Sociologai skaičiuoja, kad darbo vietoje žmonės praleidžia kone trečdalį gyvenimo. Psichologai primena, kad nevalia ignoruoti emocijų, kurias sukelia su darbu susijusios aplinkybės. Mat gera savijauta darbe ne tik didina produktyvumą, tačiau ir skatina kūrybiškai spręsti problemas. Deja, ne visiems ir ne visada pavyksta susikurti gerovę darbo vietoje. Tad svarbu suprasti, kada ateina metas ieškoti naujos.

 

Unemployed,Hold,Cardboard,Box,And,Laptop,Bag,,Dossier,And,DrawingDarbą keičia vis dažniau

 

Profesionalų socialinio tinklo „LinkedIn“ JAV surinkti duomenys rodo, kaip dažnai šiais (ir praėjusiais) laikais normalu keisti darbovietes. „LinkedIn“ pernai išanalizavo penkias darbuotojų grupes, suskirstytas pagal universiteto baigimo metus. Pirma grupė – tai tie, kurie aukštąjį išsilavinimą įgijo 1986–1990 m., antra – 1991–1995 m., trečia – 1996–2000 m., ketvirta – 2001–2005 m. ir penkta – 2006–2010 m. Nuo 1986 m. iki 2010 m. vidutinis darboviečių, kurias jaunieji profesionalai pakeičia per pirmus 5 metus darbo rinkoje, skaičius beveik padvigubėjo. 1986–1990 m. baigę mokslus profesionalai vidutiniškai pakeisdavo po 1,6 darbovietės, o 2006–2010 m. – po 2,85. „LinkedIn“ analizė sufleruoja, kad jaunoji karta ateityje turbūt šiek tiek aprims ir darbus keis rečiau nei karjeros pradžioje. Tačiau per ateinančius 5 karjeros metus šie žmonės vis tiek pakeis daugiau darbų nei ankstesnės kartos. Jeigu 1986–1990 m. baigę mokslus žmonės per pirmus 10 metų pakeisdavo vidutiniškai po 2,5 darbovietės, tai 2001–2005 m. karta pakeitė po beveik keturis darbus. Darbų keitimo mastas varijuoja pagal darbo sritį. Labiausiai darbovietes keičia dirbantys žiniasklaidos ir pramogų srityse. Čia vien per pirmus 5 karjeros metus profesionalai vidutiniškai pakeičia po beveik 4 darbovietes.Taip pat per darbus linkę šokinėti paslaugų sektoriaus atstovai bei dirbantys viešajame sektoriuje. Mažiausiai darbovietes keičia transporto ir pramonės sričių profesionalai. Pasak tyrėjų, visose amžiaus grupėse moterys truputėlį labiau linkusios keisti darbovietes nei vyrai.

 

Lietuvoje 6 iš 10 darbuotojų svajoja išeiti iš darbo

 

Keisti darbą pasiryžę ne tik darbuotojai anapus Atlanto, bet ir lietuviai. Tiesa, lietuviškoji statistika kiek kitokia. 2022 m. „CVonline“ internetinė personalo atrankos kompanija paskelbė, kad Lietuvoje 18–24 m. žmonės vidutiniškai keičia darbą kas 8–15 mėnesių, kai tuo metu 25–34 m. žmonės – tik kas 2,8 metų. Kuo vyresnis žmogus, tuo pasiryžimas dažnai keisti darbovietę yra menkesnis. Tačiau noras išlieka. Kita personalo atrankos įmonė „Atranka360“ atliko analizę, kuri parodė, jog 6 iš 10 daugelyje didelių ir vidutinių įmonių besidarbuojančių žmonių svajoja pakeisti darbą. Jo paieškomis užsiima neretai sėdėdami dabartinio darbo vietoje. Apklausus beveik 600 respondentų paaiškėjo, kad apie 30 % šiuo metu dirbančiųjų aktyviai ieškosi darbo, dar apie 30 % svarsto apie jo keitimą, tik likęs trečdalis apie tai negalvoja. Tarp neketinančių keisti darbo dauguma yra aukščiausio lygio vadovai, dirbantys įmonėje daugiau nei 5 m. O keisti darbą lietuviai nori dėl kelių pagrindinių priežasčių. Dažniausiai netenkina gaunamas atlygis (24 %), taip pat darbuotojai nemato ateities perspektyvų (15 %). 11 % apklausose dalyvavusių respondentų sakė, kad jų netenkina kolektyvas, 10,4 % pripažino, jog įmonėje taikoma nesąžininga priedų sistema, o kiek daugiau nei 8 % darbuotojų darbą nori keisti dėl nepatogių darbo valandų. Taip pat dirbantiesiems nepasitenkinimą kelia privalumų darbuotojams su šeimomis trūkumas, dalis pagrindine noro išeiti priežastimi įvardija nemalonų ar per daug priekabų tiesioginį vadovą. Lietuviai naujo darbo dažniausiai ieškosi tyliai ir apie išėjimą praneša tik susiradę naują darbovietę.

