Statistiškai su hemorojaus simptomais bent kartą per gyvenimą susiduria apie 75 % suaugusių žmonių. Deja, apie šią ligą vis dar bijoma garsiai kalbėti, todėl neretai žmonės nemoka jos atpažinti arba atpažinę dvejoja kreiptis į gydytoją. Kokie simptomai perspėja, kad metas konsultuotis su specialistu ir kokia pagalba galima?

 

Hemorrhoid,Concept.,Chair,With,Cactus,Isolated,On,WhiteĮspėjamieji simptomai

 

Hemorojus – kraujagyslių aplink išangę ir apatinę tiesiosios žarnos dalį išsiplėtimas. Hemoroidinius mazgus turi kiekvienas, juos sudaro kraujagyslių tinklai, jungiamieji audiniai ir šiek tiek raumenų. Problemų kyla tuomet, kai šie mazgai išdidėja. Hemorojus gali būti vidinis ir išorinis. Vidinio atveju mazgai susiformuoja tiesiojoje žarnoje ir plika akimi nematomi. Tiesa, kartais jie iškrenta pro išangę ir tuomet jau matomi, tai vadinama prolapsu. Išorinio hemorojaus mazgai susiformuoja po oda aplink išangę. Simptomai priklauso nuo to, kuria ligos forma sergama.

 

Sergant išoriniu hemorojumi jaučiamas didelis diskomfortas: kamuoja niežulys aplink išangę, čia pat yra vienas ar keli jautrūs ar net skausmingi mazgai. Todėl pacientas jaučia didelį nepatogumą, ypač sėdėdamas. Jeigu oda aplink išangę patiria dažną spaudimą, trynimą, simptomai dar labiau paaštrėja. Laimei, daugumai žmonių išorinio hemorojaus simptomai nuslopsta per kelias dienas.

 

Vidinio hemorojaus atveju tuštinantis išmatose ir šluostantis ant tualetinio popieriaus dažnai pastebima kraujo. Jeigu nėra prolapso, vidinis hemorojus įprastai nesukelia skausmo. Iškritę mazgai kelia stiprų diskomfortą ar net skausmą.

 

Hemorojus taip pat skirstomas į ūminį bei lėtinį. Pirmuoju atveju trūkus hemoroidinio mazgo kraujagyslei kyla uždegimas. Dėl jo atsiranda audinių patinimas, paraudimas, susiformuoja skausmingas guzelis. Taip gali nutikti stipriai stanginantis tuštinantis, keliant kažką labai sunkaus ar staiga padidėjus slėgiui pilve dėl kitų priežasčių. Lėtinis hemorojus – ilgalaikė būsena, kai dėl įvairių priežasčių padidėja hemoroidiniai mazgai.

 

Svarbu atsiminti, kad, nors dauguma nemalonių simptomų aplink išangę susiję su hemorojumi, panašiais požymiais gali pasireikšti ir kitos ligos: Krono liga, opinis kolitas, žarnyno vėžys. Todėl susidūrus su neraminančiais simptomais visuomet būtina konsultuotis su gydytoju, neužsiimti nei savidiagnostika, nei savigyda. Ypač tuomet, jeigu savarankiškai gydantis simptomai nedingo ir net nepagerėjo per savaitę. Gydytojo apžiūra būtina nedelsiant, jei kraujuoja iš išangės.

 

Kodėl užklumpa?

 

Hemorojaus atsiradimui įtakos turi keletas veiksnių. Pirmiausia tai dažnas vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Su tuo susijęs ir kitas veiksnys – pernelyg intensyvus stanginimasis tuštinantis, per ilgas sėdėjimas ant tualeto. Visa tai gali sutrikdyti kraujotaką aplink tiesiąją žarną bei išangę, kraujas čia užsilaiko ir kraujagyslės ima plėstis, pamažu formuojasi uždegimas. Nuo vidurių užkietėjimo, kartu ir hemorojaus dažniau kenčia tie, kurių mityba nesubalansuota, kurie vartoja per mažai maistinių skaidulų ir per daug stipriai perdirbto maisto. Hemorojaus riziką didina ir antsvoris, mat hemoroidiniams mazgams tenka didesnis spaudimas nei įprastai. Šią ligą gali išprovokuoti ir sunkus fizinis darbas, kai dažnai tenka kilnoti kažką sunkaus. Įtakos turi ir natūralūs su senėjimu susiję procesai, nes silpsta audiniai, prastėja kraujotaka. Dažnai su hemorojumi susiduria nėščiosios, įprastai trečiame nėštumo trimestre. Viskas dėl to, jog augantis vaisius spaudžia vidaus organus, hemoroidiniai mazgai taip pat patiria stipresnį spaudimą, dėl ko ima plėstis kraujagyslės, išveša ir patys mazgai. Prie to prisideda padidėjęs hormono progesterono lygis, mat skatina kraujagyslių sienelių atsipalaidavimą. Dažniausiai pagimdžius problema natūraliai išsisprendžia.

