Svarstoma leisti parduoti maisto produktus su pasibaigusiu vartojimo terminu

Lietuvoje ketinama sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir leisti prekiauti produktais, kurių tinkamumo vartoti terminas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma. Tačiau idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms.

Galiotų aiškios taisyklės

Atšaukti draudimą prekybininkams parduoti pasibaigusio tinkamumo vartoti maistą siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jos parengtos dviejų įstatymų pataisos pateiktos viešam svarstymui. Civilinio kodekso pataisos galiotų maistui, paženklintam žymeniu „geriausias iki…“, kurio tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs arba kuris buvo perženklintas, perpakuotas ar kitaip apdorotas siekiant pratęsti tinkamumo naudoti laiką. Maisto įstatymo pakeitimais siūloma leisti pardavėjui nustatyti tokiems produktams papildomą tinkamumo vartoti terminą bei įtvirtinti saugiklius, kurie įpareigotų pardavėją užtikrinti tokio maisto saugą ir kokybę. Prekybininkui siūloma leisti keisti terminą tik tada, kai maistas bus supakuotas į pirminę gamintojo pakuotę, ji nebus pažeista, o vartotojui tinkamai ir aiškiai pateikta informacija, kad jis dar kokybiškas bei saugus vartoti. Ant tokios pratęsimo pakuotės bus būtina nurodyti ir pirminį tinkamumo vartoti terminą.

68 % išmetamo maisto – vaisiai ir daržovės

Didžiausios labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovui Simonui Gurevičiui kelia abejonių, ar ministerijos siūlomos pataisos turės esminį poveikį mažinant maisto švaistymą, nes jos skirtos mažiausiai švaistomam maistui. „Jos neuždeda jokių saugiklių, kad maistas bus tikrai suvartotas, todėl ir kyla abejonių bei dvejonių, kad įstatymu tikrai siekiama mažinti maisto švaistymą“, – BNS sakė jis. Pasak jo, Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad prekyboje daugiausia prarandama ne produktų, kurių ženklinimas „geriausias iki“, o vaisių ir daržovių, antroje vietoje – mėsa ir jos produktai (9,1 %). „Vaisių ir daržovių praradimai parduotuvėse siekia net 68 % viso išmetamo maisto, nors būtent ši produktų kategorija neribojama jokiais tinkamumo vartoti terminais“, – pridūrė S. Gurevičius. Todėl, anot „Maisto banko“ vadovo, pirmiausia reikėtų ieškoti būdų, kaip sumažinti minėtų produktų kiekį. Jis siūlo ieškoti perdirbimo galimybių, mažinti reikalavimus vaisių ir daržovių išorinėms savybėms, taikyti nuolaidas ne paskutinę dieną, o bent prieš 4 dienas, bei mažiau užsakinėti tokių prekių. „Svarbu užtikrinti, kad joks tinkamas žmogui vartoti maistas nebūtų prekybininkų laikomas iki paskutinės dienos“, – BNS teigė S. Gurevičius.

Yra ir daugiau galimų sprendimų

Kiekvienam lietuviui namų ūkiuose tenka 86 kg išmesto vartoti tinkamo maisto, ES vidurkis – 70 kg. Tad Lietuvoje gyventojas atsikrato 16 kg daugiau namų ūkių maisto atliekų. Sprendžiant šį klausimą svarbus sprendimas – valstybinės strategijos maisto atliekų klausimu įgyvendinimas. Mat valstybės, turinčios tokias strategijas, dažniausiai pasiekia geresnių rezultatų nei tos šalys, kurios imasi pavienių priemonių. Lietuvoje strategija yra parengta. Deja, ji neveikia. Dar viena iš priemonių, padedančių mažinti išmetamo tinkamo vartoti maisto kiekius, yra socialinės parduotuvės. Tokios parduotuvės surenka iš kitų prekybos vietų maistą, kurio tinkamumo vartoti terminas eina į pabaigą, ir jį parduoda už gerokai mažesnę kainą arba nustato, kad įsigyti gali tik socialiai remtini asmenys. Yra ir daugiau priemonių: tai maisto dalijimosi aplikacijos, bendruomeniniai šaldytuvai, prekybos centrų maisto atliekų mažinimo planai, kurių įgyvendinimas skatinamas mokesčių lengvatomis.

Intensyvios diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 m. rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tuomet įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.

Autorius Eglė Stratkauskaitė