Neseniai aktorius ir atlikėjas Mantas Bendžius apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenį monospektaklyje „Pirk dramblį“. Pašnekovas atvirauja, kad džiaugsmą apdovanojimu ir jo svarbą augina draugų, kolegų bei sekėjų sveikinimai. „Jei kitiems taip smagu už mane, vadinasi, tikrai įvyko kažkas reikšminga“, – šypsosi jis. Su Mantu kalbamės apie svarbiausią vaidmenį, pašaukimą muzikai ir šį tą daugiau.

 
Ieva Jūra nuotrauka.

Ieva Jūra nuotrauka.

 

KOKĮ vaidmenį laikote reikšmingiausiu?

 

Labiausiai įsiminė būtent apdovanojimą pelnęs vaidmuo monospektaklyje „Pirk dramblį“. Dviese su režisiere adaptavome pjesę, kad galėčiau scenoje veikti vienas. Į šį spektaklį sudėjau daug savęs, todėl labai smagu, kad būtent už jį buvau įvertintas. Jutau, kad tai visiškai išpildytas vaidmuo. Šį spektaklį dar galima pamatyti Oskaro Koršunovo teatre gegužės 26-ąją.

 

KUO skiriasi jausmas scenoje, kai vaidinate ir kai pasirodote joje kaip muzikos atlikėjas?

 

Didžiausias skirtumas, kad muzikuodamas būnu tikruoju savimi – Mantu, su paties kurtomis dainomis. Kai kurie muzikos atlikėjai scenoje tampa personažais, prisidengia kostiumais, bet aš nusprendžiau tai palikti teatro scenai. Kai dainuodamas būnu pats savimi, galiu nuoširdžiai, organiškai bendrauti su publika. Spektakliuose įkūniju personažą ir veikiu jo rėmuose, todėl santykis su žiūrovais būna kitoks.

 

KAS įkvepia kūrybai?

 

Kartais įkvepia tiesiog geras oras, kartais atsispiri nuo kasdienių įvykių, kartais ieškai inspiracijos paveiksluose, nuotraukose, nugirstose frazėje. Iš tų įvairių nuotrupų ir susidėlioja tekstai, o kartais užtenka tiesiog pradėti dirbti.

 

KIEK drąsos reikia dalintis savo kūryba?

 

Pasidalinti pirmaisiais kūriniais reikia daugiau drąsos, jautriau reaguoji, svarstai, ar patiks kitiems. Dainas leidžiu jau daugiau nei metai, tai dabar tiek nesijaudinu. Svarbiausia, kad man pačiam daina patiktų, būtų reikšminga, o apie kitų nuomonę susimąstau mažiau. Žinoma, tikiuosi, kad klausytojai gerai įvertins. Džiaugiuosi, kad nesu gavęs neigiamų komentarų ar raginimų nebekurti, todėl kol kas pasitikėjimas savimi nepradingęs (šypteli).

 

KURĮ kūrinį pačiam labiausiai patinka atlikti?

 

Turbūt pirmuosius kūrinius – „Jūra“, „3 kartus“, nes jie man padėjo tapti atlikėju, bandyti ir toliau eiti šiuo keliu. Juos ir klausytojai geriausiai žino, dažnai koncertuose dainuoja kartu su manimi, todėl kol kas šios dvi dainos man mieliausios.

 

KĄ ekstremaliausio esate patyręs scenoje?

 

Dainuojant būna baisu ir nesmagu, kai atsigėrus vandens (ypač gazuoto) ima kilti burbuliukai ir atsiranda noras atsirūgti. Vieno koncerto metu, kai dar koncertuodavau su Vidu Bareikiu, buvo pasitaikęs tikrai ekstremalus įvykis. Vyko koncertas Klaipėdoje gana šaltu oru, tačiau Vidas sušilo ir nusirengęs žieminę striukę padėjo ant žemės. Užuodžiau svylančio audinio kvapą ir staiga pamačiau, kad striukė užsiliepsnojo, nes buvo padėta ant sceną šildančios lempos. Vėliau vieno žmogaus instagrame mačiau, kaip man pakėlus striukę iš jos byra pūkai. Gerai, kad ši situacija nesibaigė didesniu gaisru.

 

Na, o teatro scenoje kol kas ekstremaliausia buvo, kai kažkam pamiršus žodžius nežinojau, kaip reaguoti ir elgtis toliau. Tiesa, kolegos yra pasakoję ir apie spektaklio metu nukritusias ar sprogusias lempas. Laimė, man dar to nepasitaikė.

 

KAS didžiausias jūsų gerbėjas?

 

Tikriausiai šeima, nes ji mane labai palaiko. Jai pirmai ir parodau savo kūrinius, nes nuoširdžiai įdomi saviškių nuomonė.

 

KIENO nuomonė apie jūsų darbus pati svarbiausia?

 

Studijų laikais labai rūpėjo dėstytojų pastabos. Dabar dažnai paklausiu savo draugės nuomonės. Abu esame aktoriai, todėl galime padiskutuoti profesiniais klausimais. Visgi svarbiausia yra paties nuomonė: pats žinai, kada kažką padarei gerai, o ką nelabai. Manau, nereikia pernelyg kreipti dėmesio į kitus, svarbu jaustis ramiam prieš save.

