Meilė skatina mus prisikurti daug įvairiausių iliuzijų apie tai, koks yra, turėtų būti kitas žmogus, kokie turėtų būti santykiai. Tačiau ilgainiui rožiniai akiniai nukrenta ir nusiviliama antrąja puse, kuri, pasirodo, nepateisino mūsų lūkesčių. Būtų galima sukurti tvirtesnius santykius, jeigu neleistume įsigalėtų mūsų mąstyme beviltiškoms iliuzijoms.

 

meile

5 iliuzijos apie santykius:

 
  • Santykių pradžioje mes girdime tai, ką norime girdėti, o ne tai, kas iš tikrųjų sakoma. Sunku patikėti, bet santykių pradžioje žmonės yra labai atviri, kalbėdami apie tai, kokių, jų nuomone, gali kilti ateityje santykių problemų. Jie sako, pavyzdžiui: „Aš nesu pasirengęs monogamiškiems santykiams“, „Mes esame kilę iš skirtingų religinių aplinkų“, „Aš neplanuoju tuoktis ir turėti vaikų“. Tačiau įsimylėję žmonės to nesiklauso. Vėliau, kai santykiai pradeda blogėti, mes pradedame neaiškiai prisiminti kažką panašaus į: „Ar aš tau nesakiau?“. Todėl reikėtų stengtis įsiklausyti į kito žmogaus žodžius, stebėti, kaip jis elgiasi ir patikėti, kai jie kalba apie kažką, nori ar ko nenori.
 
  • Manome, kad, jei kitas asmuo tikrai mus mylėtų, tai gali dėl mūsų pasikeisti (net jei jis pasakė, kad to nedarys). Žmonės iš tikrųjų gali bandyti pasikeisti dėl kito, bet, jeigu tai nėra tai, ko jie nori patys, jie vis tiek anksčiau ar vėliau grįš prie to, kokie yra iš tikrųjų. Pokyčiai neturi nieko bendro su meile. Kartais žmonės gali nenori keistis, kartais jie gali negalėti keistis, bent jau ne lengvai ir be profesionalios pagalbos. Žmonės keičiasi tik tada, kai jie tikrai patys to nori. Taigi, belieka tik arba mylėti tokius, kokie jie yra, arba išsiskirti. Jeigu negalite priimti kito žmogaus tokio, koks jis yra – jūs nesate skirti vienas kitam.
 
  • Manome, kad, jei kitas asmuo būtų šiek tiek… (įrašykite patys), mes galėtume būti laimingi. Kai mes tikimės, kad kažkas pasikeis dėl mūsų, mes tampame aukomis, galvodami apie tai, ką jie daro ar ko jie nedaro. Net tada, kai kitas paklauso mūsų ir iš tikrųjų pasikeičia, mes netrukus atrandame dar begalę dalykų, kuriuos norėtume, kad partneris pakeistų. Tačiau kad ir kiek jis save tobulintų pagal mūsų reikalavimus, laimingesni nesijaučiame. Patarimas: būkite atsakingi tik už savo pačių laimę. Raskite naują būdą, kaip reaguoti į tai, ką daro kitas ir sulauksite geresnio rezultato!
 
  • Mes manome, kad, jeigu pasikeisime (prasidėsime kitaip rengtis, valgyti, mylėtis), tai mūsų antrosios pusės mus vėl mylės. Jeigu patys pasikeisime tik tam, kad kažkas mus labiau mylėtų, galiausiai vis tiek nesijausime pakankamai mylimi, nes tiesiog naujasis „aš“ – nesate tikrasis „aš“. Santykiuose turime išlikti autentiški, nes kitaip dėl per žemos savigarbos ir pasitikėjimo vienas kitu trūkumu, jų ateitis labai miglota. Reikėtų ne bandyti keistis, bet pabandyti atrasti tai, kas iš tikrųjų esate giliai viduje ir išmokti pamilti save. Autentiška meilė – tai vienintelis veiksmingas būdas santykiuose.
 
  • Svajodami apie tai, kokie mūsų santykiai galėtų kažkada būti, mes pamirštame atkreipti dėmesį į tai, kokie jie yra iš tikrųjų. Mes dažnai žvelgiame į santykius, tikėdamiesi, kad ateityje jie taps geresni ir nematome to, kas iš tiesų vyksta. Mes galime tikėtis romantiškų, monogamiškų santykių ir laimingos šeimos arba to, kad antroji pusė mums visada teiks pirmenybę, bet, jeigu pažvelgtume į realybę, pamatytumėte, kad ta realybė ne visada sutampa su mūsų fantazijomis. Reikėtų stengtis pastebėti, ar tai, ko norite ir tai, ką gaunate yra tie patys dalykai. Tada reikia įsitikinti, ar jūs tikrai darote tai, ko norite arba priimti tai, ką turite.