Seksualinė, arba lytinė, orientacija tarptautiniuose žodynuose apibūdinama kaip ilgalaikė savybė, pažyminti, kurios lyties atstovams žmogus jaučia emocinį, romantinį arba lytinį potraukį (ar jų kombinaciją). Ilgus šimtmečius žmonija pripažino tik potraukį priešingai lyčiai, nors visais laikais buvo ir tokių, kurie mylėjo tos pačios lyties atstovus. Tik apie juos visada kalbėta pašnibždomis. Dabar pasaulis keičiasi, o šalia dviejų seksualinių orientacijų jų atsiranda gerokai daugiau. Ir tikrai dar ne apie visas žinome.

 

intymu

Nežinoma seksualinės orientacijos kilmė

 

Nors ir kiek daug žmonija jau sužinojo apie kūną ir protą, kol kas dar nepavyko tiksliai išsiaiškinti, kas iš tiesų lemia seksualinę orientaciją. Populiaru sakyti, kad tai prigimtinis dalykas. Visgi prigimtinis nereiškia genetinis, t. y. paveldimas. Ir tai, mokslininkų teigimu, labai svarbu suprasti. 2019 m. prestižiniuose žurnaluose publikuoto mokslinio tyrimo autoriai teigia, kad nė vienas atskiras genas nenulemia seksualinės orientacijos. Itin didelės apimties genų tyrimas parodė, kad požymiui (šiuo atveju seksualinei elgsenai) susiformuoti reikšmingesnę įtaką turi 5 genai, o dar keletas tūkstančių genų turi mažesnę įtaką, bet vis tiek turi. Vadinasi, neįmanoma genetiškai įvertinti skirtumų tarp heteroseksualių ir homoseksualių asmenų. Mokslininkai daro prielaidą, kad seksualinę elgseną, ne tik orientaciją, lemia daugybė vidinių ir išorinių veiksnių vienu metu. Tai ir genai, ir aplinka, ir milžiniškas spektras biologinių veiksnių dar žmogui tik formuojantis gimdoje. Šis tyrimas, kai išnagrinėta daugiau kaip 0,5 mln. žmonių genetinė medžiaga, dar kartą patvirtino, kad žmogus yra gerokai sudėtingesnis, nei manoma. Tad neverta tikėtis, kad jo seksualinė elgsena bus paprasta. Visgi, kad ji bus tokia sudėtinga, prieš kelis dešimtmečius seksualumo tyrimus pradėję mokslininkai nesitikėjo. Nors seksologai tvirtina, kad įvairiausi lytiniai santykiai, dėl kurių sutaria du ar daugiau suaugusių asmenų, yra normalūs, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje egzistuojanti seksualinių orientacijų įvairovė kartais trikdo. Mat neaišku, kas, su kuo ir kaip nori bei gali užsiimti intymiais malonumais. Lengviau orientuotis padeda terminų žinojimas. Štai pagrindiniai:

 

1. Heteroseksualumas. Europos lyčių lygybės institutas pateikia moderniausią heteroseksualumo apibrėžimą. Tai seksualinis, emocinis ir (arba) romantiškas potraukis kitos biologinės lyties asmeniui. Paprastai heteroseksualumas suvokiamas kaip trauka priešingai lyčiai, bet tai netikslu, nes dalyje šalių oficialiai pripažįstamos daugiau nei dvi lytys. Visgi dažniausiai heteroseksualumas suvokiamas kaip potraukis (dažniausiai seksualinis) tarp vyro ir moters biologine ir psichologine prasmėmis.

 

2. Homoseksualumas turėtų būti suvokiamas kaip seksualinis, emocinis bei romantiškas potraukis tos pačios lyties asmeniui. Homoseksualūs vyrai (pagal biologinę lytį) žinomi kaip gėjai. Moterys, jaučiančios trauką kitoms moterims, žinomos kaip lesbietės. Anglų kalboje sąvoka gay tradiciškai nurodo vyrus, bet kiti žmonės, jaučiantys trauką tai pačiai lyčiai ar kelioms lytims, taip pat gali save apibrėžti kaip gay. Taigi gay kartais vartojama kaip bendra sąvoka tiek lesbietėms ar biseksualiems žmonėms, tiek ir gėjams vyrams apibūdinti. Tyrimai rodo, kad 6–20 % vyrų gali būti homoseksualūs arba biseksualūs. Moterų – dvigubai mažiau.

 

3. Biseksualumas. Tai seksualinė orientacija, kurią turintys vyrai ir moterys gali patirti seksualinį bei romantinį potraukį abiejų lyčių atstovams. Biseksualumas dar gali būti apibūdinamas kaip potraukis visoms lyties tapatybėms ir todėl kartais siejamas su panseksualumu. Visgi tai viena sudėtingiausių seksualinių orientacijų, šiuo metu intensyviai nagrinėjama mokslininkų. Mėginama išsiaiškinti, kas lemia, jog susiformuoja seksualinis ir romantinis potraukis, o noras užmegzti santykius su tos pačios lyties atstovais intensyvesnis nei su priešinga lytimi. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, apie 1,8 % vyrų laiko save biseksualiais. Save taip identifikuoja apie 2,8 % moterų. Visgi šie skaičiai netikslūs, mat atliekant apklausas net 5 ir 7 % abiejų lyčių atstovų save apibūdino kaip nevisiškai heteroseksualius.