 

KOKS draugas, brolis, sūnus esate?

 

Tikiuosi, kad geras (šypsosi). Tiems žmonėms, kuriuos myliu, noriu skirti daug laiko, dėmesio, rūpesčio. Pats visuomet jutau daug globos ir rūpesčio iš vyresnio brolio Deivido, todėl natūraliai labiau noriu globoti jaunesnę sesę – žinau, koks tai geras jausmas. Pagal galimybes, su mylimais žmonėmis ir draugais stengiuosi praleisti daugiau laiko, juos nustebinti, pradžiuginti.

 

KAIP bėga jūsų laisvalaikis?

 

Šiuo metu Kauno nacionaliniame dramos teatre baigėme statyti spektaklį „Taisykla“, skirtą paaugliams, bet tinkantį ir tėvams – pamatyti save paauglių akimis, pasijuokti. Visus kviečiu apsilankyti. Pasibaigus intensyviam repeticijų laikotarpiui lieka daugiau laisvo laiko. Atšilus stengiuosi kuo daugiau būti lauke – vaikščioti su šunimi, bėgioti, žaisti krepšinį. Vakarais su drauge mėgstame pasižiūrėti kelias serialo „Draugai“ serijas, susitikti su draugais.

 

KAS jums yra dvasingumas?

 

Dvasingas žmogus, mano nuomone, yra stabilus, tvirtas, nes tikėjimas – tarsi atrama, kuri padeda kasdienybėje. Nežinau, ar save priskirčiau prie itin dvasingų žmonių religine prasme, bet man svarbu kažkuo tikėti ir pasitikėti, nes tai suteikia stiprybės.

 

UŽ KĄ esate dėkingas?

 

Už meilę, kurią jaučiu iš artimų žmonių. Už laisvę ir galimybes rinktis augant, nes tėvai niekada nesistengė daryti įtakos sprendimui, kuo norėčiau būti. Esu dėkingas visiems sutiktiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie to, kur dabar esu.

 

KUR norėtumėte nukeliauti?

 

Traukia amerikiečių kultūra – muzika, teatras, kinas. Norėtųsi nuvykti ir gyvai pajusti tą atmosferą, kurią matau filmuose ar serialuose, pavyzdžiui, pamatyti Niujorką. Esu susikūręs Amerikos, kaip svajonių šalies burbulą, todėl trokštu vieną dieną ten nukeliauti.

 

KIEK pinigų jums būtų gana?

 

Būtų gana, jei galėčiau negalvodamas leisti dienas. Kad nesijausčiau įpareigotas nuolat galvoti apie išlaidas, bet galėčiau laisvai gyventi ir protingai pramogauti. Vėliau galbūt norai išaugs, bet dabar atrodo, kad tiek būtų pakankamai.

 

KOKS geriausias ir blogiausias pirkinys?

 

Geriausias pirkinys tikriausiai yra gitara (aišku, dabar jų jau turiu ne vieną), kuri man suteikia ir finansinės, ir emocinės naudos. O blogiausias – neseniai įsigyta gana brangi knyga, iš kurios daug tikėjausi, bet likau nuviltas.

 

KAM jaučiate azartą?

 

Manau, kad esu azartiškas žmogus situacijose, kur žinau, kad esu geresnis. Pavyzdžiui, žaidžiant krepšinį su bičiuliais man visuomet norisi laimėti, įrodyti, kad žaidžiu geriau už kitus. Azartą jaučiu ir profesinėje srityje, išsikeldamas sau tikslus – pasižiūriu į kitą sėkmės lydimą žmogų ir noriu pats siekti, vytis, daryti.

 

KAS išveda iš kantrybės?

 

Kai mano šuo paryčiais ima skleisti įvairius čepsėjimo garsus ir prižadina iš miego (šypteli). Taip pat erzina žmonių smulkmeniškumas – kai užtektų porą žodžių apsitarti, bet leidžiamasi į ilgas diskusijas apie nereikšmingas detales. Galima į klausimą „Nori ten eiti?“ atsakyti paprasčiausiu „ne“ ir viskas. Dar nesmagu, kai žmonės nejaučia aplinkos, elgiasi akivaizdžiai nederamai. Gal ir pats tą kartais darau, bet savyje sunkiau pastebėti.

 

KADA būnate laimingiausias?

 

Kai šviečia saulė. Kai skaniai pavalgau (šypsosi). Kai smagiai leidžiu laiką su draugais ar artimaisiais. Kai kelionėje dar esu nepavargęs ir neperdegęs saulėje. Kai randu naują melodiją, kuri užkabina.

 

APIE KĄ svajojate?

 

Mano svajonės – keliasluoksnės. Vienos sunkiai pasiekiamos ir kurioms įgyvendinti sau duodu 10–15 metų laikotarpį. Kitos realistiškesnės, labiau ne svajonės, bet tikslai, susiję su muzikine veikla, būstu ir kt. Tikiuosi, kad jos visos anksčiau ar vėliau išsipildys.

 

Autorius Laima Samulė