Dauguma žino, kokie maisto produktai nėra naudingi, taip pat tai, kad juos reikia vartoti saikingai, jei nori išlikti sveiki. Tačiau nereikia galvoti tik apie save: yra daugybė maisto produktų, kurie kenkia mūsų motinai gamtai. Toliau pateikiamas 9 maisto produktų sąrašas. Kitą kartą prieš dedant juos į prekybos centro krepšelį, verta pagalvoti, ar tikrai norėsis tai valgyti. Jei pasaulyje būtų mažiau žmonių, kurie, kaip Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, sakytų: „Po manęs nors ir tvanas“, pasaulis būtų daug gražesnis, žemė ir oras švaresni.

 

"ekologija"

2015 metų liepą Prancūzijos ekologijos ministrė Segolene Royal paskatino žmones nustoti pirkti ir valgyti populiarų šokoladinį lazdyno riešutų kremą. Jį politikė pavadino aplinkos nelaime, nes jis gaminamas iš palmių aliejaus. Palmės auginamos plantacijose, iškirtus atogrąžų miškus. Kuo didesnė palmių aliejaus paklausa, tuo didesnė grėsmė atogrąžų miškams, kartais vadinamiems mūsų planetos plaučiais. Iš tikrųjų daugelis kasdien vartojamų maisto produktų daro potencialią žalą. Bet koks maistas alina gamtą, tačiau kai kurie maisto produktai labiau kenkia nei kiti. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, Atlanto melsvųjų tunų, geriau iš viso atsisakyti, o kitiems rasti alternatyvą, pavyzdžiui, rinktis žole šeriamų galvijų mėsą.

 
  • Atlanto melsvieji tunai (lot. Thunnus thynnnus). Elementaru, jei žmonija ir toliau valgys šios rūšies tuną, netrukus ji paprasčiausiai išnyks. Šios jūrų žuvys neretai gyvena iki šimto metų ir nesusilaukia tiek daug palikuonių, kad prieauglis nuolatos būtų labai didelis. Statistika skelbia, kad per pastarąjį šimtmetį šių žuvų kiekis sumažėjo 96 %. Žuvų mėgėjai tuną gali keisti lašiša, otu, kalmarais, jūros ešeriu, upėtakiu ir t. t.
 
  • Cukrus. Pasirodo, cukrus ne veltui vadinamas baltąja mirtimi. Jis kenkia žmogaus sveikatai ir Žemės ekosistemai. Kasmet daugiau nei 121 šalyje pagaminama 145 milijonai tonų cukraus. Palyginimui: norint pagaminti 2 kg cukraus vidutiniškai išnaudojama 330 l vandens. Cukriniams runkeliams išauginti naudojama daug trąšų, kurios patenka į natūralius vandens telkinius. Cheminės medžiagos pamažu naikina vandens fauną ir florą. Kaip sumažinti žalingą poveikį gamtai? Jei tik įmanoma vengti pridėtinio cukraus. Šiuolaikinis žmogus jo ir taip suvartoja daugiau nei pakankamai.
 
  • Į butelius išpilstytas vanduo. Per metus amerikiečiai sunaudoja apie 50 milijardų plastikinių vandens butelių. JAV perdirbama tik 23 % plastiko ir tai reiškia, kad 38 milijardai plastikinių butelių kasmet tiesiog atsiranda sąvartynuose. Be to, tokio vandens transportavimui kasmet sunaudojama be galo daug degalų. Aplinkai saugesnė alternatyva būtų įsigyti vandens filtrą ir vandenį patiems išpilstyti į daugkartinio naudojimo butelius.
 
  • Ėriena / aviena. Apskaičiuota, kad mūsų planetoje yra apie 1,8 milijardo avių. Tačiau iš visų šie naminiai gyvuliai labiausiai kenkia aplinkai. Kiekvienam avienos kilogramui reikia daugiau nei 8000 litrų vandens, o į atmosferą išskiria apie 10 kg CO2. Tiek pat anglies dvideginio išskiria automobilis, nuvažiavęs 45 km. Aplinkosaugininkai rekomenduoja valgyti daugiau lęšių. Šios ankštinės daržovės į atmosferą išskiria mažiausiai anglies dioksido.
 
  • Fabrikuose užaugintų jaučių ir karvių mėsa. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis 18 % pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų teršalų sudaro jautienos pramonė. Karvei reikia didelio žemės ploto, daug vandens. Be to, vienas gyvulys palieka mėšlo maždaug kaip 20 – 40 žmonių kasmet. Kiekvienam 0,5 kilogramo kūno reikia apie 5 – 7 kg pašaro. Pasaulyje iškertama daugybė hektarų tropinių miškų tam, kad pasodinti pašarinių sojų ir kukurūzų. Pasaulyje mėsos poreikis kasmet išauga maždaug 2 %. Augant žmonių pajamoms, tiesiogiai didėja gyvulinių baltymų paklausa, todėl galvijų auginimas turi būti ypatingai ribojamas ir prižiūrimas, kad nekenktų ekosistemai. Fabrikuose užaugintų galvijų mėsą keisti žole šeriamų, organinių, vietinių galvijų mėsa. Tačiau svarbiausia riboti mėsos suvartojimą.
 
  • Fermose auginamų vištų mėsa. Milžiniškos vištų fermos pasaulyje sukelia nesuskaičiuojamą gausybę problemų. Viena iš didžiausių – tarša. Į natūralius vandenis nuteka nemažai vištų mėšlo. Laisvėje auginamos vištos nors ir brangesnės, tačiau sveikesnės žmogui ir saugesnės aplinkai.
 
  • Palmių aliejus yra pigiausias kepimo aliejus pasaulyje, todėl jo dedama į daugelį perdirbtų maisto produktų: traškučių, dribsnių, saldainių, krekerių, konservų ir pan. Visuose šiuose produktuose palmių aliejus yra vienas iš pagrindinių ingredientų. Didėjant palmių aliejaus paklausai, gamintojai plečia palmių plantacijas ir kerta atogrąžų miškus. Kartu su miškais neišvengiamai nyksta daug vietinių gyvūnų ir augalų rūšių. Rekomenduojama vengti produktų, kurių sudėtyje paminėtas palmių aliejus, „sodium lauryl / laureth“ arba „Elaeis guineensis”. Alternatyva palmių aliejui – kokoso riešutų aliejus.
 
  • Paprasta kava. Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis pasaulinis kavos suvartojimas per 5 metus išaugs 25 %. Jau dabartiniai kavos gėrimo įpročiai skatina kavos plantacijų plėtimąsi, didina pesticidų, herbicidų, fungicidų ir kitų trąšų naudojimą. Aplinkosaugininkai rekomenduoja pirkti kavą, turinčią Atogrąžų miškų aljanso sertifikatą.
 
  • Soja. Anksčiau sojos buvo plačiai naudojamos gyvulių pašarui, tačiau pastaruoju metu jas pamėgo ir žmonės. Tai paskatino sojų plantacijų plėtimąsi. Sojų plantacijos dažniausiai apsodinamos ten, kur pigi darbo jėga ir žemė, tai yra Trečiojo pasaulio šalyse. Apie aplinkos išsaugojimą vietiniai ūkininkai galvoja mažiausiai. Populiarėjantį sojų pieno gėrimą rekomenduojama keisti kokosų, avižų arba kanapių pienu.