Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę madą be mini sijonų ar suknelių. Mados istorijoje savamokslė dizainerė Mary Quant, iškeliavusi anapilin šių metų balandį, paliko ryškų pėdsaką. Kurti drabužius 6-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjusi Londono dizainerė turėjo vieną aiškų pranašumą prieš ankstesnius dizainerius – buvo savo klientų amžininkė.

 
Be pavadinimo

Mary Quant, 1964. Ronald Dumont—Express/Hulton Archive/Getty Images

Sunkiai pasiektas kompromisas

   

Mados žurnalistė Ernestine Carter rašė: „Keletui laimingųjų duota gimti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, turint reikiamų gabumų. Pastaruoju metu tokių yra trys: C. Chanel, Ch. Dioras ir Mary Quant.“ Barbara Mary Quant gimė 1930 m. vasario 11-ąją Londono Blakhito rajone, mokytojų Jacko ir Mildred Quant šeimoje. Mary nuo mažens žinojo, kad nori dirbti mados srityje. 1985-aisiais ji viename interviu sakė nemėgstanti kitų rankomis siūtų drabužių, tad nuo 5-erių pati siuvasi rūbus. Tėvams atsisakius leisti jai lankyti mados kursus, Mary pasirinko studijuoti iliustraciją Goldsmiths koledže. Tai buvo sunkiai pasiektas kompromisas su tėvais, kurie manė, kad mada – per daug rizikinga pramonė. Būtent šiame koledže moteris susipažino su būsimu vyru aristokratu Alexanderiu Plunketu Greene‘u. Pora susituokė 1957 m., o 1970 m. susilaukė sūnaus Orlando. Jiedu buvo laimingai susituokę iki vyro mirties 1990-aisiais.

 

1953 m. Mary įteiktas meninio išsilavinimo diplomas. Po dvejų metų įsigijo namą Čelsyje (Londonas). Rūsyje pora atidarė restoraną „Alexander‘s“, o pirmame aukšte – parduotuvę „Bazaar“. Skirtingos kiekvieno partnerio stiprybės prisidėjo prie ilgalaikės sėkmės. Pora visada dirbo kartu, tiesa, Mary daugiausia dėmesio skyrė dizainui, o Alexanderis turėjo verslumo ir rinkodaros įgūdžių. Nors visada norėjo lankyti mados mokyklą, tik gerokai vėliau prisipažino, kad jai pasisekė, jog to nepadarė, mat gavo daugiau kūrybinės laisvės ir kūrė savitą dizainą, orientuotą į vidutinius vartotojus. Ji siekė sukurti drabužius, kuriuos būtų lengva persirengti ir judėti. Perkamiausios prekės buvo baltos apykaklės prie juodų suknelių, marškinėliai ir juodos tamprės.

 

Ieškodama naujų ir įdomių drabužių savo parduotuvei, Mary nebuvo patenkinta asortimentu. Tad nusprendė, kad parduotuvėje privalės būti ir dalis jos kurtos kolekcijos. Netrukus vitrinoje pasirodė balti lakuoti suvarstomi batai iki kelių ir siauri dryžuoti megztiniai, tapę Londono įvaizdžio dalimi. Kartu su madingais mados šou ir neįprastomis vitrinomis originalūs drabužiai, specialiai sukurti jaunimui, užtikrino gausų pirkėjų srautą. Mary buvo savamokslė dizainerė, tačiau lankė vakarinius siuvimo ir modeliavimo kursus, kad gautų reikiamų įgūdžių. Jos verslo planas buvo paprastas – dieną parduodavo drabužius, už juos gautus pinigus skirdavo audiniams, o per naktį kurdavo naujus rūbus, kurie ryte atsirasdavo parduotuvės vitrinoje. Nors toks darbas vargino, klientus viliojo nuolat atnaujinamas ir konkurencingas asortimentas.

 

Kas išrado mini sijoną?

