Liaudiškos grožio priemonės yra be galo populiarios, nes yra natūralios ir nebrangios. Be to, kalbama, kad jas prieš tai išbandė šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių. Daugelis laikosi požiūrio: jeigu nieko blogo nenutiko jiems, tai turbūt nenutiks ir mums. Tačiau ne visada toks požiūris yra teisingas. Naminės grožio priemonės gali padaryti daug žalos, kuriai panaikinti gali prireikti daug laiko.

 

9 naminės grožio priemonės, kurių geriau nenaudoti:

 

"natūralios grožio priemonės"

  • Citrina veido odai. Citrinos – tai visų dermatologų košmaras. Iš kur atsirado tradicija balinti odą citrinų sultimis nėra žinoma. Tačiau tikrai žinomas vienas dalykas, kad citrinos yra tokios rūgščios, kad gali nuėsti viršutinį odos sluoksnį. Po to žmogaus oda tampa jautresnė saulės poveikiui bei įvairioms infekcijoms. Natūralus odos pH – apie 4 – 5, o citrinų pH – apie 2. Balinant odą citrinų sultimis gali atsirasti dėmių, spuogų. Štai tokios pasekmės laukia, jei odos priežiūrai naudosite citrinas. Beje, citrinų sultys gali sustiprinti ir pabalinti nagus, tačiau odai jų naudoti nereikėtų. Daug sveikiau būtų kiekvieną rytą išgerti stiklinę maloniai šilto vandens su griežinėliu citrinos.

 

  • Kiaušinių baltymų kaukės. Kas nežino, kad kiaušinių baltymai sutraukia poras ir naikina smulkias raukšleles? Iš dalies tai tiesa, bet kiekvieną kartą dedant žalią kiaušinį ant veido reikėtų atsiminti, kad rizikuojate užsikrėsti salmonelėmis, jei netyčia šiek tiek kaukės patektų į burną ir nurytumėte.

 

  • Majonezo kaukės veidui. Majonezas gal ir tinka sumuštiniams ar salotoms, tačiau ne kaip grožio priemonė. Majonezas gaminamas beveik vien iš aliejaus ir riebalų, todėl gali sukelti aknę, užkimšti poras ir skatinti odos bakterijų dauginimąsi. Tačiau majonezas maitina plaukus, tinka sausiems galiukams gydyti.

 

  • Veido kaukės ir šveitikliai su cinamonu. Cinamonas tinka bandelėms ir kitiems kepiniams, tačiau veido odai gali pakenkti. Gali sudirginti odą, atsirasti pūslelių, net nudegimų. Cinamono kvapas švelnus, tačiau jis yra toks pats aštrus kaip pipirai. O jų juk nenaudotumėte ant veido ar kūno odos?

 

  • Obuolių sidro actas vietoje dezodoranto. Pastaraisiais metais ypač išaugo skaičius žmonių, kurie atsisako naudoti higienos ir buities valymo priemones, kuriose yra nenatūralių medžiagų, ypač baiminamasi nenatūralių dezodorantų ir antiperspirantų. Sklando gandai, kad jie gali sukelti krūties vėžį, nors nėra tą tikrai patvirtinančių tyrimų, tik hipotezės. Daugelis naminių dezodorantų gaminami obuolių sidro acto pagrindu. Tiesa, kad obuolių sidro actas naikina bakterijas, sukeliančias nemalonų kūno kvapą. Actas turi dar mažesnį pH nei citrinos ir todėl jis odai yra dar pavojingesnis. Natūralūs dezodorantai su obuolių sidro actu ir eteriniais aliejais kvepia magiškai ir naikina nemalonų kūno kvapą, tačiau neblokuoja praikaito liaukų kaip dezodorantai su aliuminiu, todėl ant drabužių gali likti šlapių prakaito dėmių.

 

  • Sodos šveitiklis. Palyginus su acto ir citrinų rūgštimis, sodos pH yra dar didesnis, todėl nuolat naudojant maistinę sodą gali kilti įvairių odos sudirginimų.

 

  • Cukraus šveitiklis. Tą patį kaip apie sodą galima pasakyti ir apie cukrų, kuriuo, kaip dažnai teigiama, galima keisti kosmetines priemones iš prekybos centrų. Šiek tiek cukraus sumaišius su šlakeliu vandens ar aliejaus, gausis puikus ir visiškai natūralus kūno odos šveitiklis. Cukraus granulės gali pažeisti odą, natūralų lipidų apsauginį sluoksnį. Ilgainiui oda gali per daug išsausėti ir pradėti pleiskanoti. Jei reikia nušveiti odą, saugesnė alternatyva būtų švelnus šveitimas su mikropluošto šluoste.

 

  • Medaus ir ciberžolės kaukės. Nors šis bičių produktas laikomas geru ir natūraliu odos drėkikliu, tačiau jis tinka ne visiems. Nemažai žmonių medui yra alergiški, todėl naudojant jį į vidų ar išoriškai gresia įvairaus stiprumo alerginės reakcijos. Ciberžolė turi daug vertingų antioksidantų, tačiau gali suteikti veidui nepageidaujamą gelsvą atspalvį. Tamsesnio gymio žmonėms jis gali atrodyti gražiai (galbūt todėl tokios kaukės populiariausios Indijoje), tačiau šviesiai ir rausti linkusiai lietuvaičių odai šis prieskonis nėra rekomenduojamas. Geriau juo gardinti sriubas ir troškinius.

 

  • Dantų pasta spuogams gydyti. Tikriausiai daugelis yra bandę džiovinti spuogus dantų pasta. Ši priemonė buvo ypač populiari sovietmečiu, kai beveik nebūdavo odos priežiūros priemonių spuoguotai odai. Dantų pasta gali iš tiesų sumažinti uždegimą. Tačiau ją naudojant rizikuojama nusideginti odą cheminėmis medžiagomis. Gali šiek tiek pasikeisti odos spalva – ji taps nelygi ir nevienoda. Dėmė, likusi nuo dantų pastos, gali išlikti net visą gyvenimą.

 

Kokios išvados? Niekada nereikėtų naudoti naminių grožio priemonių, neatlikus namų darbų. Net jei grožio priemonių sudedamosios dalys atrodo nekenksmingos ir natūralios, netinkami deriniai gali palikti randus visam gyvenimui. Odą balinti, gydyti, stangrinti ir valyti galima ir kai kuriomis namie esančiomis priemonėmis, tačiau prieš tai rekomenduojama pasitarti su dermatologu. Kiekvieno žmogaus oda yra individuali ir tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam.