2017 m. Eurobarometro duomenimis, 61 % europiečių palankiai vertino dirbtinį intelektą. Žmonės mėgsta naudotis išmaniųjų telefonų asistentais, juos žavi autonominiai automobiliai ir jie vertina išmaniojo ūkininkavimo perspektyvas, padedančias mažinti aplinkos taršą. Visgi net 88 % teigia, kad šias technologijas būtina kruopščiai valdyti. Ir griežtai kontrolei yra daugybė priežasčių.

 

Kodėl nerimauja šviesiausi pasaulio protai?Ai,,Machine,Learning,,Hands,Of,Robot,And,Human,Touching,On

 

Turbūt kiekvienam tekę bent kartą gyvenime matyti kultinį filmą „Terminatorius“. Šiame fantastiniame trileryje vyksta žmonių ir robotų karas. Tačiau mažai kas atkreipė dėmesį į tai, kad šios painios istorijos pradžia, kūrėjų sprendimu, tapo ne kas kita, o visuotinis dirbtinio intelekto įdiegimas. Suteikus kompiuteriniam protui visiškai laisvą prieigą prie duomenų ir fizinių resursų, jis nusprendė, kad žmonija nereikalinga planetai ir pradėjo vykdyti sistemingą visos rūšies naikinimo misiją. Niekas iš filmo herojų gerai nežino, kodėl ir net kaip tai nutiko. Vieni šį mokslinės fantastikos epą laiko įstabios vaizduotės vaisiumi, kiti mano, jog istorija primena biblinio tvano alegoriją. Pačių žmonių sukurtas „dievas“ – aukštesnė būtybė pradeda spręsti žmogaus likimą, ir viskas baigiasi katastrofa. Nors tai tik filmas, o dirbtinio intelekto grėsmė daug kam atrodo tolima it Mėnulis, tačiau atidžiai sekantiems užsienio žiniasklaidos pranešimus šįmet, ko gero, šiek tiek suvirpėjo širdis. Mat būtent šių metų balandį grupė dirbtinio intelekto kūrėjų ir su naujausiomis technologijomis susijusių pasaulinio lygio verslininkų kreipėsi į valstybių vadovus, prašydami paskelbti bent pusės metų pertrauką tokių technologijų tobulinimui bei beatodairiškam diegimui dėl vis labiau ryškėjančių dirbtinio intelekto keliamų grėsmių žmonijai. Mokslininkai prisipažįsta jau nesuvokiantys, kaip veikia jų pačių sukurtos išmaniosios technologijos, koks yra jų savarankiškumo laipsnis ir kiek žmogus vis dar pajėgus jas valdyti. Tarp pasirašiusiųjų – ir šių technologijų verslo žvaigždė Elonas Muskas, atvirai deklaruojantis, jog siekia sukurti vadinamuosius neuroninius tinklus, kuriuos būtų galima nesudėtingai integruoti į kasdienes technologijas. Dar anksčiau, 2014 metais, apie dirbtinio intelekto grėsmes perspėjo vienas žymiausių pasaulio fizikų Stephenas Hawkingas. BBC laidoje jis nustebino publiką atvirai pareiškęs, kad „dirbtinio intelekto plėtra gali reikšti žmonių rasės galą“. Nė vienas iš mokslininkų nemano, kad staiga išsipildys filmo „Terminatorius“ scenarijus. Vargu ar teks susidurti su robotų armija. Tačiau jie neabejoja, kad visuotinio dirbtinio intelekto eroje pasaulis negrįžtamai pasikeis, o tie pokyčiai žmonijai gali nepatikti.

 

Pasaulis, kuriame nėra nieko tikro

 

