Birželio 14-oji pasaulyje – kraujo donoro diena ir puiki proga susimąstyti apie šią prasmingą veiklą. Nesvarbu, kad šiandien jaučiamės puikiai, viskas gali akimirksniu pasikeisti. Gyvename neramiame pasaulyje, kur kiekvieną dieną gresia nelaimingi atsitikimai, net teroristiniai išpuoliai. Onkologine liga sergantis vaikas ar suaugęs žmogus gali mirti, jei laiku negaus reikalingų kraujo komponentų. Tačiau net ir visa tai žinodami, nemažai žmonių vis dar vengia tapti kraujo donorais.

 

"kraujas"

Visame pasaulyje donorystė – tai idėjinė veikla. Žmonės aukoja kraują paprasčiausiai dėlto, kad nori išgelbėti kitus. Taip pat, kaip reguliariai aukoja lėšas labdarai, taip ir kraują tiems, kuriems jo labiausiai reikia.

 

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš tampant kraujo donoru:

 
  • Ne visi gali būti kraujo donorais. Kraujo bankai turi didelį kraujo poreikį, tačiau iš bet ko jo neima. Kraujo donoru gali tapti asmuo nuo 17 metų ir tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba atvykęs į kraujo centrą su vienu iš tėvų ar globėju. Kraujo donoras neturėtų sverti mažiau nei 50 kg. T. y. kraujo centras negali paimti kraujo, kurį sudarytų daugiau nei 1 % kūno svorio. Netinkamais duoti kraujo taip pat laikomi ir tie, kurie neseniai pasidarė tatuiruotę, turėjo nesaugių lytinių santykių, turi žemą kraujo spaudimą arba serga anemija. Kiekvieno būsimo donoro kraujas yra patikrinamas, siekiant nustatyti geležies koncentraciją kraujyje. Pagal tai sprendžiama, ar saugu duoti kraujo. Kraujo centrai atsisako ir homoseksualių, biseksualių ir translyčių asmenų, nes jie patenka į didžiausios rizikos grupę. Jeigu dėl kokių nors priežasčių negalite tapti kraujo donorais, prisidėti prie kitų žmonių gerovės galite skirdami finansinę paramą.
 
  • Palaikyti normalų geležies lygį kraujyje. Jeigu kraujo donoru tapti nėra jokių kliūčių, susiraskite artimiausią kraujo centrą. Ten reikės pateikti asmens tapatybės dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, pasą ar gimimo liudijimą, šiuo metu vartojamų vaistų sąrašą. Prieš kraujo aukojimą rekomenduojama pavalgyti maisto, kuriame yra mažai riebalų, bet daug geležies. Pavyzdžiui, tai gali būti balta arba kvietinė duona, liesas jogurtas, kiaušiniai, špinatai, bananai. Labai svarbu užtikrinti, kad kraujotaka būtų gera, geležies lygis kraujyje aukštas – tai padės išvengti galvos svaigimo ir alpimo. Rekomenduojama į kraujo centrą eiti ne vieniems. Būtų gerai, kad kas nors palydėtų, jei kartais pasijustumėte blogai.
 
  • Duodant kraujo sugniaužti ranką. Atsiraitoti rankoves ir leisti kraujo centro darbuotojui paruošti ranką kraujo paėmimui. Jie gali paprašyti delne sugniaužti kamuoliuką, kad į venas patektų daugiau kraujo ir jos taptų geriau matomos. Standartinė donoro kraujo davimo dozė – 450 ml. Kraujo paėmimo procedūra netrunka ilgai – nuo 6 iki 15 minučių. Po to gali prireikti iki 2 valandų poilsio. Individualiais atvejais gali prireikti dar daugiau laiko atgauti jėgas. Donorams, kurie bijo adatų, rekomenduojama atsinešti kažką, kas padėtų nukreipti dėmesį: knygą, muzikos grotuvą su raminančiomis dainomis. Kai kuriems žmonėms nusiraminti gali padėti nuoširdus pokalbis su kraujo centro darbuotojais. Baimę sumažina ir didelis noras padėti kitiems ir kažkam išgelbėti gyvybę.
 
  • Vėsinti. Viskas nesibaigia, kai kraujo talpos prisipildo. Kad neliktų kraujosruvų ir patinimo rekomenduojama vėsinti adatos dūrimo vietą su ledu 24 valandas. Po kraujo davimo rekomenduojama užkąsti, išgerti sulčių arba vandens, kad pakiltų cukraus lygis kraujyje ir nebesvaigtų galva.
 
  • Gerti daug skysčių. Laboratorijoje kraujas bus tiriamas, ar nėra apkrėstas kokiomis nors ligomis ar jame nėra kokių nors nukrypimų nuo normos. Jeigu randama kažkas blogo, kraujo centras turėtų susisiekti su kraujo donoru ir jį informuoti apie galimus sveikatos sutrikimus. Dieną po kraujo davimo rekomenduojama vengti sunkios fizinės veiklos, sporto, svorių kilnojimo, gerti daug skysčių. Be to, reikėtų vengti gėrimų su kofeinu bei alkoholinių gėrimų, kurie gali sukelti dehidrataciją.
 

Jei pavyks įveikti baimę ir sėkmingai duoti kraujo vieną kartą, neskubėkite antrą kartą aukoti. Padarykite pertrauką tarp vienos ir kitos kraujo davimo procedūros. Rekomenduojama palaukti aštuonias savaites iki kito kraujo davimo. Kartais gali tekti palaukti dar ilgiau, nes tiksli trukmė nustatoma pagal kraujo donoro svorį ir sveikatą. Kraujo donorystė – tai kaip maratonas. Ji pareikalauja daug jėgų ir energijos.