Prasidėjo didieji vasaros karščiai… Ar iš tiesų tokiomis dienomis, kai lauko termometro stulpelis šokteli iki trisdešimties laipsnių, turėtumėte tik sėdėti po oro kondicionieriumi, gerti ledinį vandenį ir nuolat valgyti ledus? Sklaidome mitus apie karštą orą!

 

karštis

1) Šaltas oro kondicionieriaus oras yra pavojingas. Oro kondicionierius padidina alergijų ir peršalimo ligų riziką, tačiau pats vėsus oras su tuo neturi nieko bendra. Nemalonumus iššaukia tai, kas yra tokiame ore. Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad žmonės, dirbantys pastatuose su oro kondicionieriais, dažniau suserga peršalimo ligomis nei tie, kurie darbe turi įprastą vėdinimą. Be to, jiems dažniau pasireiškia gleivinės ir odos dirginimas, kvėpavimo sutrikimai, galvos skausmas ir nuovargis. Vėsinančios oro kondicionavimo sistemos dalys yra puiki vieta bakterijoms daugintis. Mikroorganizmai dauginasi ventiliacijoje, o jų atliekos užpildo orą biuruose ir sukelia astmą, alerginį rinitą ir pneumonitą. Ir tai galioja ne tik biurų pastatams. Namų kondicionierius taip pat gali paskleisti alergenus ir kenksmingas medžiagas: dulkes, erkutes, gyvūnų pleiskanas, pelėsius ir bakterijas. Be to, veikiantis kondicionierius džiovina orą patalpoje, o tai sukuria palankias sąlygas virusams. Maža drėgmė jiems ne tik padeda plisti, bet ir slopina organizmo apsaugą, todėl mūsų ląstelėms sunku kovoti su kenksmingomis dalelėmis. Šaltis taip pat gali sumažinti imunitetą, tačiau tam oro kondicionierius turi būti nustatytas tikrai žemai temperatūrai. Jei neketina namie įrengti šaldiklio, šis veiksnys vargu ar paveiks jūsų sveikatą. Norėdami išvengti alergijos: 1) kas dvi savaites valykite filtrus; 2) apsvarstykite galimybę įsigyti oro valytuvą; 3) palaikykite 40 – 60 % oro drėgnumą (įsigykite oro drėkintuvą).

 

2) Ledinis vanduo padeda atvėsti. Karštą dieną atrodo visai natūralu gerti šaltą vandenį, tačiau iš tiesų šalti gėrimai nėra geriausias pasirinkimas, esant dideliam karščiui. Kai išgeriate stiklinę šalto vandens, burnos, stemplės ir skrandžio receptoriai praneša smegenims, kad temperatūra nukrito. Jaučiamės žvalūs ir troškulys atslūgsta. Bet toks poveikis trunka neilgai – tik tol, kol aplinkiniai audiniai sušildo išgertą vandenį. Be to, reaguojant į šaltą vandenį, kraujagyslės susitraukia, o tai riboja kraujo tiekimą ir priverčia organizmą kaupti šilumą. Priešingai nei šalti gėrimai, šiltas vanduo (apie 50 ℃) netrukdo organizmui atvėsti. Be to, jis skatina prakaitavimą, todėl atvėstama greičiau. Tiesa, kad gausus prakaitavimas gali erzinti, bet jis apsaugo jus nuo perkaitimo ir šilumos smūgio, o tai yra svarbiau nei estetinės problemos pusė.

 

3) Šaltas dušas – geriausias išsigelbėjimas nuo karščio. Patogiausiai jaučiamės, kai oras įkaista iki 25 ℃, tačiau dėl termoreguliacijos mechanizmų galime palaikyti pastovią kūno temperatūrą platesniame diapazone – nuo 12 iki 48 ℃. Temperatūrą kūno viduje reguliuoja kraujotaka. Jei mums šalta, kraujo pritekėjimas į odą sumažėja, jei karšta – padidėja. Dėl prakaito išgaravimo didėja šilumos išsiskyrimas į aplinką, atvėsta oda ir kraujas, nukrenta kūno temperatūra. Kadangi odoje esantys receptoriai tiesiogiai veikia šį mechanizmą, šaltas dušas suteikia palengvėjimą, bet trikdo termoreguliaciją. Jūs išeinate į dušo į karštą patalpą, bet receptoriai elgiasi taip, tarsi būtumėte vėsūs. Tai sumažina šilumos išsiskyrimą ir neleidžia kūnui atvėsti. Vis dėlto dušas nėra bloga idėja, tik jis turėtų būti šiltas arba drungnas. Apie 33 ℃ vandens temperatūra atgaivins ir neapgaus odoje esančių receptorių, kad organizmas bus visiškai pasiruošęs kovoti su perkaitimu.

 

4) Gerkite tik tada, kai norite. Norint išvengti organizmo dehidratacijos dėl didelių karščių,  reikėtų per karščius išgerti bent 2,7 – 3 l vandens. Esant gausiam prakaitavimui, taip pat fizinio krūvio metu, rekomenduojama išgerti stiklinę vandens kas 15 – 30 min.

 
5) Ledai yra geriausias valgis karštą dieną. Ledai suteikia gaivumo pojūtį dėl vėsaus pojūčio burnoje, tačiau tai veikia tik valgant. Kaip ir ledinio vandens atveju, šaltis stemplėje ir skrandyje neleidžia kūnui tinkamai reaguoti į šilumą ir išstumti šilumą iš kūno į odos paviršių. Dar daugiau – po ledų būsite ištroškę. Todėl, jei nenorite apsunkinti termoreguliacijos, karštomis dienomis stenkitės neįtraukti į dienos valgiaraštį sunkaus maisto. Verčiau gaivintis vaisiais, uogomis, arbūzais ar daržovėmis – be skaidulų ir vitaminų juose yra ir didelis kiekis vandens. Karštomis dienomis galima rinktis aštrų maistą. Kapsaicinas, esantis aitriosiose paprikose, skatina prakaitavimą ir taip padeda išvengti perkaitimo.