Kuo svarbi folio rūgštis?

Folio rūgštis – medžiaga, kurios pagrindinė užduotis yra organizme skatinti energijos gavimo procesą skaidant angliavandenius, riebalus ir baltymus. Priklauso B grupės vitaminams, dar vadinama B9.

Neginčijama nauda

Mokslininkai nustatė, kad šios grupės vitaminai gyvybiškai reikalingi mūsų sveikatai, nes būtini baltymų apykaitai ir nukleino rūgščių (DNR) sintezei bei daugeliui kitų organizmo gyvybinių funkcijų, ypač visų ląstelių augimui ir dalijimuisi. Folio rūgštis svarbi daugeliui žmogaus organų sistemų. Mat mažina homocisteino kiekį, o šis skatina kenksmingojo cholesterolio nusėdimą ant kraujagyslių sienelių ir daro įtaką širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymui. Taigi folio rūgštis slopina cholesterolio kaupimąsi širdies raumenyje. Tad nenustebkite, jei gydytojas patars vartoti folio rūgštį miokardo infarkto profilaktikai. Taip pat rekomenduojama gimdos kaklelio, žarnyno, plaučių vėžio prevencijai. Pasak atliktų tyrimų, sergant įvairiomis lėtinėmis kepenų ligomis, pvz., lėtiniu alkoholizmu, folio rūgšties kiekis organizme sumažėja. Todėl manoma, kad ši medžiaga svarbi palaikant sveikas kepenis. Be to, folio rūgštis skatina apetitą, skrandžio sulčių sekreciją.

Reikšminga būsimo kūdikio sveikatai

Apie folio rūgšties svarbą puikiai žino ketinančios pastoti moterys. Ginekologai paprastai perspėja, kad folio rūgštį derėtų pradėti vartoti likus 2–3 mėn. iki planuojamo nėštumo. Rečiau pasiekia informacija, kad tai derėtų daryti ir vyrams. Jei nėštumas neplanuotas, folio rūgštį svarbu pradėti gerti vos sužinojus.

Pakankamas vitamino B12 ir folio rūgšties kiekis nėščiosioms būtini, nes šios medžiagos saugo chromosomas nuo pakitimų, reguliuoja vaisiaus nervų sistemos formavimąsi ir sergsti būsimą naujagimį nuo smegenų bei nervų sistemos apsigimimų. Mokslinių studijų duomenimis, įgimtą stuburo ir nugaros smegenų išvaržą vidutiniškai turi 1 iš 1000 naujagimių. Tai antra pagal paplitimą įgimta patologija po Dauno sindromo. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad per metus pasaulyje gimsta apie 300 000 naujagimių su nervinio vamzdelio defektais. Deramas folio rūgšties kiekis nėščiosios organizme padeda užkirsti kelią šiems sutrikimams, vaisius apsaugomas nuo įvairių raidos ydų, ypač įskilo stuburo ir anencefalijos. Taip pat įrodyta, kad motinai geriant folio rūgštį sumažėja rizika naujagimiui gimti per mažo svorio.

Profilaktinė folio rūgšties dozė – 400 mcg per dieną. Jeigu moteris folio rūgšties iki nėštumo nevartojo, svarbu ją pradėti gerti kuo anksčiau ir tęsti mažiausiai pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Apskritai folio rūgštį patartina vartoti viso nėštumo metu, tik mažesnę dozę, bei po gimdymo maždaug 6 savaites arba kol mama žindo mažylį.

