Tinkama odos priežiūra (apsauginių priemonių nuo saulės naudojimas ir švelnus valymas) padeda išlaikyti didžiausią žmogaus organą sveiką ir gražų, kad ir kiek metų prabėgtų. Rūpintis oda nėra sudėtinga. Tiesiog rekomenduojama vengti saulės spindulių, streso, nerūkyti, sveikai maitintis ir elgtis su oda švelniai (nepiktnaudžiauti karštomis voniomis ir dušu, vengti stipriai veikiančių muilų, drėkinti odą, taisyklingai skusti odą ir stipriai netrinti rankšluosčiu). Elementarios priežiūros kartais neužtenka. Ar žinojote, kad kai kurios odos ligos atskleidžia daug daugiau apie jūsų sveikatą ir bendrą organizmo būklę, nei pasako dermatologai?

 

6 dalykai, kuriuos atskleidžia odos ligos:

 

Oda

  • Egzema siejama su depresija ir nerimu. Šią odos ligą galima atskirti iš sausos, niežtinčios, paraudusios odos, ypač kaklo ir vidinėse alkūnių srityse. Šiuolaikiniame pasaulyje egzemos susirgimų registruojama labai daug. Vien JAV šia odos liga serga apie 30 milijonų asmenų. Dažniausiai egzema vargina vaikystėje, tačiau gali prasidėti ir suaugus. Manoma, kad ši odos liga yra susijusi su asmens psichine būkle. Daugelis pacientų dažnai skundžiasi prasta nuotaika ar polinkiu į depresiją. Tačiau dažniausiai ryšys tarp odos ligos ir psichikos sutrikimų pamirštamas. Jeigu egzemą pavyksta išsigydyti (naudojami įvairūs receptiniai tepalai), dingsta arba sumažėja nemalonūs simptomai, niežulys, trukdantis miegoti naktį, sumažėja stresas, patiriamas sergant odos ligomis, todėl gali pagerėti asmens psichologinė savijauta.
 
  • Žvynelinė siejama su širdies ligomis. Autoimuninė sistema skatina šiurkščių, pleiskanojančių ir niežtinčių odos plotų atsiradimą. Gydytojai pastebėjo, kad sunkios formos psoriazė 58 %padidina širdies ligų ir 43 % širdies priepuolio riziką. Manoma, kad žvynelinę ir arterijų užsikimšimą skatina panašūs veiksniai. Riziką susirgti širdies ligomis didina ir stiprūs vaistai, kuriuos vartoja pacientai, norėdami kontroliuoti odos ligos simptomus. Vaistų be šalutinių poveikių nėra.
 
  • Rožinė gali būti susijusi su Alzheimeriu. Šiauriniame pusrutulyje rožine sergančių asmenų gyvena daugiau. Vien JAV nuo jos kenčia apie 16 milijonų gyventojų. Rožinė, kurios pagrindiniai simptomai – odos paraudimas ir deginimas, dažnai laiku negydoma, nes žmonės net neįtaria, kad serga šia liga. Naujausi tyrimai, publikuoti 2016 metų žurnale „Annuals of Neurology“ rodo, kad rožinė gali 28 % padidinti senatvinės silpnaprotystės riziką moterims. Tai nėra vienintelis galimas ligos faktorius, tačiau jeigu jums daugiau nei 60 metų ir turite rožinę, reikėtų pasakyti gydytojui, jei pradėjote pastebėti bet kokių kognityvinės funkcijos sutrikimų ir atkreipti dėmesį į ankstyvuosius Alzheimerio simptomus.
 
  • Baltmė gali būti susijusi su skydliaukės sutrikimais. Baltmė arba vitiligo – tai liga, kai odoje sumažėja pigmento. Imuninė sistema atakuoja ląsteles odoje, kurios gamina pigmentą – melaniną. Ši liga turi panašių simptomų kaip kitos autoimuninės ligos, dažniausiai įvairūs skydliaukės sutrikimai. Baltmės kamuojami asmenims rekomenduojama reguliariai tikrintis skydliaukę ir išsitirti kraują. Baltmė gali įspėti apie skydliaukės sutrikimus, dar jiems nespėjus įsisenėti.
 
  • Odos vėžys: padidina kitų vėžio tipų išsivystymo riziką. Vieną kartą išgirdus diagnozę – melanoma – daugiau nebesinori nieko girdėti apie kitų tipų vėžius. Deja, realybė yra tokia, kad asmenys, persirgę odos vėžiu, turi padidintą riziką, kad liga atsinaujins arba vėžys atsiras kituose organuose: krūtyse, prostatoje, inkstuose. „American Journal of Epidemology“ publikavo tyrimą, parodžiusį, kad odos vėžys padvigubina krūties vėžį moterims virš 60 metų. Norint sumažinti antro vėžio riziką rekomenduojama vengti saulės spindulių, būti aktyviems, sveikai maitintis (dietos pagrindą turėtų sudaryti augalinis maistas), vengti alkoholinių gėrimų.
 
  • Sausa, niežtinti oda gali būti susijusi su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADHD). Jeigu oda nuolat niežti, tai gali trukdyti susikaupti ir atlikti dienos darbus. Dėl dažno kasymosi galite pradėti jausti nuolatinį mieguistumą, nes nepakankami išsimiegosite ir ilgainiui pradės trūkti miego. Mokslininkai mano, kad atopinis dermatitas (dažniausia egzemos forma) turi sąsajų su vaikų ir suaugusiųjų aktyvumo ir dėmesio sutrikimais. 2016 metų tyrime, publikuotame žurnale „British Journal of Dermatology“, nustatyta, kad suaugę pacientai turėjo 61 % didesnę riziką susirgti nemiga ir turėti kitų miego sutrikimų arba kentėti nuo galvos skausmų. Reikėtų pasitarti su gydytoju, jeigu vargina atopinis dermatitas arba egzema ir patiriate kokius nors ADHD simptomus: sunku susikaupti, planuoti laiką, esate labai impulsyvūs.