 

Darbuotojai pasigenda vertybių puoselėjimo ir palankių įvertinimų

 

Darbo rinkos analitikai sako, kad net 78 % dabartinių trisdešimtmečių per artimiausius 2 metus planuoja keisti darbo vietą ir jų nė kiek negąsdina ekonominė recesija. Savo gebėjimais pasitikintys specialistai įsitikinę, kad darbovietė privalo jiems sukurti palankias sąlygas. Jeigu tai nepadaroma, jie savo talentus ir gebėjimus pasiryžę išgabenti kitur. Beje, darbuotojai šiuo metu yra gerokai drąsesni dėl pandemijos laikotarpiu susidariusių naujų aplinkybių, kai žmonės išmoko dirbti nuotoliu ir patys organizuoti darbo laiką. „CVonline“ tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės tikisi pritaikytų ir lanksčių darbo sąlygų, atlygio ir karjeros galimybių augimo strategijos iš vadovo, pozityvios ir draugiškos aplinkos, darbuotojo stipriųjų savybių įvertinimo ir investavimo į jų ugdymą. Apklausos dalyviai pabrėžia vertybių sutapimo svarbą ir teigia, jog nenorėtų dirbti su tokiu produktu ar komanda, kuriais netiki ir nejaučia asmeninio ryšio. Viena vertus, tokia tendencija turėtų džiuginti, nes šie reikalavimai darbo vietai rodo, jog šiuolaikiniai darbuotojai linkę ieškoti darbo prasmės. Kita vertus, vertybinė pozicija gali sukelti tam tikrų sunkumų. Ne visi žmonės vienodai vertina gerus ar draugiškus santykius darbe. Galiausiai darbo vieta – ne socialinis klubas, tad čia galioja gana aiški hierarchinė sistema ar net netoleruojami artimi santykiai tarp darbuotojų arba tarp darbuotojų ir pavaldinių. Darbuotojų atrankos specialistai tikina, kad įmonėse ne visada lengva sukurti konstruktyvią santykių kultūrą, kurios taip nori darbuotojai.

 

Keisti darbą naudinga?

 

Ieškantiems darbo atrankų ekspertai pataria kuo geriau išsinagrinėti įmonės, kurioje planuojama įsidarbinti, struktūrą ir atvirai užduoti rūpimus klausimus per darbo pokalbį. Antraip gresia nusivylimas, kuris dažnai ir tampa noro palikti darbo vietą vos po pusmečio priežastimi. Žmogiškųjų išteklių specialistai taip pat ragina dirbančiuosius nevengti tiesioginiams vadovams išsakyti pagrįstų pageidavimų. Iš tiesų dažnai dialogo metu gimsta kompromisai, kurie padeda kurti palankią darbo aplinką ir patenkinti darbdavio reikalavimus. Visgi ne visos darbovietės yra lanksčios ir ne visi žmonės gali prisitaikyti prie galiojančiaų sąlygų bei taisyklių. Galiausiai darbovietės ir jose dirbantys žmonės natūraliai keičiasi, tad jie tiesiog gali nebetikti vieni kitiems. Psichologai sako, kad nors darbo keitimas – didelį stresą keliantis gyvenimo įvykis, tačiau tais atvejais, kai tai įvyksta tinkamu laiku, žmogus gauna nemažai naudos. Tik svarbu pasitikrinti, ar jau tikrai atėjo metas keisti darbą. Tai padaryti galima įvertus emocinius išgyvenimus darbovietėje ir jos organizacinę kultūrą. Raudonomis vėliavėlėmis specialistai vadina šiuos aspektus:

 
  • Negerbiamas darbuotojo asmeninis laikas, o darbdavys ar tiesioginis vadovas tikisi, kad žmogus bus pasiekiamas 24 val. per parą netgi savaitgaliais. Išskyrus specifinius atvejus, kai darbo sutartyje nurodytas budėjimo režimas, laikas po darbo valandų priklauso tik pačiam žmogui. Jeigu darbovietėje tikimasi, kad bus dirbama be laisvadienių ir juolab už tai neapmokant, neverta tikėtis, jog čia pavyks padaryti karjerą. Mat tokie lūkesčiai rodo darbuotojų išnaudojimą.
  • Favoritizmo kultūra – dar vienas ženklas, kad darbovietėje neverta ilgiau užsibūti. Tais atvejais, kai aiškiai demonstruojama, jog vieni darbuotojai daug labiau vertinami nei kiti, susiformuoja atskiros grupės, kurios ne tik varžosi tarpusavyje, bet ir gali atsirasti mobingas ar kitų psichologiškai toksiškų aplinkybių.
  • Favoritizmas rodo, kad darbuotojai vertinami ne dėl jų pasiekimų ar talentų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, asmeninių ryšių ar kita. Tai nepalanku tobulėjimui.
  • Už klaidas darbuotojai neadekvačiai baudžiami tais atvejais, kai organizacija nepajėgi susitvarkyti su darbo krūviu, o vadovai nelinkę prisiimti atsakomybės. Šioji praktika itin nenaudinga tiek darbuotojams, tiek pačiai įmonei. Tad esant tokioms aplinkybėms iš tiesų neverta puoselėti vilčių.
  • Motyvacija dirbti nėra pastovi. Kartais jos būna daugiau, o kartais mažiau. Visgi tais atvejais, kai darbuotojas nesijaučia komandos dalimi, noro stengtis išvis nebūna. Tad jeigu darbuotojas jaučiasi lyg svečiuotųsi nemalonioje aplinkoje, metas ieškoti kitos darbovietės.
 

Keisti darbo vietą galima net ir tuomet, jeigu nėra jokių didelių problemų. Žmonės keičia sritį ar darbovietę tam, kad geriau išnaudotų savo potencialą, išmoktų kažką naujo ir dėl daugybės kitų priežasčių, tarp kurių atsiduria net kamuojantis nuobodulys. Beje, darbo pakeitimas į tokį, kuriame patiriama mažiau streso, yra naudingas sveikatai.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė