi senjorai geba apsitarnauti patys: nusipirkti produktų ar pasigaminti maisto, ypač jei šalia negyvena artimų žmonių. Tuomet reikalinga gydytojo geriatro konsultacija ir mitybos plano parengimas. Užtikrinus tinkamą dietą gerėja bendra organizmo būklė ir silpnėja gretutinių ligų simptomai. Taip pat gydytojai geriatrai padeda spręsti atminties ar pusiausvyros sutrikimo problemas. Šių išskirtinai vyresnio amžiaus pacientų būklių kontrolė būtina tam, kad pavyktų žmogų kuo ilgiau išlaikyti savarankišką ir nereikėtų nuolatinės slaugos. Gydytojas geriatras pacientus konsultuoja ir dėl miego sutrikimų, šlapimo nelaikymo, odos niežulio ir sausmės, senatvinio silpnumo (išsekimo), skausmų, vidurių užkietėjimo ar prireikus ilgalaikės socialinės globos (institucionalizavimo).

Kur rasti šių specialistų?

Gydytojai geriatrai yra specialistai, teikiantys ilgalaikę priežiūrą tiems vyresnio amžiaus pacientams, kuriems ji reikalingiausia. Visgi teoriškai tai skamba geriau, nei yra realybėje. Ir ne todėl, kad geriatrijos paslaugos neturi apčiuopiamo poveikio, o todėl, kad stinga specialistų ir įstaigų. 2023 m. ruduo turėtų tapti svarbiu laikotarpiu, žyminčiu reikšmingą geriatrijos proveržį Lietuvoje. Mat tai numato „Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m.“ veiksmų planas. Vystant geriatrijos paslaugų tinklą, kuriami du specializuoti Geriatrijos centrai (Vilniaus universiteto Santaros klinikose ir LSMU Kauno ligoninėje). Pastarasis duris atvėrė šių metų balandžio pabaigoje. Šie dideli centrai glaudžiai bendradarbiaus su Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetais. Taip pat abu centrai turi tapti geriatrinės pagalbos metodologinio vadovavimo, nuolatinio ir tęstinio kvalifikacijos kėlimo, gerontologijos mokslo ir mokymo klinikinėmis bazėmis, teiksiančiomis asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Čia turėtų būti teikiamos visos geriatrijos paslaugos: stacionarinės, dienos stacionaro ir ambulatorinės. Siekiant užtikrinti tolygų geriatrinės medicinos paslaugų teikimą visoje šalyje, keliose respublikinėse ar regioninėse daugiaprofilėse ligoninėse, teikiančiose stacionarines asmens sveikatos priežiūros aktyviojo gydymo, ypač chirurginio, paslaugas, steigiami stacionarines geriatrijos paslaugas teikiantys skyriai. Jie steigiami aštuoniose respublikinio ir regioninio lygmens ligoninėse (Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Marijampolės ligoninėje, Utenos ligoninėje, Regioninėje Telšių ligoninėje ir Tauragės ligoninėje). Taip pat steigiami geriatrijos konsultaciniai kabinetai ir geriatrijos dienos stacionarai trijose regiono ir 21 rajono ligoninėje (Kėdainių, Ukmergės, Radviliškio, Kupiškio, Elektrėnų, Pakruojo, Biržų, Kuršėnų, Molėtų, Vilkaviškio, Švenčionių, Ignalinos, Druskininkų, Jurbarko, Raseinių, Varėnos, Lazdijų, Širvintų, Kaišiadorių, taip pat Rokiškio r. ligoninėje ir Zarasų r. ligoninėje).

Būtinos ne tik konsultacijos, bet ir efektyviai atliekami tyrimai

Kaip informuoja SAM, geriatrijos paslaugų tinklui sukurti Lietuvoje skirta ES fondų investicijų lėšų suma siekia 23,6 mln. Eur. Dalis mažųjų geriatrijos kabinetų jau veikia. Skaičiuojama, kad per metus šalies geriatrijos skyriuose ir centruose paslaugas galėtų gauti apie 10 tūkst. pacientų. Vienu metu viename geriatrijos skyriuje paslaugas galėtų gauti 5–15 pacientų. Su ta pačia liga per metus 15 dienų geriatrijos skyriuje ar centre vienam pacientui bus apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšų. Daugiausia pacientų tokiose įstaigose atsiduria po insulto, turintys smulkiosios motorikos, apsitarnavimo funkcijos ar valgymo sutrikimų. Visgi žinant, kad trečdaliui vyresnių nei 65-erių žmonių Lietuvoje reikalinga ilgalaikė priežiūra, geriatrijos centrų turėtų būti daugiau. Ir jie kuo greičiau turėtų duris atverti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir ten, kur iki pandemijos vyresni ligoniai sudarė daugiau kaip pusę visų pacientų. Tad bent teoriškai būtent mažos ligoninės turėtų orientuotis į geriatrijos paslaugas. SAM atstovai teigia, kad gydytojo geriatro kabinetus ir dienos stacionarus numatyta steigti tose savivaldybėse, kurios, įvertinus demografinį senėjimo koeficientą, dalyvauja projekte, finansuojamame ES struktūrinių fondų lėšomis. Tai reiškia, kad 31 asmens sveikatos priežiūros įstaiga gaus lėšų geriatrijos paslaugoms užtikrinti. O kitos įstaigos, neretai būtent tos, kurios prieinamiausios ir patogiausios senyviems bei riboto mobilumo pacientams, vis dar lauks savo eilės. Yra ir kita aktuali problema, kurią įvardija vyresnių pacientų turintys gydytojai – tai diagnostinių įrankių poreikis. Geriatrija yra aktyvus gydymas, tam privalu patenkinti rentgeno, echoskopijos ir ultragarsinės diagnostikos poreikį. Teikiant šias paslaugas būtina reanimacijos tarnyba, klinikiniai ir instrumentiniai tyrimai, gydytojų specialistų komanda. Viso to itin trūksta regionuose. O juk būtent čia atvyksta žmonės iš miestelių ir kaimų. Daugelis jų neturi galimybės atvažiuoti kasdien, jiems reikalingas išskirtinai tik stacionarus gydymas arba efektyvi pavėžėjimo paslauga, nukreipiant į geriatrijos dienos stacionarą.

