Sąmoningas sapnavimas (gebėjimas suprasti, kad yra sapnuojama ir kontroliuoti sapną bei jo eigą) nėra retas atvejis. Ko gero, daugeliui žmonių bent kartą gyvenimo teko patirti kažką panašaus. Tik dažniausiai toks gebėjimas atsiranda nesąmoningai, tiesiog kažkas savaime pasikeičia smegenyse ir mes pajuntame, galintys visiškai arba iš dalies kontroliuoti sapną. Reikia šiek tiek daugiau žinių ir praktikos, norint išmokti įvaldyti sąmoningą sapnavimą ir kiekvieną naktį sapnavimą paversti įdomiu lyg nuotykių filmas, kurio kūrėjas yra ne tiek pati pasąmonė, kiek pats žmogus.

 

sapnai

Grupė tyrėjų, kurių tyrimo objektas – sąmoningas sapnavimas, tiki, kad šis psichologinis fenomenas yra įgūdis, kuris gali būti išmokstamas ir naudojamas kaip asmeniškai praturtinanti veikla. Tyrime, publikuotame moksliniame leidinyje „Dreaming“, tyrėjai aprašo, kaip jie bandė įvairias indukcijos metodų variacijas su beveik 170 australų savanorių. Savanoriai, kuriems buvo taikyti visi trys metodai, reziumavo, kad mažiau nei po savaitės praktikos jų gebėjimai sąmoningai sapnuoti sustiprėjo 17 %.

 

„Tokie sapnai atrodo tokie patys kaip realus gyvenimas po pabudimo. Dalyvauja visi pojūčiai. Objektai atrodo vientisi ir realūs. Galima paragauti, užuosti, paliesti“, – sako Adelaidės universiteto tyrimų vadovas Denholmas Aspy. Norite ir jūs išmokti sąmoningai sapnuoti? Štai trys metodai, kuriuos galima įtraukti į kasdieninę ryto ir vakaro rutiną:

 
  • Realybės testavimas. Pavyzdžiui: skaitant tekstą daryti pauzes (sapnuojant perkaityti žodžiai linkę išsikraipyti ir tapti kitokiais, nei buvo iš pradžių), atkreipti dėmesį į fizines anomalijas (pavyzdžiui, jeigu atsiranda netikėtas gebėjimas dviem pirštais „perdurti“ delną). Realiame gyvenime atliekant veiksmus, susiduriama su pasipriešinimu, sapnuose – neįmanoma tampa įmanoma.
 
  • Pabusti, kad būtų galima vėl užmigti. Nustatyti žadintuvą, kad pažadintų, praėjus 5 valandoms miego.Šiek pabūti būdravimo fazėje, po to leisti sau vėl užmigti. Šis metodas stimuliuoja REM („greitų akių obuolių“) fazę, kurioje dažniausiai atsiranda sapnai. Geriausių rezultatų pasiekiama, jeigu išbūnama neužmigus 5 – 30 minučių – per tiek laiko mąstymas tampa aiškesnis, žmogus nebėra pusiau sąmoningas. Šį laiką galima išnaudoti senų sapnų dienoraščio įrašų skaitymui ir pasiruošti ryškiam sapnavimui. Jeigu jaučiamas ypač didelis mieguistumas, galima apšlakstyti veidą su šaltu, bet ne lediniu vandeniu ir padaryti pora tempimo pratimų.
 
  • Ryškių sapnų mnemoninė indukcija. Į šį metodą įeina ir anksčiau aprašyti veiksmai, bet papildomai reikia kartoti savo tikslą. Šiek tiek prabudusiems savanoriams tyrėjai liepė kartoti frazę: „Kitą kartą, kai sapnuosiu, prisiminsiu, ką sapnuoju“. Taip pat patiriama tuo pačiu metu vizualizuoti, kaip sapnas palaipsniui išryškėja. Tyrėjai pastebėjo, kad tie, kurie praktikavo šį metodą ir po 5 minučių vėl užmigo, turėjo 46 % didesnę tikimybę susapnuoti ryškų sapną. Kartojant frazę, kad prisiminsite, ką sapnuojate, smegenys siunčia signalą, kad iš tikrųjų reikia tai prisiminti, todėl aplanko ryškūs sapnai. Sąmoningas sapnavimas, priešingai vyraujančiai nuomonei, nekenkia miego kokybei, o šios technikos, sukeliančios ryškius sapnus, galėtų ateityje padėti mokslininkams atrasti naujų galimybių, kurios padėtų žmonėms išmokti naujų dalykų, įgyti naujų hobių ir padėti kenčiantiems nuo potrauminio sindromo. Todėl kiekvienam vertėtų tai išbandyti asmeniškai. Juk nesunku: tereikia nusistatyti žadintuvą, patikrinti savo aplinką ir pasinaudoti visomis trimis aukščiau aprašytomis sąmoningo sapnavimo technikomis.