Šąla kojos nebūtinai dėlto, kad namuose yra šalta. Priežasčių, kodėl tai vyksta, gali būti daug ir įvairių. Viena iš dažniausių priežasčių – kraujotakos sutrikimai. Ji gali pablogėti dėl rūkymo, aukšto kraujo spaudimo ir širdies ligų. Kitos galimos priežastys – nervų pažeidimai, atsirandantys tinkamai negydant diabeto, skydliaukės hipertirozės ir mažakraujystės. Ar nesergate jokiomis ligomis gali įvertinti tik gydytojas, tačiau nereikia atmesti ir tokio varianto, kad jūs tiesiog turite jautresnes šalčiui kojas.

 

"rožinės šlepetės"

18 patarimų, ką daryti, jei šąla kojos:

 

  • Šilto aliejaus masažas. Mikrobangų krosnelėje pašildyti alyvuogių, kokosų riešutų, sezamų aliejaus. Švelniai masažuoti kiekvieną pėdą su šiltu aliejumi 10 minučių. Po masažo apsimauti medvilnines kojines. Kartoti kiekvieną vakarą prieš miegą. Jeigu reikia, galima papildomai pamasažuoti ir dieną.

 

  • Hidroterapija. Pripilti dvi voneles vandens: vieną – šalto, kitą – šilto. Patogiai atsisėsti ir pamirkyti kojas šaltame vandenyje 2 minutes. Paskui palaikyti kojas šiltame vandenyje minutę. Tai kartoti, kol šiltas vanduo atvės (apie 10 – 15 minučių). Kojas sausai nušluostyti ir apsimauti šiltas kojines. Hidroterapiją kartoti kasdien, kol pajusite pagerėjimą.

 

  • Pėdų pratimai. 1) Minutę stovėti ant pirštų galiukų, tada lėtai nusileisti ant kulnų. Pratimą kartoti 10 kartų. 2) Sėdint pėdas ties kulkšnimis sukti pagal laikrodžio rodyklę 10 – 20 kartų, o paskui – prieš laikrodžio rodyklę. 3) 10 – 15 minučių pavaikščioti ant pirštų galiukų, o po to tiek pat laiko vaikščioti ant kulnų. 4) Su kojų pirštais nuo grindų pakelti skudurėlį ar kitą objektą. Pakartoti keletą kartų.

 

  • Magnio sulfato druska. Turi šildantį poveikį. Padeda per odą aprūpinti magniu. 100 g magnio sulfato druskos užpilti šiltu vandeniu. Išmaišyti, kad druska ištirptų. Kojas mirkyti 15 – 20 minučių. Procedūrą kartoti 2 kartus per savaitę.

 

  • Imbieras. Šis rytų prieskonis turi šildantį ir kraujotaką suaktyvinantį poveikį. Be to, gali sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Šaukštą imbiero šaknies griežinėlių užpilti 0,5 l vandens ir virinti 10 minučių. Nukošti, įdėti medaus ir gerti 2 – 3 kartus per dieną. Pėdų vonelei: į karštą vandenį sumesti imbiero griežinėlius. Palaukti, kol pritrauks. Pėdas mirkyti 15 minučių 2 kartus per dieną.

 

  • Žalioji arbata. Geriant žaliąją arbatą suaktyvinama kraujotaka. Rekomenduojama išgerti 2 – 3 žaliosios arbatos puodelius per dieną. Galima pagardinti medumi. Taip pat galima pasidaryti kojų vonelę su 3 – 4 žaliosios arbatos pakeliais. Kai arbata pritrauks, pamirkyti kojas 10 minučių. Procedūrą kartoti 2 kartus per dieną.

 

  • Aitrioji paprika. Kapsaicinas, esantis paprikose, suaktyvina viso kūno ir pėdų kraujotaką. Šaukštelį maltos aitriosios paprikos įberti į vilnonines kojines. Apsimauti plonas kojinaites ir ant jų storas, vilnones su aitriosios paprikos milteliais. Taip pat galima naudoti specialius tepalus su kapsaicinus. Dėl kapsaicino maisto papildų vartojimo, pasitarti su gydytoju.

 

  • Vaikščiojimas basomis ant žolės šiltuoju metų laiku ir masažinių kilimėlių šaltuoju metų laiku. Tokia veikla padeda ne tik pamiršti šąlančių galūnių problemą, bet ir stiprina raumenis, sausgysles ir raiščius. O vaikščiojimas gryname ore skatina vitamino D gamybą, kuris mažina mažakraujystės riziką.

 

  • Valgyti daugiau geležies turtingų maisto produktų. Sergantys geležies stokos mažakraujyste dažnai skundžiasi šąlančiomis galūnėmis. Taip nutinka dėlto, kad dėl mažo hemoglobino kiekio sutrinka deguonies tiekimas į įvairius kūno organus ir audinius. Moterims nuo 19 iki 50 metų kasdien reikia 18 mg geležies, o to paties amžiaus vyrams – 8 mg. Geležies netrūks, jei mityboje bus gausu datulių, obuolių, lęšių, kepenų, raudonos mėsos, špinatų, sojų varškės, migdolų, džiovintų abrikosų, alyvuogių, avižinių dribsnių, rėžiukų, austrių ir smidrų. Geležies papildus galima naudoti tik, jei taip nurodė gydytojas. Šio mineralo perteklius gali net dar labiau pakenkti nei trūkumas!

 

  • Valgyti daugiau magnio turtingų maisto produktų. Magnis reikalingas gerai kraujotakai ir vitaminui D įsisavinti. Esant šio mineralo trūkumui gali pradėti šalti plaštakos ir pėdos. Magnis organizme ilgai neišsilaiko, todėl jo būtina gauti su maistu. Moterims reikia 300 mg magnio, o vyrams – 400 mg per dieną. Magnio gausu špinatuose, lapinėse daržovėse, brokoliniuose kopūstuose, jūrų dumbliuose, avokaduose, agurkuose, šparaginėse pupelėse, bulvėse, moliūgų, sezamų sėklose, migdoluose, daugelyje neskaldytų grūdų.

 

  • Valgyti daugiau omega 3 riebalų rūgščių turtingų maisto produktų. Tai gali būti lašiša, graikiniai riešutai, linų sėmenys, moliūgo sėklos. Omega 3 apsaugo kraujagysles nuo užkalkėjimo ir kraujotakos sutrikimų.

 

  • Ant kėdės sėdėti taip, kad pėdos netabaluotų be atramos. Pėdas galima užkelti ant neaukštos taburetės, kad pailsėtų ir vėl pagerėtų kraujotaka.

 

  • Būti fiziškai aktyviems. Tinka aerobika, bėgiojimas, žygiai pėsčiomis, važinėjimas dviračiu.

 

  • Šaltuoju metų laiku mūvėti šiltas kojines.

 

  • Galima naudoti elektrines pėdų šildykles.

 

  • Mesti rūkyti.

 

  • Gali padėti alternatyvios terapijos: joga bei akupunktūra.

 

  • Stebėti ir, jei reikia, kontroliuoti cholesterolio, cukraus kraujyje lygį ir kraujo spaudimą.