   

Nors Mary tvirtino, kad tai ji išrado mini sijoną, iš tiesų tikrosios išradėjos buvo jaunosios klientės. Mat norėjo vis trumpesnių sijonų. Tokius kūrė ir kiti dizaineriai, daugiausia André Courrèges, tačiau su šiuo rūbu labiausiai siejamas M. Quant vardas. Ji netgi pavadino šį drabužį mėgstamiausio automobilio modelio vardu – „Mini“. Sijonus greitai išpopuliarino ryškiausias to meto modelis Twiggy – dėl laibos figūros trumputis sijonukas virto tarptautine tendencija. Mados žurnalistė ir kostiumų dizainerė Marit Allen, kurios specializacija – filmų kostiumų kūrimas, tvirtai pareiškė, kad pirmasis mini sijono kūrėjas buvo britų mados dizaineris Johnas Batesas, o ne M. Quant ar A. Courrèges. Tačiau, nepaisant mados pasaulyje vykusių rietenų, nuo 6-ojo dešimtmečio sijonai trumpėjo. Mary norėjo, kad jų liemuo būtų aukštesnis ir mažiau varžytų aktyviai judant. „Kurdavau lengvus, jaunatviškus, paprastus drabužius, su kuriais lengva judėti, bėgti ir šokinėti. Siūdavome tokio ilgio, kokio norėdavo klientės. Siūdavau juos labai trumpus, o klientės sakydavo: „Trumpiau, trumpiau.“ Jos buvo keistai moteriškos, bet jų moteriškumą labiau atspindėjo požiūris, ne išvaizda“, – pirmųjų mini sijonų kūrybą prisiminė dizainerė. Be mini sijono, manoma, kad Mary išrado prie drabužio derančias spalvotas ir raštuotas pėdkelnes, nors jų sukūrimas taip pat priskiriamas ispanų aukštosios mados dizaineriui Cristóbaliui Balenciagai, kuris 1962 m. pasiūlė arlekino raštais puoštas pėdkelnes.

 

Pripažinimas už išskirtinį indėlį į britų madą

 

Į Mary įkurtą parduotuvę užsukdavo net „The Beatles“ narių, todėl 1961 m. Knightsbridge atidarė antrąją. Be to, pasiūlė radikaliai skirtingą apsipirkimo patirtį – jos parduotuvėse grojo garsi muzika, nemokamai pilstyti gėrimai, šmaikščiose vitrinose keistomis pozomis puikavosi modeliai. Ilgesnės darbo valandos neretai iki pat vėlaus vakaro viliojo jaunas moteris apsipirkti jaukioje aplinkoje. 1963 m. verslo idėja perkelta į JAV ir pradėta masinė rūbų gamyba. Taip gimė pasaulinis prekės ženklas „Mary Quant“. JAV jos dizaino gaminiai pardavinėti „JCPenney“ universalinėse parduotuvėse. Taip pat įkūrė pigesnių drabužių liniją „Ginger Group“. Pirmosios „Mary Quant“ kolekcijos buvo nepaprastai modernios savo paprastumu, patogios dėvėti. Mary norėjo laisvų drabužių, tinkančių kasdienai. Trumpas sukneles derinusi su ryškių spalvų (raudona, slyvų, vynuogių) pėdkelnėmis, kūrė drąsius ir praktiškus rūbus tiek į mokyklą, tiek į šokių pamokas. 1966 m. M. Quant gavo Britų imperijos ordiną už indėlį į mados industriją. Ji atvyko į Bakingamo rūmus priimti garbės vilkėdama firminę trumpą džersio suknelę. Tais pačiais metais parašė pirmąją knygą „Quant by Quant“.

 

Nuo 1970-ųjų pabaigos įmonė gamino kokybiškus moteriškus drabužius, maudymosi kostiumėlius, papuošalus, madingas lėles Daisy, populiarias makiažo bei odos priežiūros priemones. Kartu su Didžiosios Britanijos gamybos įmonei „ICI“ kūrė interjero dizaino akcentus: patalynę, kilimus, dažus ir tapetus. Netgi pristatė vyrų odos priežiūros liniją ir išleido patarimų knygas apie kosmetiką. 1990 m. apdovanota prestižiniu Didžiosios Britanijos mados tarybos apdovanojimu „Hall of Fame Award“, pripažįstant išskirtinį indėlį į britų madą.

 

Autorius Monika Budnikienė