Nesaugumo jausmą išduodantis elgesys yra toksiškas ir gali padaryti mūsų gyvenimus apgailėtinus. Laiku nepastebėjus žemos savivertės, galima praleisti daug puikių galimybių arba gyvenimas pradės atrodyti vis liūdnesnis ir liūdnesnis. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus, kurie gali nurodyti nesaugumo jausmą ir tada bandyti spręsti žemos savivertės problemas, kol jos dar nespėjo labai pakenkti jūsų gyvenimui.

 

nesaugumo jausmas

8 ženklai, kurie išduoda nesaugumo jausmą:

 

  • Per daug didelis pozityvumas. Puiku būti pozityviems, bet kartais per didelis pozityvumas ir plati šypsena slepia emocinį nesaugumo jausmą. Kai kurie žmonės tuo naudojasi, kad būdu nukreipti dėmesį nuo to, kas yra blogai. Pavyzdžiui, jeigu paskambinsite draugui po sunkios dienos, jis, jeigu yra pakankamai pasitikintis savimi, pradės sąžiningai kalbėti apie savo sunkumus. Jeigu ne, tuomet jis kalbės apie bendrus dalykus, vengdamas užsiminti apie realias problemas.

 

  • Norite tobulo rezultato kiekvieną kartą. Perfekcionizmas gali būti žemos savivertės rezultatas. Žmogus, kuris niekada nesijaučia patenkintas savimi, negali susitaikyti su rezultatais, kuriuos pasiekė ir gali užstrigti, atlikdamas vieną užduotį, labai ilgam laikui, kol gaus idealų rezultatą. Pavyzdžiui, žmogus, kurio savivertė žema jaus nerimą, jei kambarys nebus pakankamai tvarkingas ir svečiai nebus dėl to patenkinti. Todėl, užuot skyrę 30 minučių apsitvarkymui, jie praleis valandų valandas viską blizgindami.

 

  • Negalite priimti kritikos. Jeigu jaučiatės nesaugus, kai kažkas išsako pastabas apie jūsų darbą, tai rodo, kad kritiką jūs priimate labai asmeniškai apie save patį, o ne apie tą užduotį, kurią atlikote. Kitą kartą, kai išgirsite kritiką, pasistenkite sutelkti dėmesį į vertingą informaciją, kuri jums pateikiama, pavyzdžiui, kaio būtų galima tam tikrą užduotį atlikti geriau. Ir nebandykite nuvertinti savo pasiekimų, kai kas nors jus giria.

 

  • Svarbu pasidalyti su kitais savo pasiekimais. Dalytis geromis naujienomis tapo labai lengva, kai atsirado ir suklestėjo socialiniai tinklai. Tačiau, turėkite omenyje, kad jei matote kažką aktyviai dalijantis visais gerais dalykais savo gyvenime, tai tie asmenys gali tiesiog ieškoti kitų žmonių pritarimo ir pripažinimo ir tai, kaip jie jausis, priklausys nuo kitų žmonių žinučių ir paspaudimų. Nieko blogo dalytis gerais dalykais su kitais, bet jie neturėtų būti vienintelis dalykas, kuris didina jūsų savivertę. Mūsų šeima ir draugai mus myli nepriklausomai nuo to, ar mus neseniai paaukštino pareigose, mūsų unikalių hobių ar puikaus stiliaus jausmo.

 

  • Negalite pasakyti: „Ne”. Toks žmogus be problemų sutiks po sunkios ir varginančios dienos darbe atvykti prižiūrėti vakare draugų vaikų. Puiku, jei norite padėti kitiems, bet pajutus, kad kiti pradėjo jumis naudotis, laikas sustoti. Kiekvieną kartą, kai padeda kitiems savo sąskaita, jūsų protas pradeda galvoti, kad tai, ko norite jūs patys, yra nesvarbu. Įsivaizduokite, kaip jūsų gyvenimas pasikeistų, jei nustotumėte sutikti su viskuo, ko iš jūsų prašoma. Žmonės ne tik pradėtų jus ir jūsų ribas labiau gerbti, bet jūs ir sustiprintumėte savo savivertės jausmą. Be to, turėtumėte šiek tiek papildomo laiko daryti dalykus, kurie jums patinka.

 

  • Jums reikia patvirtinimo, kad viskas gerai, dėl visko. Kai kurie žmonės negali ištverti net trumpalaikio nerimo, todėl jie nuolat klausia kitų žmonių pritarimo ir prašo paramos. Kartais tai padeda sumažina nerimą, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai įspėja, kad žmogus nemoka pats susitvarkyti su savo problemomis. Pavyzdžiui, jei kas nors nusiperka naujų drabužių ir jaučia norą pasidalyti nuotraukomis su kitais, tai gali būti žemos savivertės simptomas.

 

  • Dažnai pradeda galvoje kurti katastrofinius scenarijus. Mes visi pažįstame tokį žmogų, kuris linkęs per daug apie viską mąstyti, neracionaliai nerimauja ir išsigalvoja nebūtus, bet būtinai pačius blogiausius scenarijus. Pavyzdžiui, tokio žmogaus partneris gali vėluoti grįžti namo vos 30 min., bet nesaugiai besijaučiantis žmogus iškart pradės galvoti, kad jis yra jam neištikimas arba pakliuvo į avariją. Katastrofinis mąstymas yra labai toksiška savybė, kurią reikia stengtis suvaldyti. Patariama stengtis pirmiausiai galvoti apie geriausius įmanomus scenarijus ir įvertinti, kokia tikimybė, kad blogiausi scenarijai iš tiesų gali išsipildyti.

 

  • Esate linkęs kaltinti kitus. Svarbu išlikti kritiškam, bet nereikėtų naudoti kritikos, norint patiems pasijusti geriau. Jeigu pradėsite kritikuoti asmenį, kuris to nenusipelnė, ilgainiui pasijusite kaltas, o tai dar labiau sustiprins nesaugumo jausmą.