Bučiuojantis dirba veido raumenys, sumažėja stresas, skausmas, smegenys išskiria daugiau laimės hormono oksitocino. Tačiau bučiniai gali ir kelti pavojų sveikatai. Juk ne be priežasties mes nesidalijame stalo įrankiais su nepažįstamaisiais, nelaižome viešo naudojimo daiktų ir pan.

 

bučiniai

7 bučinių pavojai:

 
  • Per bučinius gali būti perduodamos kenksmingos bakterijos. Burnoje bakterijų daugiausiai, nes per ją patenka bakterijos ne tik išorės, bet ir virškinamojo trakto ir kvėpavimo sistemos. Žmonės gali nešioti savyje ligų sukėlėjus dar keletą dienų prieš pasireiškiant simptomams. Per prancūziškus bučinius, kurių metu naudojami liežuviai, perduodama dar daugiau pavojų ir dar labiau padidėja rizika kuo nors užsikrėsti negu bučiuojantis sučiauptomis lūpomis. Todėl peršalus ar sergant kitomis ligomis nuo bučinių rekomenduojama susilaikyti.
 
  • Per bučinius plinta mononukleozės ir meningito virusai. Tai du dažniausiai per bučinius perduodami patogenai. Mononukleozės virusas gali išlikti ir sukelti tokius simptomus kaip didelis nuovargis, trunkantis apie pusę metų. Meningito virusas gali sukelti galvos ir stuburo smegenų membranų uždegimą, kuris truks 10 dienų. Meningitas kartais gali baigtis net mirtimi arba pasveikus gali kilti sunkių komplikacijų, dėl kurių ligonis gali tapti neįgalus.
 
  • Per bučinius galima užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Mikrobai, kurios sukelia gonorėją, sifilį, herpesą, ŽPV gali būti perduodami per seiles. Šios infekcijos dažnai būna besimptomės, todėl partneriai ilgą laiką gali net nežinoti, kad jomis serga ir gali jomis užkrėsti kitus žmones bei vienas kitą.
 
  • Pūslelinė dažnai vadinama bučinių liga. Per bučinius užsikrečiama lūpų pūsleline – tai infekcija, kurią sukelia herpes virusas. Pūslelinė pasireiškia skysčio pripildytų pūslelių susiformavimu ant lūpų ir šalia jų. Virusas užkrečiamas net, jei nėra jokių vizualinių odos pakitimų. Bučinys su viruso nešiotoju, net neturinčiu pūslelių, gali būti užkrečiamas.
 
  • Per bučinius galima užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis, pavyzdžiui, ŽIV. Dažniausiai ŽIV užsikrečiama lytinių santykių metu per spermą, makšties išskyras ir kraują. Tačiau užsikrėsti galima ir bučiuojantis, jei burnoje įtrūkimų, žaizdelių, kurių gali atsirasti per stipriai valantis dantis, naudojant dantų siūlą arba ankstyvoje gingvito stadijoje.
 
  • Bučiniai gali sukelti dantų ėduonį. Bučiuojantis perduodamos kenksmingos bakterijos, esančios partnerio burnoje (ant dantų apnašų ir ėduonies). Teigiama, kad ėduonis yra užkrečiama. Todėl reikėtų nepamiršti, kad nepaisant to, jog iš partnerio burnos sklinda gaivus mėtų kvapas, jis vis tiek gali perduoti burnos ertmės infekcijas.
 
  • Bučiniai gali sukelti sunkią alerginę reakciją. Švedų tyrimas nustatė, kad apie 12 % žmonių, pasibučiavę su kuo nors, kas ką tik valgė alergiją sukeliančio maisto, gali patirti alerginę reakciją. Didesnė rizika patirti alerginę reakciją tada, kai partneris ką tik suvalgė maisto, kurio netoleruojate. Tačiau jautrumas priklauso nuo alergijos sunkumo. Gali kilti pūslelių, bėrimų, gali patinti veidas, kamuoti dusulys per kelias minutes nuo kontakto su alergenais. Todėl partnerį reikėtų informuoti apie savo alergijas, kad jis žinotų, kada galima bučiuotis.