 

Diagnostika ir gydymas

 

Gydytojas diagnozuoja hemorojų remdamasis paciento nusiskundimais, sveikatos būklės istorija bei atlikdamas fizinę apžiūrą. Įvertinama odos būklė aplink išangę, žiūrima, ar padidėję hemoroidiniai mazgai, ar matomi išorėje, ar yra išangės įplėša. Atliekamas išmatų tyrimas kraujavimui nustatyti, rektaliniai tyrimai, anoskopija ir kita medicininė diagnostika, leidžianti patvirtinti hemorojų bei atmesti kitų ligų tikimybę.

 

Dažnai liga gydoma namų sąlygomis. Gydytojas gali paskirti žvakučių, kremų ar / ir geriamų vaistų, kurie ne tik slopina simptomus, bet ir mažina uždegimą. Svarbi mitybos korekcija: patartina valgyti kuo daugiau produktų, kuriuose gausu maistinių skaidulų – vaisių, daržovių, grūdinių produktų. Tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Jeigu toks yra ir jo laipsnis sunkus, skiriami vaistai viduriams laisvinti. Nemalonius simptomus malšina šilta vonia – išangės sritį šiltame vandenyje patartina mirkyti 10–15 min. 2–3 kartus per dieną. Reikšminga tinkama tualeto higiena – sergant hemorojumi verčiau naudoti drėgną tualetinį popierių, mat juo galima nusivalyti ne tik veiksmingiau, bet ir švelniau, netraumuojant odos, ypač, kai ji sudirgusi. Jeigu kamuoja išorinis hemorojus, sėdint po užpakaliu patartina pasidėti minkštą pagalvėlę – tai ne tik sumažins diskomfortą, bet ir mažins naujų hemoroidinių mazgų formavimosi tikimybę.

 

Jeigu minėtos priemonės nepadeda ir hemorojaus nepavyksta išgydyti medikamentiškai, taikoma chirurginė intervencija. Yra įvairių būdų. Naudojami specialūs žiedai, kuriuos gydytojas užmauna ant hemoroidinių mazgų, taip sustabdoma jų kraujotaka ir per kelias dienas šie išnyksta. Hemorojus gydomas ir lazeriu. Naudojant jo spindulius hemoroidiniai mazgai sunaikinami. Šis metodas vertinamas dėl paprastumo ir minimalaus diskomforto. Dar taikoma skleroterapija, kai aplink hemoroidinį mazgą suleidžiama specialių vaistų, dėl kurių mazgas sumažėja. Kai jokie minėti metodai neveikia arba negali būti taikomi, atliekama tradicinė operacija. Jos metu pacientui taikoma vietinė arba bendroji nejautra. Operuojant išplečiama išangė ir hemoroidiniai mazgai pašalinami instrumentu.

 

Svarbiausia – prevencija

 

Sakoma, geriausias bet kurios ligos gydymas yra jos prevencija. Siekiant išvengti hemorojaus patartina valgyti kuo daugiau skaidulinio maisto, jeigu reikia, vartoti maisto papildus su skaidulomis. Tai padės išlaikyti tinkamą išmatų konsistenciją ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Dėl to labai svarbus deramas skysčių vartojimas. Įrodyta, kad hemorojaus riziką mažina reguliarus fizinis aktyvumas, tik svarbu vengti didelių svorių kilnojimo, pernelyg intensyvaus krūvio. Taip pat ilgai nesėdėti ar nestovėti. Neignoruoti noro tuštintis ir nedelsti jo patenkinti. Užsistovėjusios išmatos praranda drėgmę, kietėja, todėl sunkiau jas pašalinti. Galiausiai būtina palaikyti normalų kūno svorį.

 

Autorius Jūratė Survilė