Trūksta efektyvios vyresnių pacientų slaugos

Specialistai tvirtina, kad sistemingai vykdoma kokybiškų geriatrijos paslaugų sistemos plėtra sprendžia ne tik dabarties, bet ir netolimos ateities problemas. Visgi pabrėžiama, kad egzistuoja dalis pacientų, kuriems geriatrijos paslaugos jau nebesuteiks to, ko jiems iš tiesų reikia. Senyviems ir labai ligotiems reikalinga efektyvi slauga. Deja, Lietuvoje veikia tik palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, bet ne slaugos namai. Tokiose įstaigose turėtų gyventi žmonės, kuriems biosocialinių (galimybės orientuotis, judėti, apsitarnauti, priimti ar perduoti informaciją, kontroliuoti savo elgesį, bendrauti su kitais, dirbti) funkcijų atkurti nebeįmanoma, todėl būtinos nuolatinės slaugos paslaugos. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse dabar žmogus gali būti tik 4 mėn. Deja, tiek finansuoja Ligonių kasos. SAM primena, kokiais atvejais senyvi asmenys gali kelis mėnesius praleisti slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga – stacionarinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama esant poreikiui ir gydytojo sprendimui / siuntimui, kai pacientui atlikti visi tyrimai, išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, tačiau paciento būklė išlieka sunki ir reikia nuolatinių sveikatos priežiūros intervencijų. Pacientai negali patys nuspręsti dėl poreikio gydyti ligoninėje. Siuntimą tokiai paslaugai išrašantis gydytojas vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytomis medicininėmis ir bendrosiomis indikacijomis, tokiomis kaip:

Po gydymo ir slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi

Po gydymo stacionare, teikiančiame aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai reikia palaikomojo gydymo ir slaugos

Užsitęsusių ligų ir būklių tais atvejais, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, paskiriama medicininė reabilitacija

Po galvos smegenų operacijų ar kitų ligų, kai negalima ankstyva medicininė reabilitacija

Kai dėl objektyvių priežasčių pacientui netaikytinas radikalus gydymas

Po medicininės reabilitacijos, nepakitus paciento biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsniui, esant simptominio gydymo ir slaugos indikacijoms

Dėl sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių poveikio neigiamų padarinių, kai paskiriama medicininė reabilitacija.

Iš slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės išrašyti asmenys patenka į senelių namus arba grįžta pas artimuosius. Nors iš tiesų geriausia jiems būtų atsidurti slaugos namuose. Daugelyje šalių taikomas toks modelis – slaugos namai sunkiai sergantiems pacientams visas reikalingas priežiūros paslaugas teikia neribotą laiką. Lietuvoje veikiantis senelių namų modelis užtikrina globą, bet ne slaugą. O daugeliui itin senyvo amžiaus žmonių reikalinga būtent slauga. Tad susiklosto nepatogi ir brangiai visai sveikatos priežiūros sistemai kainuojanti situacija. Šiuo metu daugelio ligų kamuojami vyresni pacientai nuolat patenka į ligonines ir 5 dienas ar ilgiau gydomi tuose skyriuose, į kuriuos paguldomi staigiai paūmėjus vienai iš ligų. Dažniausiai tai kardiologijos ar neurologijos skyriai. Juose viena slaugomo paciento praleista para valstybės biudžetui kainuoja itin brangiai.

Naudinga žinoti

Šiandien Lietuvoje tikėtina vidutinė vyro sveiko gyvenimo trukmė yra 55 m., moterų artėja link 59 m. Europos Sąjungoje šie skaičiai siekia atitinkamai beveik 64 ir 65 m. Vadinasi, vidutinis europietis sveikai gyvena bent 8 m. ilgiau negu lietuvis.

Bendra gyvenimo trukmė Lietuvoje pamažu didėja, tačiau sveiko gyvenimo trukmė – ne. Tad gyvename ilgiau tam, jog ilgiau sirgtume.

Vienas patogiausių ir efektyviausių būdų teikti pacientas geriatrijos paslaugas yra dienos stacionarai. Tai tarsi tiltas tarp ligoninės ir namų. Juose gali būti atliekami tyrimai tiems pacientams, kuriuos ištirti vien ambulatoriškai sunku. Taip pat atliekamos gydomosios procedūros: kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, leidžiami vaistai į veną, vyksta pacientų mokymas, formuojami sveikos mitybos įgūdžiai.