Kai kalbama apie išradėjus, dažniausiai prisimenamas Tomas Edisonas (Thomas Edison) išradęs elektros lemputę, Aleksandras Grehamas Belas (Alexander Graham Bell) sukūręs pirmąjį telefoną arba Elis Vitnis (Eli Whitney), kurio išradimas – medvilnės valymo mašina, pakeitusi medvilnės pramonę ir kiti genialūs stipriosios lyties atstovai. Vienintelė išradėja moteris, kurią žino visi – tai Marija Kiuri (Maria Curie), atradusi polonį ir radį. Daugelis nė neįsivaizduoja, kiek daug gero mokslo labui padarė dailiosios lyties atstovės. Be jų išradimų šiandien gyvenimas jau sunkiai įsivaizduojamas.

 

teleskopas

  • Stiklų valytuvus 1903 metais patentavo amerikietė Merė Anderson (Mary Anderson). Iki tol judančios transporto priemonės turėdavo važiuoti su nuleistais stiklais, kad vairuotojai galėtų matyti kelią. Viskas pasikeitė, kai M. Anderson išrado automatinius stiklo valytuvus. Jau 1916 metais jie tapo neatsiejama amerikietiškų automobilių dalimi.
 
  • Rozalinda Franklin (Rosalind Franklin) atrado pagrindinius DNR struktūros aspektus.
 
  • Ada Lavleis (Ada Lovelace) – XIX amžiaus kompiuterinio programavimo pradininkė. Tyrinėjo teorines programavimo galimybes. Numatė, kad ateityje kompiuteris galėtų mąstyti ir net kurti muziką. Jos garbei pavadinta programavimo kalba „Ada“, kurta JAV karinėms reikmėms.
 
  • Margarita Nait (Magaret Knight) 1868 metais išrado popierinių maišelių gaminimo mašiną. Pirmieji popieriniai maišeliai buvo panašūs į vokus, todėl nelabai patogūs susidėti pirkiniams ir neštis. Galbūt nedidelis M. Nait išradimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų iki šių dienų. Ji pirmoji sugalvojo gaminti vienkartinius maišelius su kvadratiniu dugnu.
 
  • Tabita Bebit (Tabitha Bebbit) 1810 metais sukūrė diskinį pjūklą. Iki tol vyrai medžius pjaudavo su stačiakampiais pjūklais. Tai reikalavo labai daug jėgos. Darbai užtrukdavo labai ilgai ir išvargindavo darbininkus. Stebėdama juos moteris sugalvojo sukurti diskinį pjūklą su aštriais dantukais, kad medžius pjauti būtų paprasčiau.
 
  • Nors pirmieji šaldytuvai buvo sukurti XIX amžiuje ir jo išradėju vadinamas britas Džonas Leslis, tačiau tik nedaugelis žino, kad šaldytuvas atrodo taip, kaip dabar tik dėl vienos moters – Florensės Parpart (Florence Parpart). Ji patobulino Dž. Leslio modelį ir sukūrė pirmąjį pasaulyje elektrinį šaldytuvą.
 
  • Vasaros nebūtų tokios smagios, jei 1843 metais Nensė Džonson nebūtų sukūrusi valgomųjų ledų šaldiklio. Šiuo išradimu žmonija naudojasi iki šių dienų.
 
  • 1885 Sara I. Gud (Sarah E. Goode) patentavo savo išradimą – sulankstomą lovą. Tai pirmoji juodaodė amerikietė, kuriai suteiktas patentas. Nenaudojamą lovą buvo galima sulankstyti ir padėti į spintą.
 
  • Liza Meitner padarė daug reikšmingų atradimų, tyrinėdama branduolinį atomų skilimą.
 
  • 1886 metais Džozefina Kochren (Josephine Cochrane) sukūrė mechaninę indų plovimo mašiną. Moters tarnaitė plaudama trapaus ir brangaus porceliano indus dažnai sudaužydavo, todėl neapsikentusi Dž. Kochren pradėjo mąstyti, ką būtų galima daryti, kad taip nutiktų kuo rečiau. Po ilgų ir varginančių pastangų jai pavyko sukurti indų plovyklės prototipą. Tai buvo aukšto slėgio žarna, kuri paleisdavo vandens srovę ant grotelių sudėtų indų.
 
  • 1919 metais Alisa H. Parker (Alice H. Parker) sukūrė ir užpatentavo dujinę šildymo krosnį. Nuo tada prasidėjo centrinio šildymo era. Šios genialios moters galvoje gimė mintis, kad kiekvienuose namuose turėtų būti sumontuotos nedidelės šildymo krosnelės, kurios palaikytų temperatūrą viduje bei ją būtų galima kontroliuoti patiems gyventojams. Šiluma buvo paskirstoma per specialiai įrengtus energijos skirstytuvus.
 
  • Marta Koston (Martha Coston) 1961 patentavo signalinių raketų išradimą. Deja, oficialiai nuopelnai priskiriami jos vyrui – Bendžaminui Franklinui Kostonui (Benjamin Franklin Coston), nors tada vyras buvo miręs 10 metų ir našle likusi moteris visą laiką dirbo su pirotechnikos inžinieriais, kad paverstų genialią mintį realybe. Tik po 12 metų M. Koston galėjo užpatentuoti patobulintą išradimą savo vardu.
 
  • Hedė Lamar (Heddy Lamar) 1942 metais sukūrė didelio spektro kintamų dažnių ryšio sistemą, kuria galima torpedas valdyti nuotoliniu būdu, neatskleidžiant jų buvimo vietos priešui.
 
  • 1965 metais Stefanė Kvolek (Stephanie Kwolek) sukūrė tvirtą, ilgaamžę medžiagą kevlarą, kuri naudojama neperšaunamų liemenių gamyboje. Naujoji medžiaga buvo tvirta kaip plienas.
 
  • 1988 metais Patricija Bat (Patricia Bath) – juodaodė akių ligų chirurgė, patentavusi naują metodą, kaip pašalinti kataraktą, naudojant specialiai tam pritaikytą lazerį. Per visą medikės ir išradėjos karjerą moteris užregistravo 5 patentus, kurie pripažįstami Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje ir Europoje – beveik visame pasaulyje.