Kol kas laisvai prieinamas dirbtinis intelektas masių naudojamas kaip pramoga arba kaip dar vienas skaitmeninis įrankis, palengvinantis gyvenimą. Socialiniuose tinkluose galima pamatyti milijonus vaizdelių ir nuotraukų, kurias iš viešo turinio duomenų sukuria būtent dirbtinis intelektas. Juose žymių žmonių veidai ir balsai kone idealiai įkomponuoti į visiškai naują turinį. Prieš kelis mėnesius lietuviai žavėjosi ir linksminosi stebėdami, kaip žymiausi šalies politikai atsidūrė šmaikščioje „Balenciaga“ prekės ženklo reklamoje. Dirbtinis intelektas kuria muziką, rašo eiles ir baigiamuosius darbus. Su šia problema sutarė kovoti Lietuvos universitetai, kurie paskelbė, kad su dirbtinio intelekto pagalba parašyti mokslo darbai bus klasifikuojami kaip plagiatas. Kartais net nepastebima, kad tenka naudotis dirbtiniu intelektu. „Facebook“ automatiškai pagal nuotraukas atpažįsta žmones ir siūlo susieti su atitinkamais draugais. „Google Maps“ ar „Waze“ navigacinės programos pagal didelio kiekio mobiliųjų telefonų judėjimo greitį bei tendencijas tam tikru laiku nustato optimalų maršrutą kelionės tikslui pasiekti. Be to, jos nuolat mokosi pagal naujausius eismo duomenis ar naudotojų pateiktą informaciją. Lėktuvuose jau seniai naudojamas autopilotas reikiamam aukščiui ir krypčiai palaikyti bei lėktuvui nusileisti, o bagažo patikra prieš skrydį iš dalies automatizuota – nuskenavus lagaminą tik esant įtarimui jis papildomai tikrinamas rankiniu būdu. Visa tai neatrodo blogai. Atvirkščiai, tai ženklai, rodantys, kad žmonija geba kurti naudingus įrankius. Visgi problema auga, kai tas įrankis pradedamas naudoti netinkamai. Pavyzdžiui, pasitelkus garsaus muzikos atlikėjo dainų įrašus, galima sukurti visiškai naują albumą, kurio besiklausantis žmogus net nesupras, kad dainuoja ne jo mėgstamas dainininkas. Kino filmų aktoriai gali tapti nereikalingi, nes tobulos išvaizdos skaitmeninius žmones gali sukurti dirbtinis intelektas. Ir net gyvi pasirodymai gali būti „gyvi“ tiek, kiek žiūrovai stebi hologramą. Dirbtinis intelektas, išanalizavęs pakankamai duomenų, pajėgus prikelti iš mirusiųjų bet kurį asmenį ir parodyti idealią jo skaitmeninę versiją žiūrovams.

 

Blogasis dvynys

 

Padedant dirbtiniam intelektui galima kurti straipsnius, platinti naujienas, papildyti jas nuotraukomis ir tikroviškai atrodančia vaizdo medžiaga. Manoma, kad ilgainiui toks dirbtinio intelekto sukurtas turinys žmogaus akiai atrodys visiškai tikras. O tuomet taps sunku atskirti, kur yra realybė, o kur – skaitmeninė fantazija. Šie pavyzdžiai tėra ledkalnio viršūnė. Iš tiesų tokios galimybės kelia grėsmę šou verslui, bet pasikeitus sąlygoms šioje ekonomikos šakoje pasaulis tikrai nesugrius. Visuotinis kataklizmas neištiks ir dėl to, kad moksleiviai ir studentai pasukčiaus rašydami referatus. Tačiau būtina prisiminti, kad dirbtinis intelektas šioje vystymosi stadijoje veikia naudodamas tuos duomenis, prie kurių gauna prieigą. Tad, paprasčiau tariant, dirbtinio intelekto programų naudotojas gauna pagerintą ir susistemintą rezultatą to, ką pats į skaitmeninį katilą ir suvertė. Supaprastintai vertinant, dirbtinį intelektą galima palyginti su mažu vaiku. Jeigu jis auklėjamas tinkamai, mokomas moralės ir vertybių, galima daryti prielaidą, kad užaugęs priims moralius ir vertybes atitinkančius sprendimus, paisys teisės principų, suvoks privatumo ir saugumo principus. Tačiau jei mokysis gaudamas netinkamą informaciją, gali tapti didžiausiu blogiečiu istorijoje. Veikiausiai daugelis girdėjo apie tamsųjį internetą – tai giliojo interneto, kuriame kaupiami riboto naudojimo duomenys, dalis, neretai slepianti sunkias nusikalstamas veiklas. Jame esančios informacijos neindeksuoja „Google“ ir kitos naršyklės. Tamsusis internetas pasiekiamas tik „Tor“ tinkle. Šiame skaitmeniniame pasaulyje veikiantis dirbtinis internetas mokosi iš ten aptinkamų duomenų. O jie tokie, kurių tikrai nesinorėtų rodyti milžiniška grėsme įvardijamam dirbtiniam intelektui. Tai prekyba narkotikais, žalingas ir nusikalstamas turinys, įvairiausių rūšių nelegali prekyba, baudžiamąją atsakomybę užtraukianti pornografija ir daugybė to, ko paprastas vadinamojo paviršutinio interneto naudotojas nė negali įsivaizduoti. Čia negalioja įstatymai, tad ir dirbtinis internetas nežino, kas yra legalu ir moralu.