 

4. Panseksualumas. Tai seksualinė orientacija, kai žmogus jaučia romantinę ir seksualinę trauką kitiems asmenims, nepriklausomai nuo jų lyties ar pasirinktos lytinės tapatybės. Panseksualai gali jausti potraukį vyrams, moterims, translyčiams žmonėms ir tiems, kurie neapsisprendžia dėl savo lytinės tapatybės. Lytis renkantis partnerį jiems nesvarbi. Be to, į panseksualumo apibrėžimą patenka ir tokie atvejai, kai žmogus jaučia trauką, pavyzdžiui, prie artistiškų žmonių arba humoristinių knygų mėgėjų. Panseksuali orientacija paprastai žymi ribą, kurią peržengus jau pradedama kalbėti apie kitokio, ne tik lytinio, potraukio egzistavimą.

 

5. Aseksualumas. Tai gali būti suvokiama kaip seksualinė orientacija, tačiau dažniau – jokio lytinio potraukio nejautimas nė vienai lyčiai ar lytinei tapatybei. Visgi tai nereiškia, kad aseksualūs asmenys negali jausti romantinio potraukio ar užmegzti santykių. Psichologai įsitikinę, kad aseksualumas nėra seksualinis sutrikimas. Yra atvejų, kai dėl traumuojančių patirčių sekso atsisakoma, tačiau oficialiai aseksualumas nėra patologija. Iki šiol vyksta diskusijos dėl to, ar galima laikyti aseksualumą lygiaverte seksualine orientacija. Nėra bendros nuomonės ir apie tai, ar aseksualu gali save vadinti tik tas asmuo, kuris visiškai neturi lytinio potraukio, ar į šią sąvoką telpa ir tie, kurių lytinis potraukis itin silpnai išreikštas.

 

6. Demiseksualumas. Tai itin romantiškai apibūdinama seksualinė orientacija. Mat save demiseksualiais laikantys asmenys seksualinę trauką pajunta tik tuomet, kai tarp partnerių, nepriklausomai nuo lyties, susiformuoja gilus emocinis ryšys. Sertifikuota sekso terapeutė ir konsultantė santuokos ir šeimos klausimais Holly Richmond sako, kad demiseksualai iš pradžių apskritai nejaučia jokios traukos. Jiems visų pirma svarbu romantiški jausmai, meilė ir draugystė. Seksualinį potraukį ir geismą pajunta vėliau, ir tai jiems tikrai nėra priežastis palaikyti santykius ar kurti šeimą. Dažniausiai demiseksualios būna moterys.

 

7. Transeksualumas. Tai nėra seksualinė orientacija. Ši sąvoka veikiau susijusi su lytine elgsena. Transseksualai – tai asmenys, kurių socialinė lytis skiriasi nuo biologinės lyties, t. y. būdingas noras išreikšti lytinį tapatumą nesivadovaujant biologinės lyties padiktuotomis normomis. Transseksualai jaučia vidinį poreikį savo apranga, aksesuarais, manieromis, kalba, kosmetika ar kūno pokyčiais pristatyti save skirtingai, nei reikalauja su biologine lytimi susiję socialiniai lūkesčiai. Ši sąvoka lietuvių kalboje apima ne tik skirtingo lytinio tapatumo asmenis (transsexual), bet ir asmenis, kurie nenori būti identifikuojami kaip vyras ar moteris (transgender). Transseksualus vyras – asmuo, kuris pagal savo biologinę lytį yra moteris, bet jo lytinė tapatybė kaip vyro arba apima vyriškojo lytinio tapatumo spektrą. Transseksuali moteris – asmuo, kuris pagal savo biologinę lytį yra vyras, bet pagal lytinį tapatumą – moteris“ arba apima moteriškojo lytinio tapatumo spektrą. Analogiški apibūdinimai naudojami apibrėžiant ir transseksualių asmenų seksualinę orientaciją, t. y. remiantis būtent jų lytiniu tapatumu, ne biologine lytimi. Heteroseksualus transseksualus asmuo, pavyzdžiui, yra transseksualus vyras, jaučiantis potraukį moterims. Transseksuali lesbietė jaučia potraukį kitoms moterims.

 

8. Autoseksualumas. 1989 m. šį terminą pirmasis paminėjo amerikiečių seksologas Bernardas Apfelbaumas. Anuomet jis taip pavadino žmones, kuriems sunku pajausti lytinį potraukį kitiems. Dabar taip apibūdinami asmenys, kurie jaučia potraukį patys sau. Šiuo metu autoseksualumo fenomeną tiria įvairių pasaulio šalių psichologai. Jie stengiasi išsiaiškinti, kas lemia šį polinkį ir kaip tokiems žmonėms sekasi megzti santykius su kitais. Aišku viena – autoseksualumas griauna daugybę visuomenės įsitikinimų. Juk jis įrodo, kad romantiniai ir lytiniai santykiai galimi ne tik tarp dviejų ar net daugiau žmonių. Kita vertus, kai kurie autoseksualai tikina užmezgę puikius santykius su antrosiomis pusėmis. Tiesiog sekso metu tokiam žmogui norisi daugiau liesti save, o ne partnerį.

 

9. Antroseksualumas. Tai sudėtinga orientacija, o gal tiksliau negebėjimas įvardyti savo seksualinės orientacijos. Antroseksualūs asmenys nežino, kokia jų seksualinė orientacija arba negali susitapatinti su bent viena iš anksčiau minėtų. Ši seksualinės orientacijos forma siejama su panseksualumu. Mat galiausiai antroseksualūs asmenys pajunta romantinį ar lytinį potraukį, tačiau jiems visai nesvarbi partnerio lytis ar lytinė tapatybė. Manoma, kad antroseksualūs asmenys gali pradėti tapatintis su tam tikra seksualine orientacija tik todėl, kad taip lengviau jų romantinių santykių partneriui, tačiau jiems patiems tai visiškai nesvarbu.