Profilaktiškai derėtų vartoti visiems

Lietuvoje vis dar didelis neplanuotų nėštumų skaičius, todėl gydytojai pataria šį maisto papildą vartoti visoms vaisingo amžiaus moterims, kurios nenaudoja patikimų apsaugos priemonių. Tačiau verta žinoti, kad folio rūgšties trūkumas pavojingas bet kuriam žmogui. Pristigus šios medžiagos pažeidžiamos greitai besidalijančios ląstelės, o tai gali sutrikdyti eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamybą kaulų čiulpuose bei sąlygoti išsivystančią megaloblastinę anemiją (mažakraujystę). Sergant mažakraujyste sutrinka deguonies išnešiojimas po visą organizmą – žmogus jaučiasi pavargęs, nusilpęs, išsekęs, padažnėja kvėpavimas. Folio rūgštis svarbi protinei ir emocinei sveikatai bei normaliai smegenų funkcijai. Ji padeda įveikti streso ir depresijos simptomus. Trūkstant šios medžiagos silpnėja atmintis, didėja dirglumas, dažniau skauda galvą. Tad visi turėtume stengtis vartoti maisto produktus, kuriuose yra folio rūgšties.

Folio rūgšties turintys produktai

Ypač jos gausūs ankštiniai augalai: pupelės, žirniai, lęšiai. Viename puodelyje (177 g) virtų pupelių yra 131 µg folio rūgšties arba apie 33 % dienos vertės (DV). Viename puodelyje (198 g) virtų lęšių yra 358 µg folio rūgšties, arba 90 % DV. Ankštiniai augalai taip pat puikus baltymų, skaidulų ir antioksidantų šaltinis, juose apstu svarbių mikroelementų, tokių kaip kalis, magnis ir geležis. Daugelyje kultūrų šios daržovės yra pagrindinis maistas, visgi šiandien dažnai nepelnytai pamirštamos.

Neturėtų būti užmiršti ir smidrai – juose yra koncentruotas daugelio vitaminų ir mineralų kiekis, įskaitant folio rūgštį. Pusėje puodelio (90 g) virtų smidrų yra apie 134 µg folio rūgšties, arba 34 % DV. Smidruose taip pat gausu antioksidantų. Įrodyta, kad jie turi uždegimą slopinančių ir antibakterinių savybių. Be to, tai puikus širdžiai naudingų skaidulų šaltinis.

Valgant kiaušinių gaunama pagrindinių maistinių medžiagų, įskaitant folio rūgštį. Viename dideliame kiaušinyje yra 22 µg folio rūgšties, arba maždaug 6 % DV. Kiaušiniuose taip pat yra baltymų, seleno, riboflavino ir vitamino B12.

Pagrindinių vitaminų ir mineralinių medžiagų, tarp jų ir folio rūgšties, gausios visos žalialapės daržovės (salotos, porai, petražolės, špinatai, brokoliai, gražgarstės). 30 g žalių špinatų yra 58,2 µg, arba 15 % DV folio rūgšties; 100 g petražolių – 180 µg. Lapinėse daržovėse ir salotose taip pat daug skaidulų, vitaminų K ir A.

Burokėliai – nepamainomas folio rūgšties šaltinis. Be to, juose gausu mangano, kalio ir vitamino C. Viename puodelyje (136 g) žalių burokėlių yra 148 µg folio rūgšties, arba apie 37 % DV.

Mėsos mėgėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad jaučių kepenys – vienas labiausiai koncentruotų folio rūgšties šaltinių. 100 g virtų jaučių kepenų porcijoje yra 145 µg folio rūgšties. Be to, viena jaučių kepenų porcija gali patenkinti kasdienius vitaminų A ir B12 bei vario poreikius.

Avokadai populiarūs dėl kreminės tekstūros ir sviestinio skonio. Drauge tai daugelio svarbių maistinių medžiagų, įskaitant folio rūgštį, šaltinis. Pusėje neapdoroto avokado yra 82 µg folio rūgšties, arba apie 21 % DV. Be to, avokaduose gausu kalio ir vitaminų K, C, B6.

Deja, dienos šviesoje bei apdorojant maistą karščiu, nemažai folio rūgšties suyra. Tad jos atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną. Visgi dėl folio rūgšties papildų vartojimo rekomenduojama konsultuotis su savo šeimos gydytoju.