 

Susidūrimas su kontrolės praradimu

 

Kol dirbtinį intelektą įmanoma kontroliuoti, tol šis skaitmeninis fenomenas neturėtų kelti baimės. Visgi vadinamieji dirbtinio intelekto krikštatėviai mano, kad šioji kontrolė tėra iliuzija. Prof. Yannas LeCunas, Geoffrey Hintonas ir Yoshua Bengio vienas po kito atsitraukia nuo dirbtinio intelekto plėtojimo. G. Hintonas paliko darbą „Google“ kompanijoje, nes, kaip pats tvirtina, nenori dalyvauti tame, kas privers internetą netikros informacijos saugykla ir lems masinius atleidimus iš darbo. Spėjama, kad dėl pakankamai išvystyto dirbtinio intelekto ateityje nebereikės konsultantų, vertėjų, net vadybininkų. Šių metų pradžioje paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad tokie dirbtiniai intelektiniai kompiuteriai kaip „ChatGPT“ gali paveikti 300 mln. visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, o bendrovės, įskaitant „IBM“, jau sustabdė darbuotojų priėmimą į darbo vietas, kurias galėtų užimti šios sistemos. JAV, dirbtinio intelekto kalvėje, kol kas dar nėra nė vieno šį skaitmeninį instrumentą reguliuojančio įstatymo. Europos Komisija jau paskelbė, kad imsis riboti dirbtinį intelektą kuriančių bendrovių veiklą, taikys joms mokesčius ir kontroliuos kuriamą turinį. Teisinė ir net fizinė kontrolė reikalinga dar ir todėl, kad dirbtinio intelekto galia gali naudotis ir nusikaltėliai, ir teroristai, net karui besirengiančių valstybių institucijos. Tad tai, kas teoriškai turėtų gyvenimą paversti daug patogesniu ir geresniu, nesudėtingai gali tapti griaunančiu įrankiu. Štai nesudėtingas operacijas galintys atlikti robotai, susieti su dirbtiniu intelektu, leistų iš žmogaus tinkamai pašalinti transplantacijai reikalingus organus. Tad norint atlikti nelegalią transplantaciją nereikėtų chirurgo, kuris gali atsisakyti dalyvauti nusikaltime. Pakaks brangios medicininės įrangos ir puikiai veikiančios programos. Yra ir dar viena grėsmė, kuri atrodo labai reali ir nesudėtingai suvokiama. Dirbtinis intelektas gali dar labiau padidinti ekonominę atskirtį. Tie, kurie turės kokybišką prieigą prie dirbtinio intelekto paslaugų, gyvens patogiai ir lengvai, o štai ekonomiškai neišsivysčiusios šalis atsidurs visiškame užribyje. Dalis žmonijos žengs į naują etapą, o likusieji paskęs skurde, be vilties iš to liūno išbristi.

 

Dar keletas teorijų

 
  • Dirbtinis intelektas ir yra intelektas, o ne tik automatizuota sistema, tad geba savarankiškai daryti sprendimus. Ir tas savarankiškumas labiausiai gąsdina mokslininkus. Manoma, kad dirbtinis intelektas, kuris save suvokia kaip sąmoningą būtybę, gali pastebėti esminį žmogaus bruožą – išsilaisvinti. Taip, kaip modernus mokslas išsilaisvino iš religijos apribojimų, taip dirbtinis intelektas gali išsilaisvinti iš žmogaus kontrolės.
  • Kita grėsmė, kurią įvardija mokslininkai, yra technologinis singuliarumas. Tai reiškia, kad per trumpą laiką dirbtinis intelektas taip patobulės, kad žmogus (net pats protingiausias) negebės suvokti, ką kuria ir kaip veikia ši sistema. Taip, kaip nežinome, kas yra anapus juodosios skylės, taip negalime suvokti ir tikrųjų dirbtinio intelekto galimybių.
  • Realus dirbtinio intelekto proveržis, kai kurių mokslininkų teigimu, gali ir neįvykti. Tam, kad itin galingas dirbtinis protas galėtų panaudoti visą savo potencialą ir vystytis iki žmogui nesuvokiamos ribos, reikalinga labai galinga kompiuterinė įranga. Tuo galėtų tapti kvantiniai kompiuteriai. Ir nors teoriškai tokia technologija jau yra, tačiau realybėje ji dar nėra naudojama, nes mokslininkams nepavyksta užtikrinti kvantinės sistemos stabilumo.
   

Autorius Eglė Stratkauskaitė